Kaip mes maitinomės Botsvanos safaryje

Botsvana – tai Prancūzijos dydžio šalis, kurioje gyvena tik du milijonai žmonių. Užtai dramblių čia – daugiausia visoje Afrikoje, net 200 000!  Jei ne griežti įstatymai, kuomet už sumedžiotą dramblį brakonieriui užmaunama ant kaklo kilpa, situacija būtų kur kas liūdnesnė, gal net tokia trągiška kaip Pietų Afrikoje…

Gal todėl, kad tų dramblių Botsvanoje tiek daug, didžioji dauguma mano nuotraukų išėjo su drambliais:) Besiprausiančiais, bemiegančiais, bežaidžiančiais, besileidžiančiais ant užpakalio nuo kalno, laužančiais medžius, triauškiančiais sodrią žolę ir besimurkdančiais šlapiame dumble.

Bet jums tikriausiai įdomu, kaip gi mes toje Botsvanoje, kur artimiausią žmogų (ne dramblį) gali sutikti po valandos kelio mašina, maitinomės…Iš tiesų safaryje su maisto produktais gana sudėtinga: kadangi poilsiavietė privati, reikia viską iš anksto gerai suplanuoti ir užsakyti produktus – visoms dienoms, visiems žmonėms (mes buvom 6-se). Jei prireiktų druskos ar degtukų, iki artimiausių kaimynų jų pasiskolinti važiuoti reiktų ne vieną valandą:)

Įmantresnių valgių nepasigaminsi – nėra nei laiko, nei noro, nei sąlygų. Taip, yra pagalba – trys vietinės šeimininkės, bet kartais lengviau pačiam padaryti, nei joms išaiškinti, ko norim.

Diena safaryje prasideda labai anksti – 5:30 paprastai jau reikia sėdėti reindžerio automobilyje. Todėl pusryčiams pakanka puodelio kavos su kokiu džiūvėsiu.

Įdienojus, jei arti nebūna liūtų ir jei neužstringi žiopsodamas į kokius nors besiturškiančius dramblius ar medžiojančius gepardus, sustoji kavai. „Pusryčiai” būna tada, kai grįžti į stovyklavietę – apie 13 val. Šeimininkės skubiai iškepa kiaušinių, ir pailsėjus kokią valandą vėl visi maunam į gamtą, į foto medžioklę:)

Užtai vakare būna puota! Pusę paros – 12-14 valandų praleidus gryname ore, nusvilus saulėje ir prisisotinus įspūdžių, apetitas būna žvėriškas. O fainiausias Botsvanos safario patiekalas – tai pojki!

Kad jį pagamintum, reikia mėsos, daržovių, prieskonių ir….. kantrybės. Na, dar ir specialaus puodo ant trijų kojelių, kuris labai lėtai verda ant silpnos kaitros ne mažiau nei 6-7 valandas. Sumeti ryte į puodą visus ingredientus – apkepintus avienos kulninės gabaliukus su kauliukais, bulves morkas, saldžias bulves, pagardini pipirais ir druska, (nepili jokio skysčio!), ant viršaus supili indelį konservuotų žirnelių, ir užkaitęs puodą išvažiuoji į gamtą. Svarbiausia, duoti instrukcijas pagalbininkėms, kad jos laužą kūrendamos kas kurį laiką po saują žarijų padėtų po puodu. Ir kad šiukštu neatidengtų dangčio, kuris užspaudžiamas sunkiu akmeniniu luitu!!!

Šis troškinys – tai šventinė vakarienė, nuostabių 4 dienų atostogų pabaiga, įspūdžių pasidalinimas prie gero Pietų Afrikos vyno taurės ir svajonėmis dar kada nors čia atvykti…