Šviežia žuvis – tai viena iš šimto priežasčių, dėl kurių verta atvykti į Izraelį. Gyvendama Lietuvoje net nesusimąstydavau kaip galima ją paruošti. O čia žuvies – kokios nori ir kiek nori…

Visai netoli mūsų namo yra mažutė neišvaizdi parduotuvėlė. Tikra skylė, lietuviškais terminais kalbant. Bet ją žino, pasirodo, viso Tel Avivo restoranų šefai ir didžiausi gurmanai. Kartą eidami pro šalį užsukom apsižvalgyti, kas gero vitrinose. Nieko ypatingo vitrinose nesimatė: karališkos krevetės, šviežios kriauklės ir kažkokios nenuspėjamos žuvies file gabaliukas. Kai paklausėm, kas tai per žuvis, išgirdom atsakymą “Yellow tail fish”. Na, su pavadinimais aš nedraugauju: man ir lietuviškai sunku pasakyti kitų žuvų nei karpio, stintos, skumbrės ir lydekos pavadinimus, o čia – Geltonoji uodega…

Kaip įprasta, pardavėjas pasiūlė žuvies paragauti. Taip taip – čia sašimi gaminti tinkamas produktas. Tad papjaustė jis ten pat parduotuvėje žuvį gabaliukais, palašino sojos padažo, citrinos, ir – prašau! Žuvis ištirpo burnoj. Dar didesnis žavesys apėmė, kai pardavėjas atidarė didžiulį šaldytuvą ir parodė tą “teliuką”, kurio gabalėlį tik ką valgėm… Oho… Tas žvėris didesnis už mane!

Kažkurią dieną nusipirkom gabalėlį tos Yellow Tail. Pasidarėm tikrą balių: su vasabi, soja, japonišku ridiku… O tada…. Man sustojo skrandis. Nepratę mūsų lietuviški skrandžiai, pasirodo, prie gerų šviežių natūralių, nešaldytų produktų…

Bet užtai Dorada (hebraiškai – Denis) – tai jau tapo vos ne firminis mano patiekalas! Nėra paprastesnio būdo gaminti žuvį, nei šis:) Per 15 minučių gaunasi garantuotai pasisekęs rezultatas.

Šviežią doradą (kurią čia išdarinėja, nukarpo pelekus, nuskuta žvynus) prieš pat kepimą abiejose pusėse įpjaunu, į įpjovimus įdedu po česnako gabalėlį. Žuvį pasūdau (pakankamai gausiai, nes druska susigeria ir nesijaučia), pabarstau pipirais. Į pasūdytą vidų įdedu puokštę šviežių žalumynų (kalendrų, čiobrelių, petražolių, krapų) ir po supjaustytą česnako skiltelę.

Sudedu doradas į skardą (aliejaus nereikia, nes pakankamai riebalų išskiria pati kepdama žuvis) ir ant viršaus apdedu keliais plonyčiais citrinos rateliais. Dedu į orkaitę, įkaitintą iki 180C ir kepu apie 15 minučių (jei žuvys didelės, – ilgiau).

Valgom su salotom, pagardintom saldžiarūgščiu padažu (jų receptą aprašiau anksčiau).

Komentarų apie "Dorada Vulgaris [paprastoji]": 3

  1. Nida:

    Patarimas – negailek druskos. Zuvi paprastai sudetinga persudyt – ji sugeria tik tiek druskos, kiek jai reikia. Barstyk druska is abieju pusiu is virsaus, ir vidu gerai pasudyk. O jei nepilnai pasudai, tada jau blogai, is tiesu buna be skonio. Taip pat citrinos sultim butinai paslakstyk.
    O zuvies rusys gali buti ivairios…

  2. Ruta:

    Nu zinok kiek as kepu ta zuvi, nieko gero man ten nesigauna. ‘Plain’, kaip Shush sako, ir viskas. Ir bandziau grst ten tuos prieskonius i vidu ir irgi kazkaip nezinau. O gal zuvi ne tokia naudoju??

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.