Turiu vieną bičiulę indę. Kiekvieną kartą kai tik susitinkam, kalba būtinai pasisuka apie maistą. Klausinėju jos visokių smulkmenų ir domiuosi indiškos virtuvės ypatybėmis. Ji tvirtina, kad Indijoje egzistuoja toli gražu ne vienalytė virtuvė, ir regionai gamina labai skirtingų skonių bei aštrumo patiekalus. O man visas indiškas maistas asocijuojasi vien su aromatingais kariais…

Mano draugė – krikščionė, ne hindu. Manau, tai irgi turi įtakos tam, kas gaminama jos namuose. Tas maistas man primena Europą: ne toks aštrus visų pirma.

Negana to, kad iš pirmų lūpų gaunu visus naudingus patarimus kur ieškoti vieno ar kito prieskonio Tel Avive, tai kartais ji pasisūlo pati nupirkti man kokių įmantrybių, parduodamų tik indiškame turguje (Tel Avive gyvena pakankamai didelė indų bendruomenė, tad jie turi savo prekybos taškus, kuriuose prekiaujama tiesiai iš Indijos atgabentomis gėrybėmis). Pavyzdžiui, susitarėm, kad kitą savaitę ji parūpins man “Čiapati mišinio”, iš kurio kepami indiški paplotėliai. Bus proga išbandyti.

Po susitikimų su savo inde drauge, dažniausiai užsiegeidžiu indiško maisto. Taip nutiko ir šįkart. Jūsų dėmesiui – greitas ir nesudėtingas vegetariškas patiekalas, kurį gaminant ir ilgai po to visi namai kvelės švelniu kari aromatu… Neišsigąskite ilgo produktų sąrašo: didžioji jo dalis – tai prieskoniai, kuriuos, jei tik mėgstate azijietišką virtuvę, greičiausiai turite savo spintelėje.

Daržovių karis su avinžirniais ir anakardžių riešutais (4-6 asm)

4 šaukštai aliejaus

1 svogūnas, supjaustytas gabalėliais

4 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukšteliai sutarkuotos šviežio imbiero šaknies

1 šaukštelis malto kumino

1/2 šaukštelio malto turmeriko

1/2 šaukštelio malto cinamono

1/4-1/2 šaukštelio čili pipirų

4 prinokę pomidorai, supjaustyti gabalėliais

300ml vandens

3-4 vidutinio dydžio bulvės, supjaustytos kąsnelio didumo kubeliais

2-3 vidutinio didumo morkos, supjaustytos tokiais pat kubeliais arba griežinėliais

Dvi saujelės pernakt išmirkytų avinžirnių (arba 400g konservuotų: nupilti skystį!)

250g pievagrybių

Saujelė nesūdytų anakardžių riešutų

4 šaukštai kapotų šviežių kalendrų

150ml natūralaus tiršto jogurto

Druskos, pipirų

Gilioje keptuvėje arba puode storu dugnu įkaitiname pusę aliejaus, suberiam svogūnus ir česnakus ir kelias minutes pakepinam ant vidutinės ugnies. Tada suberiam tarkuotą imbierą visus prieskonius, pasūdome, pabarstome pipirais ir maišydami kepiname, kad išsiskirtų aromatas ir suminkštėtų svogūnai.

Sudedame pjaustytus pomidorus ir supilame vandenį, užverdame. Sumažiname ugnį, uždengiame puodą ir viriname apie 15 minučių. Sudedame bulves, morkas ir avinžirnius ir viriname dar apie 20 minučių, kol daržovės suminkštėja.

Tuo pat metu įkaitiname kitą keptuvę ir likusiame aliejuje kepiname grybus, kol paruduoja (3-4 min). Supilame apkepintus grybus į puodą, taip pat suberiame anakardžių riešutus ir paverdame dar apie 5 minutes. Pabaigoje, bebaigiant virti, suberiame kapotas kalendras, pareguliuojame skonį.

Pateikiame su ryžiais ir jogurtu.

P.S. šiam kari galima naudoti ne vien bulves ir morkas, bet taip pat cukinijas, baklažanus.

Komentarų apie "Daržovių karis su avinžirniais ir anakardžių riešutais": 6

  1. Neringa:

    Sveiki,
    Labai skanus troskinys, gaminau su baklazanu ir cukinija, gavosi super.
    Aciu uz puikius receptus, sekmes

  2. Nida:

    Linai, ačiū už pastabą. Čia tas amžinas klausimas – lietuviškai ar verčiau suprantamai? Didžioji dauguma prieskonių pavadinimų, jei parašyti lietuviškai, bent mane skatina iškart griebti žodyną ir ieškoti apie ką kalba eina angliškai. Būtų mano valia, nė vieno lietuviškai neversčiau ir nerašyčiau. Bet stengiuosi kompromisą išlaikyti, jei tik gaunasi… Ir dar skatinu visus išmokti prieskonių (ir kai kurių ingredientų) pavadinimus originalo kalba. Tikrai pravers labiau, nei žinios kaip jie vadinasi lietuviškai.

  3. Linas:

    Smulkmena,bet recepto eilutėje:1/2 šaukštelio malto turmeriko,gal geriau lietuviškai parašyti ciberžolė?

  4. Nida:

    Jurga, patys Izraelieciai sako, kad dar pries 15 metu maisto kokybe ir kultura buvo lygi nuliui. Restoranuose maistas buvo klaikus, aptarnavimas baisus, o noredamas isigyti balzamiko acto ar kokio kito mandresnio atributo virtuveje turejai vaziuoti i viena vienintele gurmanu parduotuve kazkur kito miesto pakrasty… Viskas pasikeite ganetinai neseniai: parduotuvese gali nusipirkti VISKO (ne Lietuvos masteliais toli grazu, bet TIKRO VISKO), o specializuotos parduotuves – ant kiekvieno kampo, ir kokios nori pakraipos. Tikrai tikiu, kad Lietuva jau link to eina. Dar metai kiti, ir mes lygiai taip pat turesime galimybe dziaugtis kokybiskais, svieziais maisto produktais.

  5. Jurga:

    Turėtų būt skanu 🙂 Reikės išbandyt.

    Ir dar… pavydžiu gyvenamosios vietos 🙂 Tiksliau visų įvairiausių parduotuvėlių, nors ir pas mus jau daug ko galima nusipirkti, bet vis tiek ne tas 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.