Cezario salotos

Trumpa kulinarinė pertraukėlė tarp Globalios Ekonomikos skaitinių:) Ekonominiai indeksai – sau, pasaulio krizės – sau, o valgyti visvien norisi:) Todėl tiems, kurie mėgsta klasiką – Cezario salotos.

Pirmąkart Cezario salotas valgiau labai seniai berods Singapūre. Ir buvau iki gyvenimo pabaigos apžavėta subalansuoto skonio ir lengvos tekstūros. Kelis kartus bandžiau laimę Cezario salotomis pasivaišinti Vilniuje, bet likau tokia nusivylusi, kad daugiau bandyti neketinu… Atrodytų, jog kiekvienos lietuviškos virtuvės šefas yra sukūręs savo Cezario salotų versiją su nematytais neregėtais „pagardais”, tokiais kaip majonezas…

Šiek tiek nustebau, kai pirmą kartą perskaičiau Cezario salotų gaminimo būdą, o ypač padažui skirtus ingredientus. Netikėtai nuskambėjo žalias kiaušinis, naudojamas „dressingui”. Gal todėl įtarūs lietuvaičiai ir sumanė jį pakeisti savo sugalvotomis sudedamosiomis dalimis?:)

Tačiau nesibaiminkit ir neabejokit – salotos gausis be didelio vargo ir pastangų. Be to, jokių įmantrių priedų, dėl kurių nebuvimo parduotuvės lentynose (arba jūsų virtuvės spintelėse) tektų atsisakyti savo kulinarinio sumanymo…

Jei pasiruošę – imkimės darbo!

Cezario salotoms reikės:

1 galvos ledinių salotų (arba kokių kitų salotų lapų – pavyzdžiui romėnų)

4-5 šaukštų šviežiai tarkuoto parmezano (tiks ir Džiugas!) sūrio

4-5 riekelių padžiūvusios baltos duonos (labai tinka ciabata)

1/3 puodelio aliejaus

1 didelė česnako skiltelė, susmulkinta arba sutrinta

Padažui:

1 didelis kiaušinis

1 šaukštas citrinos sulčių

1-2 česnako skiltelės, susmulkintos

2 šaukšteliai Worčesterio padažo

4 ančiovių file

3 šaukštai aliejaus

Druskos, šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Pirmiausia pasigaminkime krutonus: baltos duonos riekeles apipjaustome taip, kad neliktų plutos. Tada supjaustome kubeliais. Susmulkintą česnaką sumaišome su aliejumi, aliejų pašlakstome ant krutonų, ir juos išbarstę ant pergamentu ištiestos skardos,pabarstome jųros druska ir pašauname į įkaitintą iki 180C orkaitę. Skrudiname kelis kartus pamaišant, kol taps rudi ir traškūs.

Kiaušinį įdedame į puodą su vandeniu, užverdame ir lygiai po 1 minutės nukeliame nuo ugnies. Iškart pakišame po bėgančiu šaltu vandeniu ir atvėsiname.

Pasigaminame padažą: susmulkintus česnakus, susmulkintus ančiovius, kiaušinį, citrinos sultis ir vorčesterio padažą bei aliejų virtuviniu kombainu išsukame iki vientisos masės. Jei trūksta, pagardiname druska, ir būtinai įmaišome šviežiai tarkuotus juoduosius pipirus.

Salotas nuplauname, nusausiname centrifugoje, supjaustome kvadratais ir sudedame į didelį dubenį. Lapus sumaišome su padažu (patikėkit, geriau nei rankomis to nepadarysit), pabarstome tarkuotu parmezano sūriu bei krutonais, dar kartą išmaišome ir išdėliojame į lėkštes.

Cezario salotas galima pateikti su grilinta vištienos krūtinėle, žuvimi, jūros gėrybėmis arba vegetarišką versiją.