Kadangi pastarosiomis dienomis esu traumuota, tai priverstinai daug sėdžiu ir daug nejudu, todėl turiu laiko pažaisti virtuvėje. Sukinėtis tokioje būsenoje virtuvėje yra ganėtinai pavojinga – ir tikrai ne dėl to, kad bijočiau paslįsti, nukristi, ar dar kaip nors susižeisti. Pavojinga veikiau dėl to, kad gręsia visai nejučiom užsiauginti vieną kitą papildomą ir visai nepageidaujamą „gelbėjimosi ratą” ant juosmens:) Tai dėl to stengiuosi ką nors dietiško vartoti, nes vartoti nedaug tiesiog neišeina. Sukis besisukęs, o ir vėl atrandi save prie atidaryto šaldytuvo…:)
Man labai gražios dviejų spalvų sriubos. Juolab, kad tas trintų sriubų spalvas taip gražiai galima išgauti – pavyzdžiui pavasariu kvepiant žalių žirnelių, samanų spalvos topenambų sriuba su lašeliu trumų aliejaus, skaisčiai geltona moliūgo sriuba, ramiai rusva bulvių ir porų, sodriai žalia brokolių, ryškiai raudona pomidorų ir dar visokių kitokių. Tik pagalvokit, kiek kombinacijų galima sugalvoti, sunjungiant šiuos spalvų derinius į vieną lėkštę!
Triukas, leidžiantis abiems spalvoms gražiai susijungti tiesia linija serviravimo dubenėlyje labai paprastas: tereikia vienu metu skirtingų spalvų sriubas pilti iš dviejų indų. Didelis puodas, kuriame virė jūsų sriuba, ne visada patogus išlaikyti, todėl persipilkite tirštą sriubą į mažesnį, su ilga rankena, arba Tupperware indelį. Būkite pasiruošę virtuvinio rankšluosčio gabalėlį, jei sriuba išterliotų lėkštės kraštą.
Taip „padalintą” sriubą galite pateikti ir dar kitu būdu – tiesiog pamaišykite dideliais ratais šaukštu, kad spalvos meniškai „susivyniotų” į ratilus. Viršuje galite pabarstyti žalumynais, patarkuoti pipirų, ar užlašinti kelis aliejaus lašelius.
Aš šaindien pasigaminau dviejų spalvų keptų paprikų sriubą – geltonųjų ir raudonųjų.
Trinta dviejų spalvų keptų paprikų sriuba (4 asm)
3 geltonos paprikos
3 raudonos paprikos
1 didelė bulvė
1 maža bulvė
1 vidutinė morka
Prieskoniai: ciberžolė (kurkuma), saldžioji paprika, čili, druska, cukrus, pipirai
2.5 litro daržovių sultinio*
Paprikas sudedame ant pergamentiniu popieriumi išklotos kepimo skardos. Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180C. Kepame kol odelė stipriai pajuoduos. Išėmę sudedame į sandarų maišelį arba į dubenį ir jį uždengiam, palaikom apie 10-15 Minučių. Taip lengviau nulupsite paprikų odelę. Atvėsusias paprikas išvalome nuo sėklų ir vidinių membranų, nulupam jų odelę.
Sultinį padalinam lygiomis dalimis į du puodus ir užvedram. Į vieną puodą (raudonos sriubos) sudedame supjaustytą didelę bulvę. Į kitą puodą (geltonos sriubos) įdedame supjaustytą mažą bulvę ir morką. Daržovėms išvirtus sudedame raudonas paprikas į raudonos sriubos puodą, geltonas – į geltonos. Paverdame dar apie porą minučių ir išjungiame. Abi sriubas sutriname mikseriu iki vientisos tyrelės. Kiekvieną pagardiname druska, pipirais, cukrumi (jei trūksta šiek tiek saldumo). Gletonų paprikų sriubą dar pagardiname žiupsneliu ciberžolės (tik ne per daug. Jei neturite – nebūtina. Tiesiog ciberžolė suteiks dar skaistesnio geltonumo). Raudoną sriubą pagardiname saldžių paprikų milteliais, trupučiu čili. Jei spalva nepakankamai intensyvi, į raudoną sriubą galite įmaišyti šaukštelį pomidorų pastos.
Pilame abi sriubas iškart iš nedidelių puodelių į dubenį. Pateikiam su skrudinta balta duona.
* Daržovių sultinys
1 svogūnas, pewrpjautas pusiau
3 česnako skiltelės
1 morka
1 saliero šaknis (pusės kumščio didumo)
1 petražolės šaknis
Gabalas poro
Orkaitėje (arba puode su neprisivylančiu dugnu) pakepiname visas išvardintas daržoves išskyrus porą. Kepinant orkaitėje daržovėse esantis cukrus kristalizuojasi ir labai pagerina sultinio skonį.
Aokeptas daržoves ir porą užpilame 2.5 litro vandens, įmetame kelis žirnelius juodųjų pipirų, lauro lapą, ir verdame, kol daržovės visiškai suminkštės. Perkošiame per tinklelį ir išmetame suvirtusias daržoves (arba panaudojame jas kur nors buityje)
Ana, dėkui jums, kad skaitote:) Lėkštes pirkau Alandeko – jie turi skirtingų dydžių, maniškė ne pati didžiausia (antra nuo galo, yra dar vienas didesnis modelis). Ši lėkštė labai gili ir turi labai labai plačius kraštus, todėl tikrai gražiai atrodo ant šventinio stalo. Tai tikrai ne kasdieniam vartojimui, ir jei turite vietos spintelėj, nes užima nemažai vietos:)
Aciu labai jog pasidalinote receptais 🙂 Bet sakykite miela Nida, o kur tokia lekste butu galima isigyti? aciu jums labai uz atsakyma lauksiu jo 🙂
Ačiū, būtinai pasidalinsiu!
Kaip jegiskai atrodo 😮 O kaip skonis? Tokiais receptais reiketu dalintis tokiuose puslapiuose kaip http://www.1000receptu.lt/kategorijos/sriubos/ kad kuo daugiau zmoniu isbandytu toki gana egzotiska maista 🙂
Tikra tiesa. Žinai, kai Lietuvoj vaikščiojau pas savo trenerę Galiną Murašovą sportuot, ir mes visos skųsdavomės jai, kad ten per daug, čia per stora, šitas negražu, ir kaip čia dabar prisivertus to ar ano nevalgyti… Ji tada mums sakydavo „Valgukit, merginos, viską, kol dar galit. Nevalgysit tada, kai jau daktarai neleis”. Žinoma, ji omeny turėjo visokias tulžies operacijas, po kurių žmonėms reikia dietų laikytis… Todėl gal tikrai geriau majonezas ir keli papildomi kilogramai, nei sužalota sveikata… Laikykitės jūs abu su vyru!
Nida, mano sesė sykį pas mane svečiuose pjaustė mišrainę ir taip smulkiai, kad pradėjau juoktis, kad dulkių iš bulvių nedarytų;-) Ojoj, aš dabar manau, kad manonezas yra geriau nei kaulų lūžiai, patempimai, metalinės plokštelės ir .t.t.
Aš labai tave užjaučiu dėl pėdos, nes ir mano vyras labai kankinasi su kojų problemomis. Dabar jam su menisku problemos, kad net atsitūpt nebegali. Kur jau ten sportai, kalnų slidinėjimai ar kokie kiti malonumai. Belieka tik balta mišrainė su majonezu;-)
Dear Anonymous:)) I guess I know who took them:) To these who don’t know – short info: it’s my amazing energetic friend Ann Kleinberg, who often performs as a hero in my blog, took these beautiful pictures. Thank you very much my dear Friend. I enjoyed our lunch and conversations yesterday a lot:)
Oi, Dovile, kad tik tokios žmonių silpnybės būtų kaip balta mišrainė:))) Aš tai irgi neatsilaikyčiau prieš mišrainę, o jei dar kas taip smulkiai supjaustytų, kaip tik mano dukra moka, kuri turi (iš kur???) geležinę kantrybę tokiems „pasižaidimams”, tai išvis man kažin ar dar ko reikėtų. Bet, aišku, mes su vyru tai labai stengiamės nepasiduoti pagundoms, ypač toms, kurias reikia majonezu gardinti:) O su tuo paprastu maistu tai yra taip: kai jau nusibosta visokie „išsidirbinėjimai”, tai ojojoj kaip gera grįžti prie ištakų…. Argi žmogus toli pats nuo savęs pabėgsi?:)
Brilliant photos!!! Who took them?
Ojej, lauktuvės tai gėris. Taip laukiau šio savaitgalio po darbų, kad jau dabar jaučiuosi kaip nuo grandinės šuo nutrūkęs. Norisi ir pavirėjaut, ir su drauge susitikt, ir paskaityti, o dar ir pareigų visokių yra (iš serijos must-do).
Papletkinsiu kokią bėda turiu. Mano vyrui labai balta mišrainė patinka, tai dabar vos ne kas savaitgalį ją gaminam. Va, ir dabar bulvės ir morkos verda.
O mes su dukra tai vos ne kasdien visą savaitę gaminom mišrainę iš virtų kiaušinių, sūrio, česnako ir majonezo. Net gėda prisipažint mūsų paprastas kulinarines silpnybes. Na, bet labai skanu buvo;-))
Antis – niam niam…. Po sunkių darbų – pats geriausias pasilepinimas:) O aš laukiu šeštadienį grįžtančio vyro su visu lagaminu lietuviškos duonos ir su kilogramu varškės!:) Gražaus savaitgalio:)
Nida, tau tikrai kilogramai negręsia. Gali ir pasilepint po traumų;-) Aš labai daug dirbau šią savaitę, tai labai maistu lepinausi. Jau rytojui antį su medum ir apelsinais užsimarinavom;-)Dar stintų sezonas prasideda, tai reiks į turgų važiuot šviežių stintų.
Tikra tiesa, Grita! Esu ragavusi žalios (žirnelių ar tai brokolių) ir geltonos (moliūgų) gražų ir skanų derinį vienoje lėkštėje. Toji buvo pagardinta grietinėle, aš gaminau mažiau kaloringą versiją, vis tų kilogramų bijodama:) Bet tkrai skonius, kaip ir splvas galima derinti kiek tik norisi.
Labai grazus derinys,ojeigu dar ir skirtingo skonio sriubos manau abejingu neliks.Sveik,osaldytuvo problemu manau turim visos.