Šių metų Vasario 16 mums buvo kitokia. Šventiškesnė, pakilesnė ir įsimintinesnė nei paprastai. Man apskritai kitų gimtadienius patinka švęsti daug labiau nei sąvąjį, o Lietuvos gimtadienį galėčiau švęsti nors ir kasdien:) Tačiau šių metų šventę sustiprino dar ir vienas ypatingas dalykas, apie kurį jums tuoj papasakosiu. 

Kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, mūsų visa giminė paženklinta liūdnu Sibiro ženklu. Pradžių pradžia buvo karo metais, kuomet mano močiutės brolis išėjo į miškus partizanauti. Būdamas 24, jis 1948-aisiais iškėlė Trispalvę ant Marijampolės cukraus fabriko kamino. Stribų pašautas, jis apie 4 kilometrus bėgo nuo mirties, tačiau supratęs, jog ką tik iškritusiame sniege palieka kraujo pėdsakus, gyvenimą baigė ištraukęs savo paties neštos granatos žiedą. Po šio įvykio visa giminė, visos sesės ir jų šeimos, visi pusbroliai ir pusseserės išdundėjo gyvuliniais vagonais amžinojo įšalo link.

Mano mamai tuomet buvo šešeri. Jos tėvai (mano seneliai) nė nesitikėjo, jog išauš ta diena, kai jie su keturiais vaikais ir vėl parvažiuos į savo gimtąjį Padovinio kaimą. Sunkiai dirbo, kūrė naują gyvenimą svetimoje žemėje. Tačiau po Stalino mirties jiems buvo leista sugrįžti. Kiti giminės, išbarstyti po visą Rusiją, mirė lageriuose arba taip pat sugrįžo į Lietuvą. Vienas mamos pusbrolis, Arvydas, baigė mokslus, sukūrė šeimą, tapo Tomsko universiteto profesoriumi ir liko gyventi Sibire. Tačiau tėviškės trauka nugalėjo, ir po 57 metų, pragyventų svetur, jis grįžo į Lietuvą. 

Būdamas labai gilus ir išsilavinęs žmogus, nė kiek nepamiršęs lietuvių kalbos, mano dėdė Arvydas, pasirodo, pastaruosius penkerius metus rašė. Rašė savo paties prisiminimus apie prieškarinį gyvenimą kaime, tremtį, sugrįžimą. Surinko ir suredagavo prisiminimus ir iš kitų savo giminaičių. Ir štai jo dėka šiandien mūsų giminė turi 250psl knygą „Laiko trupiniai”, išleistą vos 200 egzempliorių tiražu, pasakojančią mano šeimos istoriją. Aš neįsivaizduoju ar gali būti geresnė dovana mums visiems, kurie nespėjome daug ko paklausti savo senelių, o mūsų vaikai tų senelių nė nebuvo sutikę… 

Tad ši Vasario 16 man buvo puiki proga pagerbti savo dėdę, sukviesti visus jo pusbrolius ir pusseseres, su kuriais jam gyvenime nebuvo lemta bendrauti jaunystėje, ir padaryti labai šiltą jo unikalios knygos pristatymą siaurame mūsų šeimos rate. Šis knygos pristatymas buvo didelis siurprizas pačiam autoriui, ir man pasisekė, kad visi mano giminaičiai paprašyti iš anksto. sugebėjo išlaikyti paslaptį:) Dėdė Arvydas atvažiavo į svečius pas mane „arbatos puodeliui”, o atidaręs duris pamatė 14 žmonių, jo pusbrolių ir pusseserių, keliančių taures už jo milžinišką darbą ir dovaną mums visiems:) Tai buvo labai šiltas vakaras, su Tautine Giesme, su pokalbiais, prisiminimais, ir, žinoma, vaišėmis:) 

Vasario 16 buvo puiki proga sukviesti į svečius giminaičius ir pabūti drauge
Mano dėdė Arvydas, kurio dėka mes nuo šiol turime 250psl knygą su mūsų giminės istorija
Šiltas ir jaukus knygos pristatymo vakaras

Paprastai sunkiausia man būna vakarėlių metu nufotografuoti vaišių stalą:) Juk maistą aš visada gaminu labai šviežią, baigiu darbą tuoj pat prieš jį patiekiant, tad laiko statyti šviesas ir kameras niekada nebūna. Tačiau kol šiam renginiui visą savaitgalį ruošiausi, pasidariau sau šventę ir aš: nubraukiau dulkes nuo mūsų mylimo Big Green Egg, ir užkvepinom visą rajoną grilio dūmu. Nes ar gali kas nors būti žavesnio, nei rūkstanti kepsninė žiemą?:) 

Šįkart Big Green Egg’e kepiau ne mėsą, bet…. kugelį!:) Nes Vasario 16 norisi kažko tikro tradiciško ir lietuviško. O jei dar tas lietuviškas kvepia ir dūmu, tai dvigubas džiaugsmas! Todėl jei ir jūsų kieme žiemoja kamado tipo grilis, išmėginkite jame pasigaminti bulvių plokštainį. Kepkite jį su konvEGGtoriumi, tokiu būdu paversite grilį tikra kaimiška krosnimi! Kugeliui kepti tiks bet koks jūsų turimas kepimo indas, arba špižinis puodas. Kepimo laikas priklausys nuo to, kiek bulvių pritarkuosite ir kokio storumo bus tešlos sluoksnis. Turėtumėte per 1 valandą jau būti pasiruošę sėstis prie stalo. Dūmu kvepiančiam kugeliui pagardinti pakaks kelių šaukštų grietinės, net nevarkite čirškindami spirgučius:) 

Big Green Egg nėra sezonų, šis grilis visuomet pasiruošęs skaniausiam dūmui!
Kugelis jau keliauja į keramikinę Big Green Egg „krosnį”
Lietuviškas dūmu kvepiantis kugelis: geresnės šventės nė nesugalvosi!

Kugelis keptas grilyje

4 asm

  • 2-2,5kg bulvių
  • 1 didelis svogūnas
  • 2 skiltelės česnako, susmulkintos
  • 3 kiaušiniai
  • Druskos, pipirų
  • Rūkytos šoninės juostelių (nebūtina, bet labai skanu)

Įkurkite grilį. Įstatykite konvEGGtorių, uždėkite paprastas metalines groteles. Nustatykite temperatūrą 180-200C.

Bulves ir svogūną sutarkuokite bulvių tarkavimo mašina. Įmaišykite česnakus, kiaušinius, pagardinkite druska ir pipirais. 

Kepimo indo dugną išklokite rūkytos šoninės juostelėmis (arba, jei šoninės nenaudosite, patepkite šlakeliu riebalų – taukais, aliejumi ar sviestu). Supilkite bulvių masę į kepimo indą ir pašaukite į grilį. Kepkite 180-200C temperatūroje apie 1 valandą, arba kol gražiai apskrus. Patiekite su grietine arba jogurtu. 

Komentarų apie "Giminių susitikimai ir grilyje keptas kugelis": 7

  1. Lolita:

    Šiandien pirmą kartą kepsime! Neapsisprendžiu dėl kepimo indo :/ Cast iron, cast iron enameled dutch oven ar stiklinę formą naudoti? Ar cast iron didelę keptuvę? Bijau,kad neliktume be pietų.

  2. Nida:

    Nijole, mieloji, kaip apmaudu ir liūdna… Gaila, kad kol mūsų seneliai gyvi, mes neturim tiek laiko (noro? proto? tinkamo amžiaus?) kad išklausyti pačių įvairiausių dalykų iš jų gyveniimo…. O paskui viskas nugrimzta į nebūtį… Užtai aš raginu visus, kurių artimieji dar gyvi, praleiskite su jais daugiau laiko, paklauskite visus jums rūpimus klausmus, gal net užrašykite (įrašykite?) jų pasakojimus….

  3. Nijolė:

    Nepakartojamai nuostabi dovana! Susigraudenau, nes savo šeimos kelionės į Sibirą taip ir nepavyko sužinoti: vieni kol buvo gyvi – nekalbėjo, o kitų pasakojimai buvo daugiausia asmeniniai pamąstymai

  4. Jurga:

    wow, Nida. Nekyla ranka po tokios istorijos banaliai ką nors komentuoti apie kugelį. Sveikinu ir džiaugiuosi, kad turite tokią giminę, tiek pilietiškumo ir tokius prisiminimus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *