Kaukazo virtuvės patiekalų šiame blog’e buvo labai nedaug, tad ar yra geresnis receptas taisyti padėčiai, nei kultiniai chinkaliai – didžiuliai gruziniški “koldūnai” su sultingiausiu pasaulyje mėsos įdaru….

Tačiau pradėsiu nuo priešistorės, ne nuo recepto. Gruzinų virtuvę aš iš naujo atradau kelioms dienoms išvykusi pasižmonėti į Varšuvą. Nenuvažiuosi šiemet pernelyg toli, lėktuvuose nuotykių ieškoti nesinori, o po užsienį pratusiems keliauti žmonėms Lietuvoje kiek ankštą… Tad Varšuva buvo vienas saugesnių variantų keliaujant savo automobiliu, kur mes trims dienoms ir nusigavom. Neturėjau didelių planų, praktiškai važiavau paieškoti gurmaniškų taškų, nes girdėjau, jog Varšuva pastaruoju metu tampa viena kulinarinio turizmo geidžiamų Europos destinacijų. 

Tikrai nenusivyliau – viena vertus, Varšuva vasarą ištuštėjusi, tad visai malonu tokiame didmiestyje klaidžioti po gatveles ir stabtelti tai kokiame barelyje kavos, tai kepyklėlėje bandelių, tai restoranėlyje tradicinių lenkiškų pierogi… Tačiau užvis labiausiai į akis man krito gruziniškos virtuvės gausa. Esu gyvenusi Lenkijoje kelis etapus, tačiau niekuomet tiek Kaukazo patiekalų restoranų nebuvo, kiek jų yra dabar. Gruziniškos kepyklėlės, ištisi restoranų tinklai ir pavieniai šeimų valdomi restoranėliai, kurie tikrai nesiskundžia populiarumu nei tarp vietinių, nei tarp svečių. Apie savo patirtį viename tokių restoranų ir pažintį su šarmingu gruzinu Tato bei jo žmona Tatjana rašiau savo Instagram paskyroje. Įdomiausia tai, kad išragavę pusę restorano “U Tato” meniu, mudu su vyru nusprendėme ten nueiti dar ir sekančią dieną, taip jau mums prilipo ta gruzinų virtuvė, o ten savo dideliam nustebimui susitikom malonią porą iš Vilniaus, kurie keliaudami po Lenkiją ir perskaitę mano post’ą, nusprendė apsilankyti:) Tad ne tik kulinariniai potyriai, bet ir malonios netikėtos pažintys mus aplankė tąkart kaimynų sostinėje:)

Tas restoranas mane iš tikrųjų tai sugrąžino į vaikystę. Gyvenant Druskininkuose, mes labai dažnai turėdavom svečių iš įvairių tuometės sovietų sąjungos respublikų. Gruzinai, uzbekai, azerai buvo bene didžiausia egzotika. Jų laukdavom labiausiai, nes visuomet gaudavom saldžių lauktuvių – džiovintų vaisių, riešutų… Be to, mama išklausinėdavo įvairiausių receptų, kartais net drauge pagamindavo kokį Kaukazo virtuvės patiekalą. Didesnės egzotikos tais laikais nebuvo įmanoma paragauti, tad gruzinų virtuvė buvo itin geidžiama. Viena bėda, kad mums labai sunku buvo susikalbėti – laužytos rusų kalbos dorai nesuprasdavom nei mes, nei jie 🙂 

Todėl kai paragavau aromatingų chinkalių tame Varšuvos restorane, žinojau, kad surasiu gerą receptą ir pati juos pasigaminsiu namuose:) Ne tik receptą radau, ištisą knygą nusipirkau, ir dar į Assorti užsukau gruziniškų prieskonių nusipirkti, tad tęsiasi ta mūsų gruziniška fiesta štai jau visą savaitę Vilniuje, sugrįžus:)

Chinkali. Gruzinų virtuvės klasika
Chinkalius patiekite pabarstę pipirais ir kapotomis petražolėmis
Chinkali – gruziniški “koldūnai” su maltos mėsos įdaru
Print Recipe
Chinkali
Kiekviena tauta turi savo "koldūnus":) Štai jums gruziniški su sultingu ir aromatingu maltos mėsos įdaru.
Patiekalas Main Dish, Užkandžiai
Virtuvė Kaukazo
Paruošimo laikas 60 min
Cook Time 20 min
Porcijų skaičius
vnt
Ingredientai
Tešlai
  • 150 ml vandens
  • 1 šaukštas aliejaus gali būti rapsų, saulėgrąžų arba alyvuogių
  • 300-350 g miltų plius dar šiek tiek stalviršio pabarstymui
Faršui
Patiekalas Main Dish, Užkandžiai
Virtuvė Kaukazo
Paruošimo laikas 60 min
Cook Time 20 min
Porcijų skaičius
vnt
Ingredientai
Tešlai
  • 150 ml vandens
  • 1 šaukštas aliejaus gali būti rapsų, saulėgrąžų arba alyvuogių
  • 300-350 g miltų plius dar šiek tiek stalviršio pabarstymui
Faršui
Instrukcijos
  1. Pasigaminkite tešlą: į dubenį arba virtuvinio kombaino indą supilkite vandenį ir aliejų, tada suberkite miltus ir minkykite mažiausiai 5 minutes, kol glitimas, esantis miltuose, ims veikti (tešla bus elastinga ir tampri, jokiais būdais ne minkšta ar lipni). Susukite paruoštą tešlą į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą 15-20 minučių (arba ilgiau, jei tik turite laiko)
  2. Iš išvardintų ingredientų sumaišykite faršą. Vandens pradžioje įpilkite pusę kiekio, viską sumaišykite ir padėkite farštą į šaldytuvą bent 15 minučių. Tada supilkite likusį vandenį, ir palaukite dar 10 minučių. Vandens pilkite tiek, kad faršas būtų šlapias, tačiau ne per daug vandeningas (pradėkite nuo mažiau vandens, ypač jei lipdote chinkalius pirmąkart), vėliau, kai įgusite, įpilkite vandens į farša daugiau.
  3. Iš tešlos suformuokite volelį ir jį supjaustykite gabalėliais (galite ir iškočioti didelį tešlos kvadratą ir iš jo išpjaustyti apvalius apskritimus, bet man paprasčiau kočioti kiekvieną apskritimą atskirai). Tešlos storis turėtų būti apie 2,5mm, nepadarykite tešlos pernelyg plonos, antraip verdant ji suirs, neatlaikys gana didelio įdaro svorio. Pradžioje padarykite apie 7,5cm skersmens apskritimus, tada kočėlu nuo vidurio kočiokite į visus kraštus, kol apskritimas bus apie 9cm skersmens (patys kraštai gali būti kiek plonesni).
  4. Į apskritimo vidurį įdėkite šaukštą įdaro, ir pirštų galiukais "garbanokit" tešlą aplink įdarą, tampriai suspaudžiant ir suklijuojant, kol visas apskritimas apgaubs chinkalio įdarą. Labai stipriai suspauskite tešlos viršūnėlę, o tešlos perteklių nupjaukite peiliu, palikdami uodegėlę, kuri neleis chinkaliui iširti verdant, ir bus patogi paimti valgant. Dėkite taip paruoštus chinkalius ant miltais pabarstytos pjaustymo lentelės ir laikykite uždengę švariu virtuviniu rankšluostėliu, kad nedžiūtų.
  5. Užkaiskite didelį puodą vandens, pasūdykite (kuo platesnis puodas, tuo geriau). Partijomis (po 6-8, jei telpa - daugiau) dėkite chinkalius (nedėkite pernelyg daug, antraip jie gali sukibti verdant ir iširti), ir virkite apie 8 minutes. Paprastai jie būna išvirę tada, kai išplaukia į paviršių. Išimkite kiaurasamčiu, sudėkite į lėkštę uodegėlėmis į viršų, ir patiekite karštus, pabarstę pipirais ir kapotomis petražolėmis.
Pastabos

Faršas turi būti kuo šlapesnis, kad verdant chinkalio ertmėje susidarytų skanus sultinys. 

Chinkaliai valgomi rankomis, laikant už "uodegėlės", apvertus pyragėlį aukštyno kojomis. Pirma prakandama sienelė ir išgeriamas sultinys, tada valgomas likęs chinkalis. Gruzinai uodegėlių nevalgo, bet man jos labai skanios:) 

Gruzinai chinkalius patiekia tik pabarstę grūstais pipirais ir kapotomis petražolėmis, skirtingai nei mes, jie nenaudoja jokių padažų nei grietinės. 

Recepto šaltinis - Olia Hercules, Kaukasis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.