Greičiausiai sparčiai senstu. Kasmet laiko ratas tarsi išprotėjęs sukasi vis greičiau ir greičiau, ir aš jau nespėju suktis kartu su juo:( Kasmet vis “anksčiau” ateina ruduo, ir vis greičiau pasibaigia vasara. Kai įšalusio sausio rytą pagalvoju apie prasidedančius metus, atrodo kad tie trys su puse šimto dienų bus tikra amžinybė. Bet nespėjus nė mirktelt, ir štai jau paskutinis metų ketvirtis ant nosies…

Pavydžiu žmonėms, kuriems ruduo yra naujos energijos dozė. Man tokia dozė paprastai nutinka pavasariais:) Ruduo, žinoma, įtraukia į veiklos sūkurį nė nepaklausęs, ar pavyko pailsėti vasarą:) Tad laukiu šio rudens su šiokiu tokiu nerimu, nes vasaros, atrodo, nė nebuvo:)

Šiemet, iš anksto gerai žinodama apie rudenines nostalgijas, susiplanavau begales kelionių būtent rudeniui. Kad būtų ko laukti, kad lengviau būtų paleisti vasarą, kad saulės spinduliai dar kurį laiką pašildytų… Kelionių bus daug, bus nemažai egzotikos, ir bus turbūt ką skaityti šiame bloge tiems, kurie mėgsta keliauti bent jau vaizdais ir raidėmis, jei taip susiklostė situacija, kad šiuo metu tenka būti namuose.

Tačiau grįžtant prie besibaigiančios vasaros ir pamažu visą kūną užvaldanžios nostalgijos, man net virtuvėje norisi skonių ir kvapų, kurie primintų vaikystę. Gal net mokyklą, kurios, žinau, daugelis nenorite nė prisiminti:)) Tad vienas tokių patiekalų, kuriuo pakvipdavo namuose rudeniop, buvo įdarytos paprikos. Laikais, kai aš augau, paprikų niekas neaugino, jų tokių spalvotų ir saldžių nebūdavo parduotuvėse. Tačiau būdavo toks trumpas metas, kai atveždavo tokių išblyškusiai gelsvų paprikų berods iš Vengrijos. Ir tada mane mama siųsdavo į parduotuvę jų parnešti. Nešdavau pilną maišą, ir nors vietos užimdavo daug, tos paprikos buvo lengvutės. Ne visiems patikdavo specifinis paprikų skonis, bet aš jas dievindavau. Man dar labai svarbu būdavo, kad mama ant įdarytos paprikos uždėtų “kepurėlę” su paprikos koteliu, tik tada man patiekalas atrodydavo išbaigtas – ne tik skoniu, bet ir vaizdu:)

Tas paprikas mama visuomet įdarydavo malta mėsa su ryžiais. Kaip balandėlius. Tik su paprikomis viskas paprasčiau: išvalei sėklas nupjovęs viršūnėlę, ir ertmė paruošta kimšti. Padažui bei pačiam įdarui mama visuomet naudodavo kiek aštresnius prieskonius – papriką, pipirus, o padažui – pomidorų pastą. Tad taip ir liko man tų įdarytų paprikų patiekalas mano vaizduotėje kaip “vengriškas”. Turbūt ne ką jis su ta Vengrija bendro turi, nežinau:) Vengrijoje net nesu buvusi, tad nelabai išmanau apie vengrų virtuvę:) Bet va jei reiktų spėti kas ji tokia ta vengriška virtuvė, tai mano spėjimas būtų štai šios įdarytos paprikos.

Paprikas įdarymui galima naudoti bet kokias – ir tas raudonas, geltonas ar žalias, saldžiąsias. Bet man kažkodėl atrodo, kad tinkamiausios tos balkšvai gelsvos, kurios užderi ir mūsų ūkininkų daržuose besibaigiant vasarai:)

Receptas labai “iš akies”, tad kviečiu visus improvizuoti ir susikurti sau tinkamą skonį:)

Įdarytos paprikos – tai patiekalas, kurį ruošiant ilgai nesugaišit
Tokį patiekalą lengva pasišildyti rytojaus dieną
Patiekite įdarytas paprikas su bulvėmis, grietine ir adžika

Įdarytos paprikos

4 asm

  • 8 nedidelės saldžiosios paprikos
  • šlakelis aliejaus
  • 1 svogūnas, supjaustytas kubeliais
  • pundelis morkų, supjaustytų griežinėliais
  • Druskos, pipirų, čili pipirų
  • Pomidorų pastos
  • Patiekimui – grietinės ir adžikos (rekomenduoju Buga’s adžiką)
  • Patiekimui – virtų bulvių
Įdarui:
  • apie 1/2 kg maltos mėsos (aš naudojau žvėrieną (maltą briedžio kumpį), bet tiks jautiena, kiauliena, kalakutiena ar mišinys)
  • apie 1/2 stiklinės ryžių
  • šlakelis aliejaus
  • 1/2 svogūno, supjaustyto smulkiais kubeliais
  • 2 skiltelės česnako, susmulkintos
  • Druskos, pipirų, čili, saldžiosios paprikos, šiek tiek rūkytos paprikos ir šiek tiek kumino
  • Smulkiai kapotų žalumynų – petražolių, kalendrų ar kitokių, plius patiekimui

Pradėkite nuo įdaro. Ryžius užpilkite vandeniu (pusei stiklinės – nepilna stiklinė vandens), ir išvirkite. Kol ryžiai verda, apkepinkite svogūnus, kol jie švelniai apskrus. Pačioje pabaigoje sudėkite susmulkintą česnaką ie po pusės minutės nukelkite nuo ugnies.

Dubenyje sumaišykite maltą mėsą (man skaniausia, kai mėsa malta stambiai, tad jei malate patys, naudokite patį stambiausią sietelį), išvirtus ryžius, apkepintus svogūnus, pagardinkit druska ir prieskoniais (berkite tokius, kokius mėgstate arba tuos, kuriuos turite), suberkite sukapotus žalumynus ir viską gerai išmaišykite.

Pasiruoškite įdarymui paprikas: nupjaukite jų viršūnes, ir išimkite sėklas ir membranas, praskalaukite ertmę vandeniu. Kimškite įdaro vis paspausdami, kad visa ertmė kuo labiau užsipildytų. Uždenkite įdarytą papriką nupjauta “kepurėle”.

Dideliame troškintuve (aš naudoju špižinį) įkaitinkite šlakelį aliejaus ir jame kepinkite sovgūnus tol, kol jie suminkštės. Suberkite morkas ir toliau kepinkite, kol morkos lengvai karamelizuosis. Pagardinkite druska, pipirais ir čili, tada įdėkite apie 2-3 šaukštus pomidorų pastos. Viską išmaišykite. Įpilkite šiek tiek vandens (apie 1 stiklinę), ir dar pamaišykite, kad pomidorų pasta ištirptų. Tada statykite į troškintuvą paprikas (galima jas ir guldyti, bet man gražiau kai jos stovi, ir kai koteliai styro viršuje:)), vieną prie kitos. Įpilkite dar šiek tiek vandens, jei trūksta, kad paprikos būtų uždengtos maždaug iki 2/3 savo aukščio. Jei vandens įpilsite daugiau, nieko tokio, turėsite skystesnį padažą:) Galite įberti dar šiek tiek druskos, pagal skonį.

Uždenkite puodą, užvirinkite, ir palikite troškintis ant nedidelės ugnies apie 40 min. Aš dažniausiai užvirus troškintuvą perkeliu į orkaitę, įkaitintą iki 160C ir palieku troškintis apie valandą (ir pvz einu pasivaikščiot:)).

Patiekite įdarytas paprikas pabarstę žalumynais, su virtomis bulvėmis, grietine ir būtinai adžika!! Ji čia labai tinka.

Komentarų apie "Įdarytos paprikos": 3

  1. Pingback: Lęšiais įdaryti balandėliai – Nidos receptai

  2. Nida:

    Tikriausiai jūs teisi, gal dėl to Lečio, kuris buvo vienas tų nedaugelio “egzotikų” toje mūsų pilkoje sovietinėje kasdienybėje… Kaip aš jums pavydžių tų savo derlių, jūs net neįsivaizduojat… Bet kadangi esu visiškai negimusi žemės ūkiui, tai turbūt nesugebėčiau net svogūno išsiauginti pati (ir ne iš sėklytės)…. Užtai labai gerbiu visus, kurie ūkininkauja…

  3. Anonimas:

    Paprikas užsiauginu savo,vairių dydžių ir spalvų, bet, kaip jūs ir rašėte, jos asocijuojasi su Vengrija, kažkodėl :), gal dėl “Lečo”, nors Vengrijoje t.p. nesu buvusi. Bet prisiminimai iš vaikystės panašūs :). Dabar atradimas: “Pimiento di padrone”, maži žali neaštrūs pipiriukai, labai lengvai paruošiami, nusižiūrėjau Maljorkoje, ir iš ten, prekybcentryje nusipirktų ir iškultų sėklyčių, gaunu itin gausų derlių, ir jau kelintą vasarą lepinu šeimą lengvu užkandžiu prieš pagrindinį patiekalą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.