Na ką – neišvengiamai atėjo metas pradėti viską iš naujo… Uždaryti vieną svarbų ir reikšmingą puslapį ir atversti naują lapą. Palikti komforto zoną ir vėl nerti į nežinobybę. Vėl krautis visus iki vieno daiktelio į dėžes ir mėginti bent mintyse juos sutalpinti naujoje erdvėje. Erdvėje, kurios dar nėra. Daiktus, kurie vis dar keliauja kažkurioje jūroje ir atvažiuos gal po mėnesio, o gal ir dviejų…

Tie, kas bent kartą visus namus kraustė bent jau iš gatvės į gatvę, mane supras (ne, ne tie, kurie kraustėsi iš mamos namų į studentišką bendrabutį…). Tie, kam teko kraustytis iš miesto į miestą, dar labiau mane supras ir gal net užjaus:). Na, o tie, kurie kraustėsi iš šalies į šalį, iš žemyno į žemyną, gali vadintis mano sielos broliais ir seserimis. Jiems turėtų būti pažįstamas jausmas, bandant vėl iš naujo prisijaukinti savo buvusias erdves. Ir net savo šalį.

Kadangi pastarąją savaitę gyvenu tarsi nuomojamame studentiškame būste, į kurį atsivežiau tik tai, kas tilpo poroje lagaminų, ieškoti palaimos virtuvėje ganėtinai sudėtinga. Turiu tris lėkštes, tris šakutes, porą peilių, puodelį kavai ir keptuvę. Puodą, dubenį salotoms bei pjaustymo lentą paskolino draugė. Tol, kol parvažiuos mano daiktai:)

Tel Avive, kai tik pajusdavau, kad neturiu minčių ką gaminti, griebdavau savo ratukus ir bildėdavau į turgų. Kai galva apsisukdavo nuo daržovių, šviežios žuvies, kvepiančių prieskoninių žolių, kokybiškos šviežios mėsos ir jūros gėrybių gausumo, akimirksniu užplūsdavo įkvėpimas griebtis puodų, ir net pritrūkdavo savaitės dienų, kada visus savo eksperimentus įgyvendinti. Čia viskas kitaip:( Supratau, kad į turgų čia einama tarsi į medžioklę – ką pasisekė „gauti”, tą ir griebi, o paskui jau suki smegenis ką čia iš to gėrio pasigaminus.

Tai štai savaitgalį draugės darže sodyboje „sumedžiojau” šviežutėlę cukiniją. Tad su turimais rakandais ėmiau ir pasigaminau česnakinius cukinijų paplotėlius su grikiais. Patiekiau juos su dubeniu šviežių salotų. Tačiau paplotėliai kuo puikiausiai būtų tikę ir su natūraliu jogurtu, grietine arba kokiu nors mėgstamu padažu. Nesunku, skanu ir tinkama studentiškoms sąlygoms:)

Cukiniju grikiu paploteliai-6_LR

 

 

Česnakiniai cukinijų ir grikių paplotėliai
Porcijos 4
Komentuoti
Spausdinti
Ingredientai
  1. 3 stiklinės stambia tarka sutarkuotos cukinijos (lietuviškų tradicinių cukinijų odą reiktų nulupti, o minkštimą kartu su sėklomis pašalinti)
  2. 1/2 stiklinės grikių kruopų (galite pakeisti kitomis mėgiamomis kruopomis)
  3. 2 kiaušiniai
  4. 3 česnako skiltelės, smulkiai sukapotos
  5. Sauja sukapotų šviežių žalumynų - petražolių, krapų, žalių svogūnų
  6. 100g varškės
  7. 3-4 šaukštai džiūvėsių
  8. Druskos, pipirų
  9. Aliejaus kepimui
  10. Tarkuotas cukinijas pabarstykite rupia druska ir palikite kiauraindyje, kad varvėtų skystis.
Instrukcijos
  1. Nuplautus grikius išvirkite maždaug 1 stiklinėje verdančio vandens. Kai suminkštės ir pilnai sugers vandenį, palikite trumpam, kad pravėstų.
  2. Dideliame dubenyje suplakite kiaušinius, įmaišykite sukapotus česnakus, sukapotus šviežius žalumynus, įmaišykite grikius ir varškę. Drobiniame maišelyje (arba tiesiog saujoje) gerai nuspaiskite cukinijas, kad išbėgtų kuo daugiau skysčio ir sudėkite jas į kiaušinių masę. Išmaišykite. Pabaigoje suberkite džiūvėsius, pagardinkite druska ir pipirais. Suformuokite nedidelius paplotėlius.
  3. Kepkite įkaitusiame aliejuje iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Patiekite karštus.
Nidos receptai https://nidosreceptai.lt/

Komentarų apie "Česnakiniai cukinijų ir grikių paplotėliai": 8

  1. Nida:

    Donata, mieloji, pastarosiomis dienomis neturiu nė akimirkos liūdnoms mintims… Darbų nesibaigiančios lavinos, vos spėju suktis. Tu mane matei??? Hm, kaip keista, man vis dar atrodo, kad LT manęs niekas nepažįsta:)))

  2. Donata:

    Sveika sugrįžusi! Tikrai nesiruošiu guosti:), nes įsitikinusi, kad viskas bus gerai ir čia. Parvažiavus iš 2-3 savaičių po atostogų lengva depresija apima, o ką kalbėti po 5 metų, o dar tookioje šalyje praleistų. Bet viskas bus gerai, čia ir galima atrasti gerų ir įdomių dalykų. Linkiu sėkmės ir lauksime su naujais įrašais ir receptais.
    P.S. šiandiena ryte tave mačiau prie Stiklių…atrodai laabai gerai, vadinasi viskas su tavim gerai :)taip ir toliau!

  3. Nida:

    Merginos, iš tikrųjų tai nėra viskas taip blogai! Aš iš esmės esu realistė, ir mane sunku iš vėžių išmušti kokiais nors paskraidžiojimais padebesiais. Be to, dar ir optimistė, tad mintis projektuoju į šviesią ateitį. O Skaitytoja puikiai čia viską reziumavo: po bet kokių kelionių man visada sunku sugrįžti į Lietuvą, nes gyvenimas čia toks, koks yra (ir turbūt turi būti) pasaulio pakrašty – lėtas ir su ribotomis galimybėmis bei potencialu. Kai tą garsiai sau pasakau, tai ir lūkesčiai sumažėja:)) Nieko, tuoj parvažiuos mano kombainai, tai imsiuosi paguodos ieškoti virtuvėje (o paskui sporto salėje), tad laikykitės visi:)

  4. Skaitytoja:

    Nida, dazniausiai sakoma, kad viskas, kas vyksta, vyksta del vienos priezasties – del dar geresnio rytojaus. Koks kontrastas didelis pilnai suprantu, juk vien is kelioniu grizus apima „patemptu lupu” sindromas kuriam laikui, o cia dar po tiek metu… Gal kokie Druskininkai su visom SPA procedurom dar padetu? 😉 Kaip bebutu, linkiu zingsnis po zingsnio ir cia atrasti ka nors gero, smagaus, priverciancio nusisypsoti ir kuriancio ta savu namu jausma 🙂
    O siuos blynelius ir as bandysiu, kaip tik kelios cukinijos laukia savo eiles 🙂

  5. Odeta:

    Nida, ateis ta diena, kai viskas bus išremontuota, iškraustyta. Atsisėsi koja ant kojos, pažvelgsi su palengvėjimu ir džiaugsmu, kad viskas skaniai naujai kvepia, kad tai Tavo namai, kuriuos pasidarei kaip pati norėjai ir, kad artimiausią laikmetį nedarysi nieko su remontais, baldais, kraustynėmis:) (čia tipo aš guodžiu, kaip save guodžiau kai vargau su statybomis ir įkurtuvėmis)
    Blyneliai superiniai:) Bus išbandyti, cukinijų atrodo darže bus.

  6. Nida:

    Ačiū, merginos, už paguodą:) Žinau, kad viskas susidėlios, ilgesys praeis. Pirma savaitė buvo labai sunki, dabar atsiranda savotiška apatija. Vadinasi, ateis ir džiaugsmas kažkada:) O dėl dėžių išsipakavimo tai tu, Asta, teisi – tai gal ir palygintina su Kalėdomis. Jei tik šimtais jų nebūtų, tų dėžių:)

  7. Rūta:

    Pažįstamas tas studentiškas jausmas savo senuose namuose, t.y. šalyje. Išgyvenama, kad ir dažnai apimdavo buitiniai ilgesiai ir liūdesiai, bet jie kažkaip po truputį išseko ir atėjo giedros dienos. O praėjus pusmečiui jau pradedu norėti sugrįžti ten. Pakartoti, atrasti kažką naujo, išbandyti kažką, ko nespėjau.

  8. Asta:

    Nida, visada indų ir įrankių gali iš manęs skolintis! O tarpžemyninis kraustymasis paprastai baigiasi „Kalėdomis“ kai laimingas kaip vaikas išpakuoji dėžes ir iš naujo atrandi sau brangų turtą ir visokius niekučius.
    Ir įkvėpimas sugrįš! Reik mum susibėgti ir ką nors kartu pagaminti.
    Per paskutinį tokį susibėgimą su dviem maisto tinklaraštininkėm prisijuokėm iki negalėjimo fotografuoti, ką pagaminom 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *