Turiu vieną vietą, kurioje galėčiau pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti nors ir kasdien. Ta vieta, tiesa, yra labai labai toli nuo Vilniaus – Pietų Afrikoje… Tačiau toks pareiškimas iš lūpų žmogaus, kuris labiausia mėgsta maistą gaminti pats, skamba neįprastai net man pačiai:) Į Tasha’s mane prieš keletą metų pasikvietė bičiulė Margi. Gerai pamenu ką mes tada skanavome […]
Užtrukau net dešimt metu, kai šiame bloge prisiruošiau parašyti apie bene tradiciškiausią lietuviškos virtuvės patiekalą – cepelinus! Sakau atvirai – aš tikrai nesu lietuviškų patiekalų gaminimo ekspertė ir specialistė, juos ruošiu tikrai retai, bet kaskart kai juos pagaminu, pati savęs klausiu: kodėl??? Kodėl jų negaminu dažniau??:) Yra žmonių, kurie nė karto nėra gaminę cepelinų! Dėl […]
Pakalbėkim šiandien apie garnyrus. Ar turite mėgstamiausius, o gal visi, kuriuos gaminate, iki gyvo kaulo įgrisę?:) Bulvės, ryžiai arba makaronai, ir čia fantazija pasibaigia?:) Žinokit, man tikrai taip būna. Užsiciklinu ant šių paprastųjų, ir kažkaip važiuoju tai vieną, tai kitą pagamindama, kai ruošiu kokį žuvies ar mėsos patiekalą. Bet kartais imu ir pati ant savęs […]
Tik laiko klausimas, kada jums prireiks idėjų vieno kąsnio užkandžiams… Tai yra maistui, kuriam nereikia nei lėkščių (pakanka servietėlių), nei juolab įrankių… Man tokių idėjų reikia visada, nes pakvietusi svečių kokiai rimtesnei vakarienei, visuomet juos pasitinku su taure šampano, ir kažkuo lengvu (bet gražiu ir skaniu) užkandai, kol tą šampaną visi gurkšnoja. Tokiais atvejais turiu […]
Kalėdų stalas tikrai nebus pilnas, jei kartu su pagrindiniu patiekalu nebus tokių pat gardžių priedų ir garnyrų. Keptos bulvės su rozmarinais ir česnakais – tai amžina klasika, kuri praverčia tada, kai nėra kitokių minčių. Tačiau tos pačios bulvės su minimaliomis pastangomis gali tapti malonia staigmena svečiams! Darbo su jomis tikrai nedaug, o skonis ir vaizdas […]
Aš labai gerai pamenu kaip nuvažiavusi pas babą į Kauną visuomet gaudavau lazankų! Mano močiutė Marijampolėje apie tokį maistą nė girdėti nebuvo girdėjusi. O štai Kaune lazankos buvo įprastas patiekalas. Mėginau pasiaiškinti iš kur šis gaminys atkeliavo į lietuvišką virtuvę – iš Italijos, o gal… Lenkijos? Nežinau ar lenkai lazankas valgo ištisus metus, bet tikrai […]
Taip norisi bent trumpam sustoti, atsikvėpti nuo prieššventinio darbų maratono… Kasdien ryte atsisėdu ir surašau ilgą paklodę darbų, kuriuos privalau nuveikti per dieną. Su viltimi, kad rytoj tų užduočių bus mažiau. Tačiau kitą dieną – toks pats ilgas sąrašas. Jau kitų darbų darbelių… Labiausia, ko norisi tokiomis pašėlusiomis dienomis,- tai jaukaus, kvapnaus, šildančio, raminančio naminio […]
Iškart prisipažįstu, kad šį receptą nusibeždžioniavau:) Viskas buvo taip: kai važiuodami iš vieno Prancūzijos regiono į kitą pakeliuj sustojome papietauti kažkokiame nedideliame miestelyje, užsukome į pirmą pasitaikiusį restoranėlį, kuriame, kaip įprasta darbo dieną, buvo tiekiamas dienos pietų meniu. Tiesą pasakius, labai nė nesigiliniome ką užsisakome, iš mūsų ribotų prancūzų kalbos žinių tik supratome, kad patiekalas […]
Jei esate nepataisomi gurmanai ir svajojate atsidurti kada nors mieste, kuris yra tituluojamas pasaulio gastronomijos sostine, nešvaistykite laiko ir pingų Paryžiui, Romai ar dar kokiems kitiems brangiems didmiesčiams. Lionas. Štai kas turėtų būtų jūsų kelionės destinacija. Gėda prisipažinti, bet Lionas man buvo žinomas tik kaip miestas, esantis Prancūzijoje. Nieko nebūčiau galėjusi apie jį pasakyti daugiau. […]
Išduosiu šiek tiek žurnalų leidybos paslapčių, rašydama šį tekstą:) Mat patiekalą, kurį tuoj pat pristatysiu, gaminau kepinant birželio saulei, o fotografuodama dangsčiau langus, kad sukurčiau kuo labiau rudenišką nuotaiką:) Mat gaminau šiuos suktinukus specialiai žurnalo “Beatos virtuvė” rudens numeriui. Vynuogių lapai jau senokai užkliūva tikriausiai jums už akių, ypač jei ilgėliau stabtelit prie “egzotiško” maisto […]