Aš jau ilgiuosi to ramaus meto po švenčių, kai staiga savaitgaliai lieka pačiam sau. Ne pirkiniams, namų puošimui ar tvarkymui, ne meniu galvojimui, ne svečių susodinimas, silkių sūdymas, bet tiesiog ramus savaitgalis, kai gali vakare pažiūrėti filmą, ar (neįsivaizduoju, kad taip gali nutikti) paskaityti knygą… Ir net kai gali atsisėsti ir ramiai parašyti blog’o įrašą… […]
Jei kada kas nors man būtų išpranašavęs, kad parašysiu knygą, ir paskui tos knygos dėka važinėsiu po pasaulį ją pristatinėdama, susitikdama su skaitytojais, būčiau tik smagiai nusikvatojus. Dar prieš penkerius metus nė svajot nesvajojau apie „Izraelio skonius”, jau nekalbant apie šios knygos išvertimą į anglų bei lenkų kalbas. Jūs net neįsivaizduojat, kiek streso turėdavau išgyventi […]
Sakykit ką norit, bet tiramisu yra tas tobulas desertas, kurį, panašiai kaip pavlovą, mėgsta beveik visi. Tas švelnus skonio ir tekstūros balansas yra tiesiog tobulas. Svarbiausia, kad nei šio deserto kepti, nei minkyti tešlą ar ją kildinti, nei rūpintis gausis ar nesigaus: tiramisu gaunasi visiems ir visada. Tik labai svarbu gaminant tiramisu naudoti labai aukštos […]
Kai už lango plaikstosi vėjai arba iš po debesų taip ir neišlenda saulė, imu ieškoti būdų kuo nors save nudžiuginti. Kadangi man džiugesys kažkodėl greičiausia ateina per skrandį, tai toli to džiugesio ieškoti paprastai nereikia: ateini į virtuvę, atsidarai šaldytuvą, nuskenuoji visą jo turinį, dar pasižvalgai aplinkui, ir tą pačią minutę vaizduotėje ima ir išryškėja kokio […]
Nenoriu nuskambėti it bambeklė senolė, bet tas greitis, kuriuo švilpia dienos, mane ima neraminti… Gerai pamenu, kai mano močiutė vis sakydavo: „vaikeli, tu net neįsivaizduoji, kaip greitai bėga laikas”. Klausydavau jos ir savotiškai pavydėdavau to jausmo (kaip, beje, ir galėjimo keltis anksti ryte, kai man kiekviena miego minutė būdavo aukso vertės:)), nes man atrodydavo, kad […]
Tai buvo labiausiai pašėlusios dvi savaitės. Ilgai tokio tempo neatlaikyčiau, todėl lenkiu galvą prieš tuos, kurie tokiam strese gyvena kas mėnesį, savaitę, kasdien… Tie, kas bent kartą ką nors „pridavinėjo” (šiuo atveju turiu omeny žurnalą, knygą ar laikraštį), žino apie ką aš čia… Neabejoju, kad jūs visi jautėte, jog kuris laikas rašau knygą. Visų pirma akylieji […]
Ne, aš tikrai netapau vegane:) Tačiau turiu nemažai bičiulių, kurie atsisakė pieno produktų, kiaušinių, jau nekalbant apie mėsą ir žuvį… Ir nors stebiu pagražėjusias tų bičiulių figūras, kažin ar ryžčiausi tokiems esminiams gyvenimo pokyčiams, nes pernelyg mėgstu krapštytis virtuvėje, eksperimentuoti ir mėgautis maistu plačiąja prasme:) Tačiau žaviuosi tų, kurie sugeba susigyventi su tokia disciplina, valia […]
Sakau jums atvirai: nieku gyvu nebūčiau patikėjusi, kad desertinį kepinį galima iškepti be riebalų ir miltų. Ir dar kad šokoladinį glajų galima pagaminti su… vandeniu. Bet išbandžiau, ir patikėjau. Atrodo, atsirado išeitis tiems, kurie neabejingi desertams, bet dar ir paskaičiuoja kalorijas (taip kaip aš:)). Šis šokoladinių keksiukų receptas – iš naujausio Donna Hay žurnalo „Fresh+Light”. […]
Jau kaip aš pasiilgau kepamo šokoladinio pyrago kvapo namuose…. Nors ir taip mano namai man jaukiausi, tačiau dar kai juose pakvimpa pyragais…. Užklupus cukinijų derliui reikia doroti cukinijas kiek galima įnirtingiau:) Kol jų odelė dar minkšta, kol galima tarkuoti jos nenulupus, kol cukinijos sultingos, gražios ir skanios, jos pritaikomos daugeliui patiekalų. Ir jei iki šiol iš […]
Prieš keletą dienų gavau siuntinuką iš Vilniaus duonos. Jame buvo keletas jų naujųjų gaminių – juoda bemielė duona bei tostinė speltos duona. Kas visų pirma krito į akis – be galo šiuolaikiškas speltos duonos pakelis! Wow, net apžiūrėjau jį iš visų pusių: modernus, žaismingas, šiek tiek hipsteriškas, ir labai skoningas. Tiesa, nežinau ar lygiai taip […]