Man guliašas – tai nostalgiškas patiekalas iš vaikystės! Nedaug egzotikos tais laikais virtuvėje mes ragaudavom, bet šis vengriškas mėsos troškinys buvo tikrai vienas tų, kuris perlipdavo santūrios lietuviškos virtuvės poskonius ir ypač spalvas! 

Nežinau kuo tais laikais mūsų mamos gadrindavo guliašą (juk žiemos metu nei saldžiųjų paprikų, nei juoba pomidorų tikrai nebūdavo, o ir džiovintų paprikų nežinau ar jos turėdavo), bet tirštas ir aromatingas padažas su minkštute mėsa visada būdavo itin geidžiamas ir laukiamas. O jau ypač tada, kai paspausdavo šaltukas, lygiai taip kaip šiomis dienomis. 

Kai aš lankiau darželį, prieš kiekvienus pietus, pamenu, mus visus, vaikus, “iškraustydavo” trumpam į rūbinę, kur turėjom ramiai sėdėti prie savo spintelių ir laukti, kol bus paruošti valgymui stalai (tuomet juk visą žaidimų patalpą reikėdavo konvertuoti į valgomąjį, o po pietų – į miegamąjį su iš didelių sieninių spintų išlankstomomis lovelėmis). Dviem arba trim geriausiems tą dieną vaikams būdavo patikėta itin svarbi užduotis: kartu su auklyte eiti į koridoriaus gale esantį maisto išdavimo langelį ir padėti jai parsinešti visos grupės maistą. Nelabai dažnai man nusišypsodavo laimė to maisto eiti atnešti (na tikrai aš nebuvau ta gera mergaitė, kuri niūniavau lėlytes ar ramiai piešiau piešinėlius….), bet kai jau Ta diena išaušdavo ir auklytė skelbdama pagalbininkų sąrašą ištardavo mano vardą, man net širdis spurdėdavo iš įdomumo, ką ten toje virtuvėje pamatysiu, kas tuose puoduose kunkuliuoja…. 

Vaikams patikėdavo nešti nebent dubenį su duona ar kokiu garnyru. Sriubą ir pagrindinius patiekalus kibiruose tempdavo auklytė. Reikėdavo labai stengtis atsargiai eiti, nes neduokdie užkliūsi kur ir išbarstysi kokius žirnelius ar duonos riekeles – niekada daugiau į pagalbą neims!… 

Tad iš tų laikų aš pamenu ir guliašą. Visi žinojom tą pavadinimą, ir kažkaip visi jį mėgom (ko nepasakysi apie kitus patiekalus, pvz., žuvį, nuo kurios sukdavosi ir nosį raukydavo pusė grupės….). Guliašas gana dažnai būdavo ir mūsų namuose – tai vienas tų patiekalų, kuris tampa tik skanesniu, kuo daugiau kartų pašildomas:)

Geram guliašui išvirti reikia nedaug: geros jautienos (persistengti ir investuoti į steikams tinkamą branadintą mėsą nereiktų – puikiai tiks ta, kuri tinka troškinimui!), geros paprikos miltelių (jei galite gauti vengriškų paprikų – jums nuskilo!), sultinio (tiek to, jei neturit, pilkit vandenį, skonis labai nedaug nukentės), na ir kantrybės paliekant puodą kunkuliuoti porą valandų. Paprasta, ar ne? Aš, turiu prisipažinti, nukirtau keletą kampų, nes atradau Assorti labai kokybiškas pomidorų ir paprikų pastas, viena net ir skirta vengriškam guliašui – suteikė visą pluoštą raudonų skonių. Tai kodėl gi neprisivirus viso katilo šio nostalgiškai skanaus maisto, kurio tikrai labai norėsis, kai grįšit iš pasivaikščiojimų miške ar rogučių/slidžių žygių!:)

Ekologiška pomidorų pasta, aitriųjų pipirų pasta ir vengriška guliašo pasta – visi reikalingi skoniai trijose tūbelėse:)
Guliašas… Jaukus aromatingas tirštas jautienos troškinys
Patiekite guliašą su makaronais arba su bulvių koše
Labai tinkamas patiekalas šaltos žiemos vakarienėms – guliašas
Print Recipe
Guliašas
Tirštas aromatingas vengriškas jautienos troškinys
Course Main Dish
Virtuvė Vengrijos
Pasiruošimas 15 min
Laikas 2 val
Porcijos
porc
Ingredientai
Patiekimui
Course Main Dish
Virtuvė Vengrijos
Pasiruošimas 15 min
Laikas 2 val
Porcijos
porc
Ingredientai
Patiekimui
Procesas
  1. Supjaustytą jautieną pabarstykite miltais ir apvoliokite taip, kad kiekvienas gabalėlis pasidengtų miltais (geriausia - ranka). Troškinimui skirtame inde įkaitinkite šaukštą aliejaus. Dėkite dalį mėsos gabalėlių (kad neperkrautumėt indo - prireiks tą padaryti dviem ar net trimp porcijom) ir kepinkite mėsą kol gerai apskrus iš visų pusių, tada išimkite ir atdidėkite į šalį. Pilkite dar šaukštą aliejaus ir kepinkite taip pat kitą porciją mėsos, kol apkepinsite visus gabalėlius.
  2. Į troškintuvą įpilkite dar aliejaus, suberkite supjaustytus svogūnus ir kepinkite, kol taps skaidrūs. Sudėkite česnakus, paprikas, ir toliau kepinkite maišydami. Kai daržovės visiškai suminkštės, sudėkite į troškintuvą apkepintą mėsą, suberkite saldžias ir rūkytas paprikas, pabarstykite druska ir pipirais, sudėkite pomidorų koncentratą (pastą), ir viską gerai apkepinkite dar keletą minučių. Įpilkite vyną ir pagramdykite gerai dugną, kad viskas, kas prikepė, ištirptų.
  3. Supilkite sultinį (arba vandenį), užvirkite ir pasirinkite kokiu būdu toliau gaminsite: galite pašauti į orkaitę apie 1,5 val (apie 160C temperatūra), arba ant mažos ugnies troškinkite ant viryklės. Jei troškinsite ant viryklės, nepamirškite kaskart pamaišyti ir pagramdyti prie dugno prilipusį padažą, kad neprisviltų. Troškinkite apie 1,5-2 valandas, arba tol, kol jūsų mėsa bus minkštutė. Galite paskutines 20-30 minučių troškinti atidengus dangtį, kad padažas nugaruotų ir taptų tirštesnis.
  4. Jei padažas nepakankamai tirštas, galite jį sutirštinti krakmolu arba miltais (apie šaukštą miltų/krakmolo išmaišykite mažame kiekyje vandens ir maišydami supilkite į puodą, neleisdami susidaryti gumuliukams). Jei padažas pernelyg sutirštėjo, praskieskite vandeniu (sultiniu). Paragaukite - gal trūksta druskos, pipirų, aitrumo? Nepakens ir šaukštelis cukraus - geriau susibalansuos skonis.
  5. Prieš patiekiant įmaišykite į guliašą grietinės ir pabarstykite petražolėmis. Patiekite su virtais makaronais arba su bulvių koše.

  1. Nida:

    Laima, kaip teisingai jūs parašėte – kantrybė yra bene svarbiausia (po ingredientų kokybės, aišku:)) gaminant būtent šį patiekalą:) Labai džiugu, kad pavyko ir patiko!

  2. Laima:

    Ačiū už receptą! Gaminau guliašą pagal ne vieną receptą, tačiau vis ne tai būdavo – labai seniai Vengrijoje prie Balatono ežero mėgavomės pačia nuostabiausia jo versija, iki šiol skonį pamenu. Tai, sakyčiau, šis arčiausiai ano. Skirtumas gal tik tas, kad kai valgai restorane, įmantriau būna patiekiama 🙂 Jau susitaikiau, kad imantis gaminti jautienos troškinius, reikia skirti laiko, ir tuomet kantrybė būna apdovanota.

  3. Vilma:

    Guliašas labai skanus, taip gerai subalansuotas skonis.Ačiū už puikų receptą! Tikrai gaminsiu dar ne kartą!

  4. Nida:

    Gaila, Evelina, kad nepavyko, kaip tikėjotės. Iš tikrųjų tai labai paprastas patiekalas, tačiau skonį padažo reikia išties nusiderinti pagal save… Čia recepto nesurašysi… Pomidorai vieni rūgštesni, kiti mažiau, kartais norisi tokio gilesnio skonio, o kartais reikia švelninti. Tai labai individualiai žaidžiant su druska/cuktumi/rūgštimi galima išgauti tokį skonį, koks priimtinas. Na o cukraus tai aš visada dedu į sūrius patiekalus – nuo sriubų iki troškinių (kaip ir druskos į visus iki vieno saldžius). Net kruopelė subalansuoja skonį, pagyvina ir paryškina kitus prieskonius. Tiesiog kitąkart ragaukit ir dėkit po truputį (jei nedrąsu, atsidėkit į nedidelį indelį padažo ir eksperimentuokit gardindama tą mažą kiekį, kol surasit tinkamą skonį).

  5. Evelina:

    Sveiki, labai gaila, tačiau assorti neradome paprikos pastų, kaip pavaizduoti paveiksliuke. Todėl įsigyjome paprastos pastos. Sekiau pagal receptą, bet kažkas nesigavo, nesulipo visi ingredientai. Galbūt vynas per daug rūgštumo davė. 🙁 O gal cukrus būtų išgelbėjęs, kurio nedėjau… Ačiū už receptą, vistiek smagu buvo pabandyti.

  6. Nida:

    Gera istorija, Jurga!! Sakyčiau, kokio biskvito kepimo recepto mamos teiravotės, ir ji pasakė, kad nepavyks… O čia – guliašas:) Juk nieko sudėtingo, sugadinti neįmanoma:) Iš tiesų geras palinkėjimas mamoms – tikėkit savo vaikais (ir sau tą taikau, beje :))

  7. Jurga:

    Istorija apie guliašą. Išsikrausčiusi iš tėvų namų nelabai mokėjau gaminti, o vieną dieną taaaaaaip užsimaniau guliašo. Rašau mamai SMS “vakare paskambinsiu, papasakosi kaip pasigamint guliašą”. Po kelių minučių atskrieja atsakymas “tau nupavyks, net nemėgink”. Blemba☹ Net mama realiai vertina mano sugebėjimus… Visgi tada guliašo gavau- pasikonsultavęs su savo mama, man jo pagamino tada dar tik būsimas vyras. Buvo labai skanu. O paskui išmokau ir pati- iš kelių skirtingų receptų susikūriau sau priimtiną variantą. Mamos, tikėkite savo vaikais😀

  8. Nida:

    Agne, tiks labai įvairi mėsa, viena skaniausių – krūtininė (brisket), ji ilgai troškinasi, bet kadangi čia labai smulkiais gabalėliais supjaustyti galima, tai suminkštėtimui neprireiks pusės paros:) Maniškis gabalėlis buvo pirktas pas ūkininkus, net dorai nežinau kuri tai buvo vieta (manau netoli brisket arba ir dalis jo…), bet tiesiog jautiena man patinka nes ji neriebi, tik kantrybės su troškinimu reikia, nesigauna čia taip per kelias minutes 🙂

  9. Dovilė:

    Jūsų receptų patiekalai taip patinka mano vyrams 🤩 būtinai šį gaminsiu 🙂
    Vakar sakau trimečiui ką valgysi sriubą ar befstrogeną (pagal jūsų receptą) pašildyti, sako befstrogeną jis man labai skanus 🤩

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.