Reta kita šalis turi tiek pakrantės, kiek jos turi Meksika: Karibai, Meksikos įlanka, Ramusis vandenynas…. Pasirinkimo tiems, kurie nori pasilepinti šilto vandens ir skaisčios saulės voniomis, tikrai nestinga. Bene geriausiai visiems žinomas Meksikos kurortas – Kankunas. Tačiau juo susivilioti gali nebent tie, kuriems nė motais šalies autentika, tie, kurie mėgsta išblizgintus turistinius takus, virtines autobusų, gabenančių poilsiautojus iš ir į oro uostą ar netoliese esančias piramides, kuriems patinka milžiniški viešbučiai, skaičiuojantys šimtus kambarių, ir tie, kurie Meksikoje ieško Amerikos. Truputį kitoks (ramesnis) kurortas driekiasi ant smaragdinio Karibų jūros kranto, vos porą valandų toliau už Kankuno – Playa del Carmen. Čia kiek daugiau vietinio kolorito, tačiau ir čia baltutėlio smėlio paplūdimiai gulte nugulti turistais, gal tik labiau vietiniais.

Saulėtekis virš Ramiojo vandenyno

Mes šiemet išmėginome Ramiojo vandenyno pakrantę. Ramiuoju tą vandenyną tikrai sunku pavadinti, mat ošimas, kurio klausėmės ištisą savaitę, ausyse skamba dar iki šiol. Milžiniškomis bangomis besiritančią vandenyno pakrantę ir pusiau laukinius paplūdimius paprastai renkasi alternatyvaus poilsio mėgėjai: hipiai, serferiai, jogos mylėtojai arba tie, kurie atostogas įsivaizduoja kaip laisvę be kūną varžančių drabužių 🙂 Būtent tikį pagyvenusį vyriškį kasdien sutikdavome paplūdimyje, sparčiu žingsniu vedantį savo labradorą 🙂

Nelabai ramus Ramusis vandenynas

Viens šalia kito besidriekiantys paplūdimiai ir šalia išdygę vienos gatvės miesteliai turi ką pasiūlyti bet kokio turisto poreikiams. Tiesą pasakius, didelio biudžeto čia nė nereikia, nes norint galima naktį praleisti pleže laisvai kabančiame hamake, arba susirentus paprastą palapinę. Oro temperatūra čia dieną naktį artima 30 laipsnių (dieną, žinoma, nuo saulės verčiau pasislėpti pavėsyje…), tad nei mantos, nei kokių specialių patogumų čia nereikia. Vienas miestelis – Mazunte – visiškai “okupuotas” hipių: visokio plauko, visokios odos spalvos, visokių rasių ir amžių… Ne atsitiktinai čia gausu veganiškų restoranėlių, jogos studijų, sulčių barų ir tingiai ant asfalto snaudžiančių paplūdimio šunų…

Hamakas – būtinas kirkvienų namų atributas. Langai ir durys čia nebūtini

Už kilometro esantis San Augustinillo paplūdimys – visiškai kitoks. Labiau išpuoselėtas, su jaukiomis kavinėmis ir patogiais gultais ant smėlio, su pačiu gražiausiu vaizdu į sceną, kurioje – niekad nepabostantis spektaklis su kelis metrus siekiančių bangų grakščiu šokiu.

Vaizdas iš vienos terasų
Sargas

Gyvenimas paplūdimyje prasideda gana anksti – tekant saulei. Dieną geriausia pradėti maloniu pasivaikščiojimu pakrante, kol karštis dar nėra toks agresyvus, o bangos dar neįsišėlę. Ryte nedidele valtele galima išplaukti į jūrą pažiūrėti milžiniškų vėžlių ir banginių, paplaukioti su delfinais. Rytiniam pasistiprinimui – gaivus vanduo iš šviežutėlio atvėsinto kokoso, mesitriškai nuskelto nuo palmės šakos patyrusio meksikiečio. Tada puodelis kvapnios kavos, išaugintos netoliese esančiose džiunglėse, paskrudinos ir sumaltos, patiektos moliniuose puodeliuose italų kavinaitėje, kojas skalaujant šiltam sūriam vandenyno vandniui. Dar po valandėlės – kupina lėkštė šviežių tropinių vaisių, gaivaus jogurto ir traškios granolos su riešutais. Tiek “nuveikus” galima kristi užtanauto poilsio hamake su knyga, kol skrandis neprimins, jog neblogai būtų ką nors užkąsti….

Už šviežutėlių vaisių kalną sumokėsite apie 2-3 USD
Kasdieniai pusryčiai – graikiškas jogurtas su vaisiais ir granola su riešutais
Ar ragavote ananasinių bananų? O guanabanos (ta žalia spygliuota)?

Poilsiautojai pietauja apie 2-3 valandą. Šviežias guakamole, lengvai paskrudintos quesadilla arba dubuo salotų – tik tiek tereikia, kad užtektų jėgų toliau voliotis saulės atokaitoje, o saulei leidžiantis – dar vienam pasivaikščiojimui pakrante.

Iš šios terasos nesinorėjo išeiti
Jo vardas Hektoras. Kasdien ateidavo į svečius.

“Sun down’ers”, arba “saulės nuleidėjai” – taip vadinami gaivūs kokteiliai, kurie kasdien nuo 17:00 valandos parduodami už specialią “2 už 1” kainą. Vienu sunku ir apsiriboti, mat nelengva atsispręsti, ar dienai palydėti labiau tinka margarita, ar daiquiri, o galbūt šviežių ananasų sultimis ir kokosų pienu pagardinta ledinė pinacolada?… Paplūdimio barų meistrai plaka tradicinius kokteilius ne vien su romu ar tekila, dažnai ją pakeičia vietiniu pasididžiavimu – kaktusų degine mezcal.

Margarita…

Restoranėliai ir užeigos vakarienei svečius ima vilioti ne anksčiau nei tada, kai visiškai sutemsta. Visą dieną kruopščiai lipdę tortilijas, šeimininkės su išrikiuotais puodais jau laukia, ką šįvakar išsirinkis niekur neskubantys poilsiautojai.

Quesadilla su sūriu

Užsigardžiavimui – kokosų paleta, tipiškas meksikietiškas gaivus ledų ant pagaliuko desertas, ir jau galima pamažu taisytis nakties poilsiui. Virš galvos besisukantis propeleris, vos truputį vėsinantis įkaitusį kūną, ir niekada nenutylantis vandenyno ošimas pamažu nugramzdina į saldų nerūpestingą sapną. Rytoj – dar viena poilsio diena nepakartojamoje Meksikos pakrantėje.

Infinity pool
Atsotogos

 

  1. Meksika orai:

    Saule, bangos, smelis… ko daugiau noreti? Net valgyti per tokius karscius nesinori. O juo labiau astriai kaip meksikieciai iprate. Bet man patinka ju virtuve, ypac saltuoju sezonu.

  2. Nida:

    Su malonumu, Agne:) Būtent Puerto Vallartoje ir nesu dar buvusi:)

  3. Zivile:

    Kyla noras čia ir dabar nusipirkti lėktuvo bilietą i Meksika!

  4. Nida:

    Giedre, kadangi Hektorą kasdien darbuotojai ir svečiai maitina papajomis, tai jis galvoja, kad jis prijaukintas:) Jis ten gyvena šalia, po šiaudiniu stogu, ir kartais nukrisdavo belipdamas pas mus į terasą:) Bet kas rytą papajų visada ateidavo, ir gulėdavo paskui kelias valandas, šildydavosi saulutėj:) Už pavadėlio jo nevedžioja, bet vardu vadina:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.