Izraelyje sparčiai populiarėja restoranai su atvira virtuve. Maistas gaminamas svečių akivaizdoje, o švieži ingredientai išrikiuoti taip, kad kiekvienas lankytojas gali pačiupinėti, paragauti. Naujausia mada – tai restoranai, kuriuose nėra meniu. Kas rytą virtuvės šefas važiuoja į turgų ar pas ūkininkus į svečius, aplanko žvejus, pažiūri ką jie šį rytą ištraukė iš jūros, pačiupinėja mėsos gabalą pas fermerį, paragauja pomidorus, agurkus, ir tik tuomet apsisprendžia ką pirkti. Ką nusiperka, iš to gamina. Ir net jei lankytojai negali prognozuoti iš kokių patiekalų rinksis, tai dėl to, kad maistas bus šviežutėlis, jie gali būti ramūs.
Man tokiuose restoranuose patinka ne vien maisto šviežumas, ne vien siurprizo faktorius, bet labiausiai tai, kad galima nusižiūrėti įvairiausių idėjų, kaip gaminti vieną ar kitą patiekalą. Todėl patekusi į tokio tipo restoraną, veržiuosi gal ne į tokią patogią, bet strategiškai puikią vietą – prie baro – su pačiu geriausiu vaizdu į visus maisto gamybos procesus.
Štai šis fokačios patiekalas – būtent iš vieno itin populiaraus Tel Avivo atviros virtuvės restorano. Tai paprasta fokačia, tik pagardinta puikiai tarp savęs derančiais priedais. Nuostabus užkandis, kai reikia palaukti, kol baigs kepti vyne marinuotas avies kumpis…. 😉
Fokačia su pomidorais, svogūnais ir čili
Bazinis fokačios receptas:
2 pakeliai (arba 5 šaukšteliai) sausų mielių, arba pusė pakelio (15g) šviežių mielių
440ml šilto vandens (apie 45C)
1 šaukštelis cukraus
3/4 puodelio (180ml) alyvuogių aliejaus
5 puodeliai (780g) miltų
2 šaukšteliai druskos smulkios
Priedai:
3-4 vidutinio dydžio pomidorai, supjaustyti plonais griežinėliais per visą plotį
1/2 raudonojo svogūno, supjaustyto griežinėliais
1/2 žaliojo čili pipiro, susmulkinto
8-10 šviežio šalavijo lapelių, suplėšytų gabalėliais
Alyvų aliejaus
rupios druskos, pipirų pabarstymui
Dideliame inde šiltame vandenyje ištirpiname mieles su cukrumi. Paliekame kelioms minutėms, kad šiek tiek suputotų. Įpilame 120 ml aliejaus, įberiam druską ir miltus. Virtuvinio maišytuvo pagalba arba rankomis pamažu minkome tešlą, kol ji tampa vientisa, minkšta, elastinga. Jei ji labai limpa, galima pridėti iki pusės puodelio miltų papildomai.
tešlą perkeliame į lengvai pateptą aliejumi indą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame šiltai, kad pakiltų.
Kvadratinę skardą ištepame likusiu aliejumi ir joje išklojame fokačios tešlą. Uždengiame skardą švariu virtuviniu rankšluosčiu ir paliekame pakilti gerai valandai, kol tešla padvigubės.
Įkaitiname orkaitę iki 220C.
Fokačios paviršių ištepame alyvų aliejumi. Ant jos dėliojame tiesiomis linijomis pomidoro skilteles, paliekant laisvus tarpus tarp linijų. Pabarstome kapotais čili, svogūnų žiedeliais, pabarstome šalavijų lapeliais, druska, pipirais.
Kepame apatinėje orkaitės dalyje apie 20 minučių, kol fokačia parunda. Ištraukę iš orkaitės dar galime pašlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti pipirais arba čili. Pjaustome karštą dideliais gabalais ir tuoj pat pateikiame.
Restorane mums tokią fokačią pateikė su………………… grietine. Buvo kiek netikėta, bet skanu: grietinė buvo pagardinta šlaku aliejaus, pabarstyta šviežiais žaliaisiais čili. Dažėm į ją karštą fokačią, kuri buvo pateikta kaip starteris.
