Savo pamąstymus, nors ir nekulinarinius, šia tema ruošiausi parašyti jau seniai. Tiesą pasakius, jau kokius du metus. Bet kadangi šiandien galutinai pribrendau „išsikalbėti”, tai jau ir pasisakysiu:)
Su kuo jums asocijuojasi Izraelis, kaip valstybė? (palikite trumpam ramybėje tipinius atsakymus, tokius kaip kupranugariai, karas, žydų ir arabų konfliktas, pulkai maldininkų Jeruzalėje, dykuma ir t.t.). Jei skaitote spaudą ir bent šiek tiek domitės technologijomis, žinote, jog Izraelis – absoliutus pasaulio lyderis aukštųjų technologijų srityje. Kai valstybė investuoja 4.5% BVP į tyrimus ir vystymąsi (palygininui, Lietuvos investicijos toli gražu nesiekia 1% nuo BVP), kai šalis yra priversta turėti bene toliausiai technologijų prasme pažengusią karinę pramonę (kurioje atitarnavę jaunuoliai savo žinias sėkmingai perkelia į verslą), kai šalyje labai rimtai žiūrima į švietimą, ir kai šalis užima pirmą vietą pagal start-up’ų skaičių (start-up’ai – tai 1-2 žmonių sukurtos kompanijos, išrandančios ateities technologinius sprendimus, juos skubiai išvystančios, ir už kelis arba keliasdešimt milijonų parsiduodančios tokiems verslo banginiams kaip Apple, Microsoft, IBM ir kt), sunku būtų nesutikti, jog taip ir yra. Bet….
Visi šie modernumai, deja, nukreipti taip toli nuo paprasto žmogaus, paprasto vartotojo, kad gyvendamas Izraelyje kartais pasijauti tarsi galinga laiko mašina nuvažiavęs visus 50 metų atgal… Aš dažnai susidarau įspūdį, kad jei šioje šalyje įmanoma ką nors padaryti taip, kad viskas būtų sudėtingaiu, painiau ir nepatogiau, tai visos pastangos bus mestos tik tam, kad taip ir įvyktų.
Iliustracijai – trumpas reportažas iš vieno komercinių Izraelio bankų. Pradėsiu nuo to, kad įėję į banko skyrių, jūs nieku gyvu nepatikėsit, kad esat banke, o ne praeito amžiaus septinto dešimtmečio tarybiniame ofise su apšiurusiais baldais ir neskoningai nežinia kieno padarytu remontu. Tikėtis, kad banko darbuotojai vilkėtų tvarkingą uniformą būtų grubus žmogaus teisių pažeidimas ir nepadorus jų laisvių suvaržymas! Reikalauti, kad Izraelio banko darbuotojai bent jau apsirengtų (tegul ir ne uniformą) pagal minimalius reikalavimus, keliamus Europoje tiems, kurie aptarnauja klientus, būtų turbūt prilyginta žiauriai diskriminacijai pagal lytį, rasę, plaukų spalvą, amžių ir dar ką tik noti. Darbe (aptarnaujant klientus) jiems galima atrodyti taip: dėvėti nušiurusią kepurę, būti apsilupinėjusiais raudonu laku prieš du mėnesius nulakuotais nagais, avėti žieminius batus iki kelių, „timpas”, trumpus, nedengiančius užpakalio, arba žemę šluojančius ilgus sijonus, blizgančias kelnes su kutukais, pležines sukneles ant petnešėlių su giliom iškirptėm, dėvėti gumines per pirštą perneriamas šlepetes… Na, bet sakykime, kad izraeliečiai ir šiaip retai kada dėmesį kreipia išorei, o daugiau koncentruojasi į vidų, į esmę, tad tikriausiai nereikėtų dėmesio kreipti į tai, kad ant jus aptarnaujančios banko darbuotojos stalo bus krūvos popierinių dokumentų, voliosis šiukšlės, saldainių popierėliai, tualetinio popieriaus rulonas (čia tai jau pats būtiniausias kiekvieno darbo stalo atributas!!), pravalgytų sausainių dėžutė, krūva trupinių ir trys neplauti kavos puodeliai…
OK, palikime ramybei tą nelemtą aplinką, prie kurios mus pripratino tie pedantai skandinavai. Pasiaiškinkim, kokių galų jums apskritai šiais interneto ir e-paslaugų laikais galėtų prireikti eiti į banką (pvz., kur fiziškai yra mano bankas Vilniuje, aš dorai net nežinau, nes visas paslaugas pastaruosius 15 metų atlieku internetu).
Į banką Izraelyje jums teks keliauti dažnai ir po kelis kartus. Toks dalykas kaip elektroninė bankininkystė išvystytas čia tiek pat, kiek pas mus, Lietuvoje, buvo gūdžiais 1992-aisiais… Todėl jei neduok Dieve jums reikės atlikti kokius nors periodinius mokėjimus (kaip pvz., aš visus metus kas mėnesį turėjau daryti vienodos sumos pavedimus savo universitetui), apie bet kokią elektroninę bankininkystę ar automatinius nurašymus galit pamiršti (visų pirma dėl to, kad atsivertę www, visvien neperskaitysit nei vieno žodžio, jei esate užsienietis ir nekalbate hebraiškai).
Štai kur aš lenkiu – jums kas mėnesį teks ateiti į banką. Ir ne į bet kurį to banko skyrių, kuris, pvz., yra arčiau jūsų namų, arba kitoje tuo kartu jums patogioje vietoje, bet į tą patį vienintelį skyrių, prie kurio jus visam gyvenimui „pririš” jūsų bankas. Jei sugalvosite pakeisti gyvenamą vietą ir persikelsite gyventi į kitą to paties miesto rajoną, jums teks atlikti ilgą procedūrą, jei apsispręsite pakeisti banko skyrių (aš dar kartą pabrėžiu – to paties banko skyrių, ne kitą konkuruojantį banką!!): jūsų banko sąskaitą uždarys, tada turėsite atsidaryti kitą sąskaitą kitoje gatvėje, lauksite naujų kortelių ir praeisite per sunkiai suvokiamą biurokratinį pragarą, kol galėsite lengviau atsikvėpti:)
Na, o tas kasmėnesinis atėjimas į banką padaryti pavedimo (kaip archaiška, tiesa? kaip kokio laiško rašymas plunksna…:)) – ne toks jau malonus, kaip gali pasirodyti. Apie tokį dalyką kaip eilės reguliavimas elektroniniais numeriukais, skelbiamais visiems matomame tablo, galite net nesvajoti. Žinant izraeliečių liguistą pomėgį užlindinėti be eilės, pirmas aptarnaujamas arba tas, kas garsiausiai rėkia, arba tas, kas turi kiečiausias alkūnes.
Todėl kai po šešto kasmėnesinio pavedimo aš atėjau pas savo (jau pažįstamą) banko darbuotoją, ir su ašarom akyse paklausiau – negi TIKRAI nėra kito būdo mokėti toms įmokoms, vien tik pusdienį praleidžiant banke???, ji manęs pagailėjo, ir sutiko VIP aptarnavimui!!!!! Žinot, ką ji man pasiūlė??? Pavedimo prašymą surašyti ant lapo, pasirašyti ir atsiųsti……. faksu!:)) (FAKSAS, tiems kas nežino,- tai griozdiškas biuro aparatas, kuriame į vieną visumą sujungtas telefonas ir spausdintuvas. Faksai buvo tikras biuro pasididžiavimas ir būtinas atributas praeito amžiaus devintame dešimtmetyje, o tie, kurių vizitinėse kortelėse šalia telefono numerio dar būdavo kitas numeris, su pavadinimu „fax”, iškart susilaukdavo dvigubos pagarbos ir užsitarnauto pjedestalo. Šiais laikais, norint išsiųsti faksą, panašiai kaip norint paklausyti vinilo plokštelę, reikia pirma surasti, kas turi tam reikalui tinkamą aparatą).
Kada bankas dirba? Oi, šis klausimas tikrai pernelyg sudėtingas, kad į jį galima vienareikšmiškai atsakyti. Banko darbo laikas toks: pirmadieniais 8:30-13:35, antradieniais 9:15-12:45 ir 13:10-17:25, trečiadieniais 10:00-14:30 ir t.t.t.t. Žodžiu, bankas – tai ne ta įstaiga, į kurią, tarsi į supermarketą, galite atvykti jums patogiu laiku, kuris, žinoma, telpa į bendrai suprantamus „ofiso valandų” rėmus… Na jau ne, bankas dirba savo grafiku, tik jam vienam suprantamu. O jau jūsų reikalas prie to grafiko prisitaikyti.
Anglų kalbos mokėjimas banko darbuotojams – paskutinis sąraše savybių, kurios vertinamos priimant į darbą. Jei nemoki hebraiškai, gali iškart samdytis verėją, nes ne tik neįskaitysi nei vieno užrašo banko viduj, pasirašinėsi ant ko tau pakiš pasirašyt, taip ir neįstengęs perskaityti kur dedi parašą, ir galėsi su darbuotojomis susirodyti nebent pirštais, bandydamas išaiškinti koks velnias tave šįkart į tą banką atvedė.
Dar truputėlis vidinės banko darbo virtuvės, kurią man asmeniškai labai sunku suprasti. Bet gal jūs protingesni už mane, ir jums viskas pasirodys aišku ir paprasta?… Banke jūs atsidarote savo sąskaitą. Tada kita įmonė, kuri nėra joks bankas, o paprastas UAB, išduoda jums mokėjimo kortelę (debetinę). Sužinoję savo sąskaitos likutį, jūs supratimo neturite kiek pinigų yra jūsų kortelėje, nes šiuos du dalykus administruoja atskiri juridiniai vienetai, ir akivaizdu, kad vienas kito turimos informacijos neseka. Šios dvie kompanijos vieną kartą per mėnesį vienas nuo kito jūsų pinigus nusirašo, ir tarpusavy atsiskaito. Bet jūs gyvenate tarsi maiše, nes tokio dalyko kaip pamatyti einamąją savo operacijų ataskaitą realiu laiku – neturite (išrašas online??? pamirškite!! Jums po 2 mėnesių atsiųs namų adresu paštu (!!!!) atspausdintą jūsų kortelės mokėjimų išrašą. Kažin, kam jums reikalinga informacija, kur jūs 10 litų išleidote praeitą rugpjūtį?…). Galiausiai tuomet, kai jau įvyksta tas stebuklingas sąskaitos ir kortelės „susiderinimas”, jūs gaunate skambutį iš banko, kur jums pasako: „Oi, jūsų sąskaitoje, žinote, nėra pakankamai pinigų, kad padengti sumą, kurią jūs išleidote mokant kortele”…
Šiomis dienomis man pasibaigė kortelės galiojimas. Taip, tos pačios, kurią tarsi išduoda bankas, bet ji priklauso ne bankui. Ar bankas naują kortelę atsiųs į namus – priklauso nuo to, kaip tą dieną susidėlios žvaigždės. Mano vyras kortelę gavo paštu (iki šiol neatsigaunu nuo tokio aukšto lygio aptarnavimo!!), o man reikėjo pėdinti į banką. Atėjau. Užsakiau kortelę. Po keturių dienų atėjau dar kartą. Kortelę man atidavė. Liepė ateiti dar po keturių dienų. Ko? Slaptažodžių tai kortelei pasiimti. Atėjau po penkių dienų. Atstovėjau eilę. Siuntinėjo nuo vienos darbuotojos pas kitą, nes negalėjo suprasti, ko aš noriu. Viena darbuotoja suprato. Pažiūrėjus į kompiuterį, sako: „Fohhr deiz”. Aš klausiu: „Ką jūs tuirte omeny?” Ji man visvien kartoja: „Fohhhr deiz”. Aš jai aiškinu, kad aš jau atėjau po tų „fohhhr deiz”. Tada ji supranta ir pradeda ieškoti kažkokiam stalčiuke, pilnam vokelių. Neranda. Ir sako: „Sri deiz”. Aš klausiu – „Kas sri deiz??”. Ji slebizavoja, kad ta kortelių kompanija neatsiuntė mano kortelės kodo. Ir užbėgdama už akių skuba tikinti, kad tai ne banko problema (jei kartais man, kaip klientei, kiltų noras garsiai koliotis), nes korteles gi ne jie gamina.
Tai štai jums ir aukštosios technologijos realiame gyvenime. Gal laikas ir mums pasauliui pradėti labiau girtis apie tuos gyvenimo palengvinimus, kurie Lietuvoj laisvai prieinamos kiekvienam mirtingajam? Ir niekas, beje, net nesusimąsto, kaip gyventume jei jų neturėtume…
Dovanokit, kad prikankinau jus šįkart nekulinariniu įrašu. Reikėjo gi ant kažkieno peties išsiverkti!:)
Dovile, Nida, gal visai puiki ideja?! :))) O padiskutuoti, kaip Dovile ir pastebejo, kitom temom – labai smagu! Ir siaip, prapleti savo supratima ir „aiskesni vaizda” gali susidaryti, tad visokio tipo diskusijos man – geeeeris :))
O kad musu krastu ir Europos (tik ne Pietiniu saliu) zmones yra labai vertinami Tolimuose Rytuose – pati isitikinau. Kazkodel kai dirba su zmonem „from Europe” jiesm kelia dar savotiska pasididziavima, partneriams pristato pasididziuodami, chic chi, biskiuka juokas net ima :))) Bet, kita vertus, isties pries juos nepalyginamai labiau i prieki isleke esam… Ta patirtis ir zinios mus truputi pameta ant pakylos pries juos. BET jokiais budais negalima sumenkinti ju kulturos ar pasakyti, kad kazkas nepatinka pas juos, kad kazko nezinot, nes tada – amen, nepades ne kokie tavo gebejimai; idomiai bendravimas su jais vienok. Et…. isvis, kaip idomu yra kitos kulturos!!!
Dovile, su sąlyga, jei visus darbuotojus iš Lietuvos atsivešim. Nes vietinių neišdresiruosi, kad jie normaliai dirbtų ir normaliai atrodytų:)
Chi chi, tai gal darom banką Izraelyje pagal normalius standartus?;-)
Dovile, dar pamiršau parašyti, kad tie bankai tikrai ne ūkininkus kredituoja:))) Taip kaip parašiau, aptarnauja koks a la jų SEB arba Danske, orientuotas į plačią publiką…
Skaitytoja, Dovile, na tikrai negalvojau, kad išsirutulios tokia štai diskusija iš to mano pasiverkimo dėl „malonaus” laiko kaskart praleisto Izraelio banke:) Sutinku 100%, kad viską, ką turime pažangaus, priimame tarsi normalų standartą – taip ir turi būti! Tik palygindamas gali įvertinti, ar tai pažanga, o gal atsilikimas? Su bankais esam tikrai šviesmečiais nutolę paslaugų lygiu nuo Izraelio. Be reikalo savęs nemokam pateikti pasauliui taip, kaip tą moka daryti Izraeliečiai: „mes geriausi, mes gabiausi, mes labiausiai pažengę”. Ta jų pažanga, kaip Skaitytoja gerai pastebėjo, dažnai toli „netempia” iki mūsiškės. Ir, kaip bebūtų juokinga, tų pačių technologijų (kurių lygiu, neva, Izraelis pirmauja) prasme. Jei jums reiktų po Lietuvos pagyventi su izraelietišku internetu, tai jūs apsiverktumėt. Apie kokius nors free wifi (kaip pas mus Vilniaus senamiesty) išvis net nėra ką svajot. Telefonų mokėjimo planai??? Pigiausias mėnesinis planas – 150 NIS (apie 120Lt). Ir tikrai nė nesvajokit už tiek turėti neribojamą 3G, arba kokį nors begalinį minučių skaičių (berods pagal šį planą priklauso koks 150 min ir kažkiek SMS). Customer service?? Pabandykit prisiskambint kokiam mobiliam operatoriui ar interneto tiekėjui, jei turit klausimą, ar kas nors neveikia… „Pakabėję” ant laido 1,5 val (už kurias JŪS mokate), padėsit ragelį, nes automatinė sekretorė ir grojanti muzika taip ir nepavirs gyvu žmogum kuris imsis spręsti jūsų problemos. Radijas su normalia muzika?? Naujausi hit’ai?? Jūs gal juokaujat? Iš viso yra 4 komerciniai kanalai ir visi jie mūsų Pūko lygio – ta prasme 30% užsienietiškos muzikos (5-20 metų senumo), 40% – izraelietiška muzika, ir 30% plepalai ir reklama. Taip kad ne taip toj Lietuvoj blogai…:)
Mes taip įdomiai ne kulinarinėmis temomis diskutuojam: nuo kultūrinių etimologinių klodų iki šiuolaikinės bankininkystės ir IT sistemų. Nida, prašom daugiau tokių temų;-)
Bet tai pagalvokit, ar ten kokiam bankiukui, kurio „biznis” ten kokius nors ūkininkus kredituoti verta investuoti į fizinių asmenų aptarnavimą? Ypatingai tokių mažų ir specializuotų bankiukų Rusijoje yra, kur gan paprasta bankiuką atidaryti. Aš išsivaizduoju ir Izraelyje panašiai yra.
Ups, persiprasau uz tokio ilgio komentara 😀
Ammm… Be zodziu, Nida :))) Net neitariau, kad TAIP gyvenate! Kadangi IT ir Tech sritys man artimos, zinau kad Izraelis yra antras IT ir Tech taskas po Silicon Valley. Bet kad visa mase negauna technologiju savo kasdienai palengvinti… Oups. Del Sveicarijos ir JAV bei ju cekiu ir atsiskaitymu tvarkos irgi zinau, buvau issiziojusi tiesa sakant del Sveicarijos, kai kazkada suzinojau. Ir, kaip ir buvo mineta, musu salis eme pazengusiu saliu pvz ir pritaike sau. Tas pats su interneto sprendimais ir kt. JAV ir kt. panasios salys turi labai senas gilias tradicijas, tad joms ir yra sunkiausiai pertvarkyti visa sistema, ko pasekoje (mano akimis) jie jau yra atsilike sitose srityse. Neisivaizduoju, kad gyvendama tokiame technologiju amziuje, tureciau vaikscioti i banka… Isvis, naudojuosi LT esanciu banku, turiu sau priskirta asmenine bankininke, kuriai uztenka paskambinti ir paprasyti – viska sutvarko, o jei reikia atvykti banka – paskiria man patogu laika, tad tuo metu atvykus nerandu jokiu eiliu, tiesiai pas ja i kabineta. Atsiskaitinejant uzsieny gaunu perklausimus, ar as tikrai operacijas atlieku. Tad LT esanciam bankui priekaistu neturiu. Nida, tavo vietoj budama – isproteciau (juokauju) :)))
Ir siaip, kai pasiziuriu is salies – LT yra labai sparciai pazengusi IT ir Technologiju srityje. Musu arkliukas – kuriamos infrastrukturos dabar ir pries nesenai laiko, tad imami naujausi ir geriausi pvz. Dabar gyvenam tikrai pazangiai, tik priimame tai kaip kasdienybe ir norma, kad taip turi buti. Bet kai Tolimuose Rytuose, Australijoj ar JAV pamatai, kaip ups net internetas ju „nevaziuoja”, supranti, kad LT daug ka yra nuveikusi 🙂 Et, gaila, kad i Izraeli nepavyks ivaziuoti jau man, mielai pastebeciau va tokius niuansus :))
Kaip įdomu, Dovile! Šiaip tai logiška visa tai, ką aprašei, kad duomenų analizavimo ir tvarkymo paslaugas atlieka specialiai tuo klausimu besispecializuojanti bendrovė. Aš tikrai be galo patenkinta mūsų bankų aptarnavimo kokybe. Tai viena pažangiausių, mano nuomone, paslaugų sričių Lietuvoje.
Na, aš truputį paaiškinsiu kaip veikia atsiskaitymai kortelėmis. Lietuvoje irgi mokėjimo kortelių operacijas autorizuoja ne bankai, o pvz. UAB „First Data Lietuva”. Todėl kartais irgi būna, kad operacijos „pavėluoja” ir kliento banko sąskaitoje pinigų nebeužtenka. Tai pat, „FDL” atlieka įtarinų operacijų stebėseną ir pagal tam tikrus kriterijus parsiunčia bankui informaciją, kad išsianalizuotų. Tarkime, vienas tokių kriterijų yra kai mokėjimo kortele per tam tikrą trumpą laiką yra atliekamos operacijos skirtingose šalyse. Tada banke analitikas analizuoja, ar tokia operacija būdinga klientui ir jei nusprendžia, kad būdinga, tai viskas OK. O jei pasirodo įtartina, tai skambina klientui arba iškart blokuoja kortelę. Todėl rekomenduoju labai keliaujant pranešti bankui apie planuojamą kelionę, kad ne laiku kortelės neužblokuotų siekiant apsaugoti jūsų pinigus. Čia tokia tvarka yra visuose Lietuvos bankuose ir manau, kad Lietuvoje paslaugos klientui tikrai yra aukšto lygio. Be to, ir Lietuvos Bankas labai griežtai kontroliuoja bankus.
Rebeka, kartais visai sveika pakeisti vienų ar kitų paslaugų tiekėją. Visiems juk reikia naujų klientų, O jei verslas nevertina ir neatsidėkoja už lojalumą, tai jau signalas, kad reikia paieškot blaiviau mąstančių:)
Dabar po diskusijos susimasciau, kad gal reikia keisti LT banka, nes tam paciam banke turiu saskaita nuo pirmo atidarymo sask. apie 10metu ir atsiskaitineju ir perku daznai internetu ne karto niekas nepaskmabino, nepasiteiravo apie jokius pavedimus, atsiskaitymus. Neatsiunte atnaujintos kredito korteles, tai vercia susimastyti apie keitima. As asmeniskai, tikrai nematau jokio skirtumo tarp LT banku. Bet galiu buti ir neteisi. Visi jie ispute ivaizdzius ir su varlyte po kaklu sypsosi tau i akis, bet… Tikrai nenoriu pasirodyti Israelieciu gyneja, bet palyginus daugiau mano pliusu dedasi IL. As nesakau, kad IL archaiskas aptarnavimas yra pateisinamas ir tikrai yra kur pasitempti sutinku:)
Rebeka, puiku, kad turim oponuojančią nuomonę – taip diskusija įdomesnė. Labai keista girdėti, kad skandinavai tau atsisakė siųsti kortelę. Dėl pačių skandinavų nežinau, bet jų valdomas Danske, kol trejus su puse metų gyvenam IL, mums su vyru tikrai ne vieną kortelę siuntė DHLu, žinoma, kodų vokas ateina atskirai, taip pat paštu. Negana to, savo vidiniais kanalais išsiaiškinęs, kad mūsų asmeniniai duomenys galėjo (nebūtinai taip ir buvo) kažkur nutekėti, bankas atsiuntė naujas kreditines korteles per vieną dieną iš LT į IL. O apie tai, kad būnant kokiam egzotiškesniam užsienyje kartais sulaukiam skabučio iš banko (arba SMS), prašančio patvirtinti, kad tikrai esam toje šalyje ir atsiskaitinėjam kortele, nors dažniau pati parašau email į banką ir pranešu, kad išvažiuoju ten ir ten, kad nepergyventų. Beje, su IL kortelėme turim kur kas liūdnesnės patirties, kai buvo pavogti iš banko duomenys ir išleisti pinigai kažkurioj arabų valstybėj. Tiesa, suma buvo nedidelė ir bankas ją iškart kompensavo. Bet aš net neabejoju, kad visur pasitaiko visko – tokiam pasauly gyvenam. Apsaugos sistemos gerumą ar blogumą klientui sunku įvertinti – gal išties IL jis daug geresnis. Aš šiuo atveju rašiau apie neįtikėtinai žemą klientų aptrnavimo lygį ir baisią archaiką pačiame banke, kaip institucijoje.
Sveiki,
As zinau apie banku sistema IL, LT ir DE. Ir siuo atveju man labiausiai patinka IL banko sistema, kad ir kaip skambetu absurdiskai. Is apsaugos puses IL nera lygiu ir ne karta isitikinau. Nerasysiu IL banko pavadinimo, bet pateiksiu kelis pvz: buvo atlikti internetiniai pavedimai IL kredito kortele ir bankas susiskambino ir paklause ar tie pavedimai tikrai buvo padaryti paties zmogaus. Noriu paklausti ar skandinavai tai daro? Ne, o IL tai labai kruopsciai kontroliuoja.Ir man tai patinka. Taip, kad neiti i banka, pinigu pavedimai daromi faksu, bet cia irgi apsauga tavo pinigu, nes jeigu tu nemoki hebraju kalbos, niekas negales pasinaudoti ta forma ir uzpildyti uz tave. Baigesi LT kredito korteles galiojimas ir paprasiau atsiusti per DHL ar UPS kurjeri is LT i DE. Skandinavai ispute akis ir pasake Mes nesiunciam! Pirk skrydzio bilieta ir atvyk vien delto, kad pasiimtum kortele. IL be jokiu problemu atsiunte kortele is IL i DE per kurjeri, zinoma be pin kodo. Pin kodas atejo keliom dienom veliau, del apsaugos, kad jai kortele dingtu be pin kodo negali ja naudotis.
Segebute, per atstumą visuomet viskas kitaip atrodo:) Su Amerikos bankais nesu susidūrus, bet suprantu, kad nieko nėra tobulo…
Dovile, labai laukiau tavo komentaro, nes esi minėjusi, kad tu dirbi banke:) Aš įsivaizduoju, kad iš vidaus jūs matote žymiai daugiau „skylių” nei mes, klientai. Bet jau kas kas, o išore ir paslaugų kokybe Lietuvos bankuose dar niekad nesiskundžiau… O Artimųjų Rytų specifiką tu tiksliai įvardinai. Jie tikrai asmeninius kontaktus (ir ypač statusą) labai vertina, bet dėl jų darbo kultūros ir ypač klaikaus klientų aptarnavimo tai tenka pasinervint kaip reikiant… Ne be reikalo pirmas žodis, kurį teko išmokti atvažiavus į Izraelį, buvo „sovlenut” – kantrybės.:)
Jurga, tame yra, manau tiesos. Bet gi kaip gerai, kad kurdami savo bankų sistemą, šį darbą patikėjome skandinavams, o ne kokiems kaimynėliams iš Rytų…:)
na va, nors turiu vieną priežąstį pasidžiaugti, jog neimigravau gyventi į Izraelį. Tačiau su JAV bankininkyste man irgi teko keletą kartų pasinervinti, ypač kai staiga pasikeičia jų taisyklės ir bankas automatiškai pradeda imti mokestį, apie kurį buvo pranešta paštu prieš 6 mėnesius, ir „niekas nekaltas, kad jūs išmetinėjate reklamas ir neskaitote smulkaus šrifto”…
Oi, juokiausi skaitydama, nes aš pati banke dirbu;-) Iš kitos pusės tai suvoki, kad banką turėti, valdyti, klientus aptarnauti užtenka ir tokio lygio paslaugų: kažkas paburba, o visiems kitiems taip gerai ir pakankama. Aš manau, kad tai ir Rytų kultūros dalis, nes jie mėgsta tuos asmeninius kontaktus.
O Šveicarija dabar patiria ypatingą stiprų spaudimą iš viso likusio pasaulio, kad padeda „paslėpti” neteisėtai gautas lėšas. Na, juos irgi reik suprasti, nes reik ir verslą išlaikyti ir visu likusiu pasauliu nesusipykti, nes ypatingai JAV dabar puola, kad išduotų jos piliečius slepiančius pinigus.
Mūsų privalumas – bankų sistema pradėta kurti vos prieš 20-15 metų, pritaikant naujausias technologijas. „Normalios” ir didelės šalys – JAV (juokingi jie mums su savo čekais), Izraelis, puoselėjantys ilgą bankų istoriją, dažnai neturi mūsų galimybių.
Nida, viskas buvo gerai su Šveicarais, kol nepadarė Lietuvą pavojinga šalimi. Dabar tai tikras košmaras, kaip pas jus Izraelyje:(((
Dusia, mieloji, jie tikrai manęs jau matyt nenori tam banke:) Nes aš vis akis išpūtus tikslinuosi, ar mes tikrai gyvenam tam pačiam dvidešimt pirmam amžiuj:) Ir ką gali padaryti tos vargšės darbuotojos, juk ne jos sistemai vadovauja. Jos vienąkart man net saldainių davė, kad nepykčiau:)
Karina, nors šio įrašo tikslas nebuvo prajuokinti, visvien smagu, jei pakėlė nuotaiką:)
Odeta, tu, matau, gerai susipažinusi bankininkystės pasaulyje. Niekuomet nepagalvočiau, kad Šveicarijoje – bankininkystės mekoje – gali būti panašus klientų aptarnavimas kaip šiuo mano aprašytu atveju… Bet dėl skandinaviškų bankų ir jų atneštos kultūros aš tikrai labai džiaugiuosi. Net jei tai man ir kainuoja tą litą per mėnesį:) Visgi bankas – tai įstaiga, kuriai patikiu savo pinigus ir labai daug jautrios informacijos apie save. Tad norėtųsi, kad jis būtų bent šiek tiek civilizuotas…
taip juokinga,kad net verkti norisi!
gaila,kad si straipsni nepaskatys sio banko virsininkas!
reiketu isversti ir nusiusti i laikrasti!
o Nida,gal jus labai jiems patinkat ir banke nori jus daznai matyti?
Aš labai džiaugiuosi, kad LT pasiėmė skandinaviškų bankų modelį. Nes, garsieji Šveicarijos bankai dirba panašiai kaip ir Izraelio. Nesuprasi nei kada jie dirba, nei kiek aš pinigų turiu sąskaitoje, nei galiu padaryti pavedimą. Šitaip nebuvo dar prieš metus (buvo normali elektroninė bankininkystė), bet nuo šių metų Lietuva pateko į nepatikimų šalių sąrašą ir mus Europiečius tiesiog pasmerkė gyventi be informacijos. O prancūzai vis dar išrašinėja čekius, neša į bankus gryninti,kad pavedimą padaryti, turi eiti į banką nesvarbu kas tu vietinis ar lietuvis. Na čia bent jau sąskaitos likutį gali pamatyti pats,o mokesčius nuskaito automatiškai. Va Tau ir Europa ir civilizacija. Taigi, džiaukimės tokiais brangiais (tikrai taip) bankais Lietuvoje, tai gal servisas ir vertas tokios kainos?
Oi geras šitas įrašas! Juokiausi iš viso pilvo. Net sunku patikėt kad taip Izraelyje bankuose viskas atsilikę…Ačiū kad pataisei nuotaiką.