Štai ir prabėgo pralėkė beveik trys savaitės, kai kojos mano nebuvo ne vien šiame blog’e, bet internete apskritai! Į Birmą turėtų važiuoti visi tie, kurie serga priklausomybe nuo interneto:) Jo ten paprasčiausiai nėra! Na, ne visai nėra, bet yra tik tiek, kad kas penktą dieną atradęs silpną interneto srovelę kokio didelio viešbučio vestibiulyje, trijų sakinių emailą krauni 15 minučių… Kantrybė išsiugdo puikiai.
Kelionė po Birmą buvo išties įspūdinga. Kupina egzotikos, prieštaringų jausmų, vargo, džiaugsmų, ir visokių kitokių nesibaigiančių kontrastų.
Tai buvo tarsi keliavimas „laiko mašina” į šalį, kurioje gyvenimas sustojo 1948- aisiais… Nuo tada, kai Birmą paliko okupantai britai, šalis, atrodo, nedaug pasistūmėjo į priekį savo infrastruktūra ir gyvenimo būdu.
Tačiau tuo pačiu ji išlaikė savo tyrumą ir nuostabius, nuoširdžius, darbščius žmones.
Ir nors Aziją ir dalį Afrikos esu pakankamai nemažai išvažinėjus, tai buvo labiausiai atsilikusi ekonomiškai šalis, po kurią teko keliauti. Įspūdžių tiek daug, kad nežinia nuo ko pradėti juos pasakoti. Tad papasakosiu dalimis, galbūt per straipsnius, kuriuos artimiausiu metu ketinu parašyti.
O kadangi šis blog’as skirtas maistui, tai keletą žodžių apie Birmos maistą visgi parašysiu. Maistas Myanmare be galo skanus, ir, žinoma, pigus. Sočią vakarienę dviese su trimis karštais patiekalais, dviem porcijom ryžių, dviem dideliais buteliais alaus ir mineraliniu vandeniu galite suvalgyti Yangono centre už 35 litus. Pusė šios sumos – už alų:)
Patiekalai, kuriuose persipynę Kinijos, Indijos, Tailando ir Vietnamo kulinarinės tradicijos, gaminami tik juos užsakius, tad viskas šviežia, skanu ir nekaloringa. Desertų Azijoje ieškoti neverta – juos atstoja prinokę egzotiški vaisiai: papaja, ananasas, maži bananai, jack fruit ir kiti. Todėl džiaugiuosi, kad grįžau be papildomų kilogramų:)
Tikiuosi, kad per artimiausias dienas pavyks išeiti iš jet lag būsenos ir pilnai grįšiu į šeimininkavimo rėžimą:) Iki greito pasimatymo!
Ačiū, Siuline:)
Sveika sugrįžus! Labai grąžios nuotraukos!
Ačiū, aleja!:) Šiandien patalpinsiu šiek tiek daugiau…
gaivaus oro gusis is keliones, buvo malonu skaityti 😉
Oi kaip tau smagu!! Aplink Viduržemio jūrą šiomis dienomis plaikstosi nežmoniško karščio bangos – vakar užkaitino net iki +37! Tai atsipūsit nuo ilgos lietuviškos žiemos. Šiandien perskaičiau FB juokelį, kad „pražiemojęs Lietuvoje tris mėnesius vieną gauni dovanų”, ir net graudu pasidarė nuo tos liūdnos realybės… O iki rudens tai jau tikrai spėsiu išsipasakoti apie Birmą, tad gal ir susigundysi? Verta suskubti, kol viskas dar ten nepaliesta civilizacijos ir nenumindžiota turistų…
Dabar vietoje, į Ispaniją trumpam….prailginti pavasarį reikia, o tai atrodo žiema niekada nesibaigs:) O jeigu, toli, tai tik rudeniop, kai LT orai subjurs:)
Ačiū, Ramune, Dovile, Odeta. Dar atsigaudinėjam po kelionės, ypač po ilgo skrydžio, nes keliaudami per Seulą užtrukom net 21 valandą. Žinoma, grįžus kaip visada laukia krūvos darbų, straipsnių rašymo… Bet tikiuosi, kad užteks jėgų šį bei tą blog’e patalpinti iš patirtų įspūdžių… O kur gi šįkart keliauji Odeta??
Kažkas lengvai patirto, bet su nekantrumu laukiame įspūdžių…gal reikės skubiai planus keisti?:)
Sveika, sugrįžusi. Labai mieli tie miegantys ant kėdučių vaikučiai ir budistų vienuoliukai;-) Būtinai plačiau savo įspūdžius aprašyk ir ne vien per maisto prizmę.
Kaip jums faina buvo jauciu 🙂 norėčiau ir as kadanors 🙂
Labai fainos ir skanios foto,lauksiu tesinio 🙂