Jei perskaitytumėte mano blog’o įrašus, kuriuos dariau šiemet, pernai, užpernai prieš pat Kalėdas, visuose juose rastumėte pažadų pažadėlių, kad tai paskutiniai metai, kuomet per darbus virtuvėje nematydama dienos šviesos plušu iki pat sekundės, kol reikia sėsti prie šventiškai išdabinto stalo. Žadu sau ir jums, kad kitąmet bus kitaip, kad bus daugiau laiko, kad daug ką darysiu iš anksto, kad kitaip planuosiu laiką, kad sėdėsiu ir džiaugsmingais kulinariniais atradimais dalinsiuosi su jumis.

Ir šiemet taip maniau. Bet šiandien, antrąją Kalėdų dieną atėjo supratimas: ne, ir kitąmet bus taip pat. Bus lygiai taip, kaip šiemet ir visais praėjusiais metais. Kadangi Kalėdos – tai šventė, kuri man pati brangiausia, ir todėl artimuosius visuomet noriu ir norėsiu nudžiuginti įmantriausių patiekalų meniu. O kadangi maistą visuomet gaminu ne iš anksto, bet tą pačią dieną, kad jis būtų šviežias ir gardus, darbų darbelių per Kalėdas, savaime suprantama, būna daugiau nei bet kada kitu metu. Štai todėl blog’ui ir rašymui laiko atsiranda tik po švenčių, kai tyliai  burbuliuoja indaplovė, džiovindama paskutinius išblizgintų taurių rinkinius, kai kažkur kitame namų gale tingiai skalbimo mašinoje sukasi gražiausia šventinė staltiesė, kai degant eglutės lemputėms  nostalgiškai groja ramaus džiazo melodijos. Tada – pats geriausias metas pasidalinti įspūdžiais apie mano Kalėdas…

Kaledos 2014-22_LR

Kalėdoms visada pradedu ruoštis prieš gerą mėnesį. Vartau knygas, iš kelionių tempiu šventinius žurnalus ir ieškau kažko ypatingo, kažko, ko dar nebuvau gaminusi, kažko, kas atimtų žadą mano  svečiams. Ilgos paklodės pirkinių sąrašų sudaromos iš anksto ir papildomos kone kasdien, meniu juodraštyje atsiranda vis nauji įrašai, kuriuos vis peržiūriu ir pakoreguoju. Ir jei ruošdama Kūčių patiekalus visuomet griežtai laikausi tradicijų, tai Kalėdos tampa tikru eksperimentų poligonu, kuriame kasmet nekantrauju kuo greičiau atsidurti.

Turiu prisipažint, kad visuomet pažeidinėju taisyklę, jog patiekalus, gaminamus svečiams, reiktų iš anksto pasibandyti „ant saviškių”. Kam bandyti – jie ir taip visuomet gaunasi puikiai, ir nustebina ne tik svečius, bet ir mane pačią:) Didžiausias viso to minusas – kad maistas dažniausiai nebūna tinkamai nufotografuojamas blog’ui, arba dar blogiau – nenufotografuoti patiekalai keliauja ne į šiuos puslapius, bet į svečių pilvus:) Tad apie šias Kalėdas – bus tik tiek, kiek jas pavyko įamžinti foto aparatu;)

Kaledos 2014-20_LR

Šios Kalėdos buvo ypatingos daugeliu prasmių. Po penkerių metų jas šventėme Lietuvoje. Puošėme ne Viduržemio jūros regionui būdingą kiparisą, bet tikrą lietuvišką spygliuotį. Be to, šventes šventėme savo naujai suremontuotuose namuose. Ir net turint omeny, jog gruodžio 22d. į namus atvažiavo 80 dėžių mūsų daiktų ir mano virtuvės rakandų, kurie laukė remonto pabaigos šaltame sandėlyje, ir vietoj palaimingo stovėjimo prie viryklės pirmiausiai tas dėžes reikėjo iškrauti, o daiktus sudėti į jiems skirtas (naujai sugalvotas) vietas, nuovargis nenumušė noro nerti į savo naują  virtuvę, kuria ypač džiaugiuosi ir didžiuojuosi.

Ką gaminau Kalėdoms? Gaminau daug. Net 13 (!)  patiekalų. Ir nors mano virtuvėje sumontuotos dvi orkaitės ir pašildymo stalčius, nebuvo paprasta suplanuoti darbų taip, kad visi patiekalai iškeptų tuo pat metu ir dar skirtingose temperatūrose:) (Niekam nesakykit, bet man tikrai virtuvėje praverstų dar bent pora orkaičių…)

Šaltam užkandžiui patiekiau burokėlių sultyse ir degtinėje sūdytą lašišą su šviežių agurkų salotomis. Kokia laimė, kad šviežia žuvimi prieš pat šventes apsirūpinau „Šiaurės jūroje” ir bent jau šiuo klausimu stresuoti neteko:)

Karštas užkandis buvo tešloje keptas lašišos pyragas su špinatais. Dieviško skonio patiekalas, kurį gyrė net tie, kurie žuvies šiaip nemėgsta arba jos jau būna atsivalgę per Kūčias.

Zasis-19_LR

Tada sekė patiekalai, kurie tapo vakaro karaliumi ir karaliene: raudoname vyne marinuotas briedžio kumpio kepsnys bei 10 valandų kepta didžiulė 5.8kg Kalėdų žąsis, įdaryta obuoliais. Ir, žinoma, visa gama  garnyrų:

O tada, kai jau visi sėdėjo sotūs ir laimingi, atėjo laikas desertams. Ant stalo keliavo lengvutis tortas Pina Colada su mascarpone sūrio kremu ir ananasais.

Tortas pina colada

Ir naujai išbandytas bei su kaupu pasiteisinęs Kalėdinis sūrio pyragas (cheesecake) su sultingu aguoniniu pagrindu

Cheesecake su aguou pagrindu-5_LR

Ir nors šios Kalėdos jau baigėsi, kitąmet jos ateis ir vėl. Ir jei suksite galvas, kokiais patiekalais sužavėti artimuosius, pasinaudokite mano šių metų naujais atradimais ir receptais, kurie pamažu suguls į šį blog’ą.

Skanių ir kūrybingų jums visiems metų.

Vienas komentaras apie straipsnį "Didelės, storos, linksmos ir sočios Kalėdos"

  1. Nida:

    O aš norėčiau Jums padėkoti, kad parašėte!:) Net neįsivaizduojate, koks tai paskatinimas ir toliau dalintis tuo, ką mėgstu, ką naujo išmokstu, surandu ir išbandau. Gerų mums visiems metų!!

  2. Dream:

    Norėjau su visa šeima kartu padėkoti už nuostabų žąsies kepimo receptą, buvo nuostabus kalėdinis siurprizas, patiko visiems, ir norime palinkėti ir ateityje būti tokiai kūrybingai ir šarmingai, dar syki dėkui, sėkmės Jums

  3. Pingback: Karštas garnyras prie mėsos arba žuvies

  4. Sky:

    Ačiū už pyragą 🙂 Na net seile nuvarvinau bežiūrėdama, oj kaip noriu! Dar kartą gražių švenčių! Įdomu kokie šedevrai šį kartą bus ant Jūsų stalo:-)?

  5. Nida:

    Ačiū, Sky, už įvertinimą ir už bendramintiškumą:) Lašišos pyrago receptas bus rytoj arba poryt – kad spėtumėte pasigaminti Naujiesiems!!:)

  6. Sky:

    Miela Nida, ačiū už Jūsų visus pasidalinimus su tais, kurie laiką, praleistą virtuvėje, vertiną kaip laiką, praleistą itin prasmingai:-)ir labai sureikšmina maistą:-) Laimingų, skaningų, sveikatingų Naujų metų!
    Ir labai užintrigavo tas lašišinis špinatinis pyragas…, gal kada ir receptukas bus paviešintas;-?

  7. Nida:

    Ačiū labai, miela Grita!! Gerų ateinančių metu tau, vaikams ir anūkėliams!!:)

  8. Grita:

    Jaukiu ir graziu svenciu naujuose namuose.Tegul patys skaniausi kvapai sklinda is virtuves,o mes nekantraudamos lauksime nauju receptu.

  9. Donata:

    Mano mama žąsį kepdavo, dabar tik paskutiniu metu kalakutas kepamas. Ilgai ją kepdavo, bet tikrai ne 10 val. Aprašyk būtinai.
    Nu nerealiai tu čia:)šaunuolė!

  10. Nida:

    Ačiū Donata:) Va per tą žąsį ir tuos kepinius nespėjau blog’o įrašų padaryti:)) Juokauju, žinoma:) Receptai bus – ir sūrio pyrago, ir žąsies. Parengsiu pilną reportažą kaip reikia kepti žąsį, kad, tie, kurie dar nemėgino, išdrįstų imtis šio iššūkio:)

  11. Donata:

    Su Kalėdomis!
    Nida, va čia tai Kalėdų meniu!! Vau!:) 10 val kepta žąsis, briedžio kumpis…nu nerealiai!!
    Aš jau prašau sūrio pyrago su aguonų pagrindu recepto. O žąsis kokioje temperatūroje taip ilgai kepė?

  12. Nida:

    Ačiū, Dovile. Ir aš sau linkiu, kad pakaktų laiko rašyti (gaminti visada to laiko atsiras, o štai fotografuoti ir rašyti jau reikia ilgiau pasėdėti…;)). Na o virtuvė…. Ech, būtų mano valia, tai ji užimtų didesnę dalį namų:) Kada nors, kai bus iki galo baigta, nufotografuosiu ir įkelsiu nuotraukas:)

  13. Dovilė:

    Ačiū už sveikinimus. Ir tave, Nida, nuoširdžiausiai sveikinu su Kalėdomis ir linkiu toliau stebinti kulinariniais ieškojimais ir kad nepamirštum su blogo skaitytojais jais dalintis.
    O virtuvė turėtų būti išties įspūdinga. Aš paskutiniu metu vis galvoju, kaip svarbu yra žinoti ko nori gyvenime ir gyvent taip kaip norisi. Tai va ir dar vienas pavyzdys, kaip pomėgis virsta tikra aistra, kad net namus persidarei, kad vietos toms aistrom užtektų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *