Šiandien pasidariau sau ekskursiją į IsraFood 2014 – tai mano kasmetinė paroda, kurioje lankausi jau penktą kartą!!
Jei pirmais metais vos neatsisėdau pamačiusi tris pavilionus pilnus man nepamtytų eksponatų, tai sulig kiekvienais metais tų naujovių man vis rodėsi mažiau ir mažiau. Gal akys priprato?:)
Kviečiu parodoj apsilankyti ir jus – tiesa, nuotraukomis, kurias šiandien užfiksavau.
Labiausiai šioje parodoje turėtų būti įdomu restoranų, parduotuvių savininkams, nes įrangos modernumas tai jau tikrai verčia išsižioti – įvairiausios plovyklos, pačios surūšiuojančios indus ir sudedančios juos į atskiras dėžutes, automatizuoti kepyklų įrenginiai, kurie patys užmaišo tešlą, formuoja sausainius, juos dozuoja į padėklą, ir net iškepa! Pasidaro baisu, kad greitai nereiks jokių darbininkų, viską už mus darys mašinos…
Artimuosiuose Rytuose ypač populiarios įvairiausiais įdarais įdarytos daržovės. Bet gi visi žinom, koks „malonus” užsiėmimas skabtuoti tų daržovių vidurius, kad netyčia neprapjautum kokios sienelės.
Gerai, jei tai didelė cukinija ar baklažanas, ar kokia tuščiavidurė paprika. O kaip jūs, pvz., išskabtuotumėte morką?? Tai štai jūsų patogumui – elektrinis daržovių „gremžtukas”!
Keturių skirtingų dydžių, tinkamų nuo plonos ilgos morkos, iki aguročio! Tik paspaudei mygtuką, ir besisukantis velenėlis pats sulenda į daržovės vidų, palikdamas gražią skylę:)
Pjaustymo įrenginių šįkart buvo kaip niekad daug: namuose naudojamos mandolinos, ir pramoniniai smulkintuvai, akimirksniu paverčiantys kalną daržovių šiaudeliais, trupinukais, kvadratukais, spiralėm ar dar kokiom kitom smulkiom formom.
Tie, kas dažnai namuose rengia puotas, galėjo išsirinkit iš gausybės šventinių indų. Lėkštės, kurios uždengia pusę mano stalo, tviskantys serviravimo dubenėliai, įrankiai… Mielai prašome pasirinkti.
Radau ir savo svajonių virtuvės baldą:) Tiesa, kad tą baldą galima būtų įnešti į mano virtuvę, reiktų nebent nukelti namo stogą, o pačią virtuvę sujungti su miegamuoju, koridoriumi, valgomuoju, dviem tualetais ir visais likusiais kambariais:))) Bet aš nebūčiau nieko prieš:)
Kaip ir kiekvienais metais, šieme parodoje buvo labai aktyvūs italai, pristatantys visą gamą savo gardžių produktų – nuo pastų, garstyčių, iki balzamiko acto, džemų ir kitokių gardėsių. Žinoma, tie gardėsiai buvo kepami čia pat salėje, ir visi norintieji galėjo šveisti į sveikatą.
Be to, kas valandą tris dienas parodoje vyksta šefų konkursai, o visi jų pagaminti patiekalai sudėti žiūrovams pafotografuoti ir seilę pavarvinti.
Saldumynų mėgėjams – maišai Valhrona šokolado, su kokiu tik pagiedauji kiekiu kakavos…
Ir delikatesiniai vaisių bei daržovių džemai su šampanu, šardonė, širaz ar cabernet…
Visi milžiniški ekspozicijų rūmai tiesiog užlieti kepamų vaflių kvapo – kepėjai vos spėja traukti juos iš eletrinių labai jau modernių kepyklų, o žiūrovai gali tepti šokolado padažus, barstyti riešutais arba chalva, iri… mėgautis saldžiomis kalorijomis:)
Žuvys – sūdytos, rūkytos ir šviežios buvo parodos pažiba, ir jų buvo daugiau nei bet kada anksčiau.
Ir ikrų…
Įdomus ir iki šiol nematytas (iš arti) ebjektas buvo specialios rūkymuis skirtos krosnys. Be mėsos, žuvies ir kitų patiekalų, tose krosnyse rūkyti galima… druską!! Tokia parūkyta druska su pipirais, žolelėmis, kadagio uogomis ir kitokiais prieskoniais – ne tik pagardas bet ir puošmena!
Kokia gi maisto paroda Izrelyje be šavarmos agregato su didžiuliu virbu, pilnu beskrundančios mėsos, kurią automatiškai pjausto įjungtas elektrinis peilis?
Arbe be Kenwood stendo su stebuklingu kombainu, kuris ir pjausto, ir maišo, ir net verda…
Įdomių naujovių buvo iš užsienio. Vienas verslininkas iš Vietnamo pradėjo importuoti daržovių čipsus, tik ne tradicinius bulvių, o morkų, svogūnų, salierų ir batatų. Labai skanu (ir gal sveika?:))
Brazilai pristatė tradicinio savo vaisiaus (kurio pavadinimo neprisimenu) ledus: tamsiai violetinės spalvos šerbetą jie siūlo pagardinti pusrytine granola! Hm, izraeliečiams tai turėtų patikti, nes vasaromis karštis čia pleškina nuo ankstyvo ryto, ir niekam ne pro šalį atsivėsinti jau per pusryčius:)
Pati didžiausia parodos dalis skirta saldumynams ir kepiniams.
Tik pažiūrėkite kiek įdarų ir dekoracijų tortams ir pyragaičiams…
Kokie įpakavimai įvairiaspalviams saldainiams, kuriuos galima paruošti vaikų baliaus svečiams…
Mėgstate churros? Tokius traškius ilgus Pietų Amerikoje populiarius sausainius, pabarstytus cukrumi ir dar pamirkytus į šokoladą? Mielai prašome, vaišinkitės kiek širdis geidžia!
Apsalo širdis nuo saldumynų? Nieko nėra geriau nei puodelis stiprios arabiškos kavos su kardamonu…
Koks pasirinkimas šviežiai čia pat parodoje kepamų duonų….
O dar artėjančios Hanukos šventės ir tradicinių spurgų padėklai
Čia štai galite pasirinkit kibirėlį vieno ar kito įdaro spurgoms, jei gardumo kartais mažoka…
Viskas. Daugiau negaliu. Einu užkąsiu kokios picos gabalėlį. Iki pasimatymo kitose parodose:)
Puiki mintis! Labai ačiū už šitą pasiūlymą, pasidomėsiu kaip jį įgyvendinti (nes IT pusė nėra mano stiprioji:)). Iš tiesų keletas pastarųjų įrašų buvo su daug nuotraukų, tai tikrai scrollinti reikėjo daaaaaaaug…
Miela Nida, labai smagu viską apžiūrėti, bet turiu pasiūlymą: šitokį kiekį nuotraukų, mano asmenine nuomone, būtų geriau patalpinti kur nors kitur, o blog’e įkelti tik nuorodą į jas. Antraip labai nepatogu prenumeruoti Jūsų blog’o RSS srautą, labai labai laaaaaaaaaaaaaabai ilgai tenka skrolinti 🙂 daugiau priekaištų neturiu :))) Sėkmės ir pavydžiu skanėstų 🙂
Rimute, mes su tavim bendrą kalbą dėl to lengvai ir randam, kad mus panašūs dalykai žavi. O dėl kavos su kardamonu – mačiau kaip arabai ją ruošią, tiesiog maltą kavą su maltu kardamou sumaišo ir užpliko. Iš pradžių dėk labai nedaug to kardamono, nes jis gana agresyvus. Ir kava turi būti labaaaai stipri – toks gukrkšnelis juodo kaip smala espresso! Ir jei mėgsti kavą su cukrum, tai į šią nepagailėk cukraus:)
tiesa, tos kavos su kardamonu mielai isgerciau. Gal yra koks receptas, nes as kava dievinu?:)
Fantastika!!! Aciu, Nidute, uz reportaza. taip skaniai viskas atrodo!!! Virtuvinio stalo ir as tokio noreciau, reiks vyro prasyt, kad nama didesni parupintu:)). Nepaslaptis turiu sipnybe indams, tai cia jie nuostabus, tokios spalvos, formos..zodziu daug naujo suzinojau ir pamaciau. Aciu:)
Odeta, tu ir vėl į Dubajų?? Kokių tu ten reikalų tiek turi?:) Pavydu net:)
Nereali paroda:) Vasarį žada būti Dubajuje, galvą krapštau, gal sulakstyti reikės?:) O dėl prancūzų, gal Rivjeroje jie pasikėlę, bet pas mus kaime labai nuoširdūs ir geranoriški:) O kai krizė atėjo, tai net angliškai prakalbo:)
Į sveikatą, merginos:) Malonumas dalintis! Rennie, gal reikia pradėt į Lietuvą importuoti?:)
Kaip laukiu tokių fotoreportažų, ačiū, Nida, už galimybę virtualiai pasivaikščioti po tokią maisto pasaką 🙂
Oho kiek daug skanių nuotraukų 🙂 Tie daržovių gremžtukai tai visai įdomus reikalas.
Reda, kaip tu vaizdingai aprašei tuos prancūziškus gardėsius:) Nei nuotraukų nereikia, kaip viską įsivaizduoju jau:)) Na, prancūzai, be savo arogancijos, turi tikrai nuostabią virtuvę, tad ir aš jų vietoj savais produktais žavėčiausi:)) Aš iš tiesų dievinu viską, kas prancūziška (maistą), tik akiračiui praplėsti visai ne pro šalį ir kitų šalių įdomybės:)
O kokia skani eskursija! Kaip tik savaitgalį lankiausi veitinės reikšmės „Palais gourmand” mugėje: vyno dėžės, kaugės sausainių, sūrių „girnapusės”, kalnai kumpių, dešrų varvekliai, didelės ir mažos žasų kepenų skardinės ir t.t. Izraelietiškas variantas kur kas įvairesnis, nes prancūzams egzistuoja tik prancūziški gardumynai :). O daržovių čipsų čia būna prekybos centruose.
Inga, kai kitąkart planuosiesi užsienio kelionę, pagalvok apie Izraelį, ir pataikyk į lapkričio vidurį (visada internetu galima sužinoti tikslias datas). Ši paroda – jau 30-oji, tikrai gilios tradicijos, kurios tęsis ne vienerius dar metus. Tikrai smagu tokiu būtu praplėsti akiratį!
O Dievuliau, kokios grožybės!!! Ištirpau nuo saldumynų dalies :)))
Pas mus Graikijoje irgi kartą per metus vyksta tokios mugės, tik praėjusiais metais didesnis dėmesys buvo skirtas technikai, kavai, alui ir maistui, o desertų kažko pagailėjo. Tikiuosi, kitais metais pasitaisys 🙂
O ir į Izraelio maisto mugę laaabai norėčiau nukeliaut, yra kur akis paganyti tikrai 🙂
Tik profesionalams? Kaip keista… Ši irgi įdomi labiau profams (restoranų savininkams, kepėjams, mažmenininkams, distributoriams, renginių organizatoriams…), bet pažiopsoti galima ateiti visiems. Tiesa, reikia kvietimo, bet kad tie kvietimai kažkaip laisvai siunčiami, gaunu jų visais kanalais. O pati paroda lankytojams nemokama. Ar BAFas irgi nemokamas kažin?
nieko, mūsų BAF’as (kuriame irgi nesu dar buvusi) turi kur augti ir tobulėti 🙂 Ačiū už reportažą, Nida. Mūsuose irgi tokie dlaykai vyksta, bet sugebu praleisti. Nors pvz., milžiniška jūros gėrybių paroda-mugę buvo uždara ir skirta tik profesionalams 🙁
Grita, labai džiugu tą girdėt! Man skaniausi buvo burokėlių čipsai!!
Ramune, BAFe nesu buvusi, bet kitąmet jau tikriausiai apsilankysiu:) Bus įdomu palyginti, nors nieko daug ir nesitikiu…;)
Koks super reportazas!!! Ir kaip graudziai musu BAF atrodo tokiam fone… Nuo to ir prasideda maisto kultura. Dekui, kad dalinates
Vaje,numirt galima kiek visko…beje tu cipsu jau yra pas mus,teko ragauti.
Labai džiaugiuosi, merginos, kad radot į ką akis paganyti:) Asta, nustebinai sakydama, kad ši lenkia Sidnėjaus pardodą. Tiesą pasakius, nesu jokiose kitose maisto parodose buvusi, bet per ketverius metus akys priprato, tai ji man tokia įspūdinga kaip pirmąkart pamačius jau neatrodo:) Bet tikrai, svarbu su kuo lygini:)
Man atrodo aš ten būčiau išpirkus beveik viską ką pamačiau jeigu tik galėčiau 😀
Super! Nurungė visas Sidnėjaus parodas kartu sudėjus 🙂
Čia tai bent! Labai ačiū už tokią ekskursiją. Nesitikėjau, buvo labai įdomu.