Straipsnių skiltis: Skaniukai

Marmurinis moliūgų keksas su šokoladu

Kiekvienąkart, kai pagaminu kokį naują patiekalą su moliūgais, pagalvoju, kad jau šitas tai tikrai buvo paskutinis, nes daugiau receptų, mano dar neišmėgintų, neįmanoma išrasti! Ir kai randu kažką naujo, tai labai nuoširdžiai nustembu ir nenusiraminu tol, kol to recepto neišbandau.  Taip buvo ir su šiuo keksu. Vaikščiojo ta mintis iš paskos tol, kol nepaėmiau vieną […]

Obuolių pyrago vyniotinis

Parašiau pavadinimą ir plačiai nusišypsojau:) Na niekaip kitaip jo ir neišeina pavadinti šio biskvitinio senoviško pyrago… O jūs pamenate, kaip tokius vyniotinius kepdavo mūsų mamos ir močiutės, į juos sukdavo varškės, uogienės įdarus, o paskui supjaustydavo riekelėmis, išklodavo jomis gilaus indo sieneles, ir į vidų pripildavo grietinės žele??..  Dievaži kada nors pamėginsiu tokį senovišką pyragą […]

Cinamoniniai sviestiniai sausainiai

Net neklausiu, ar mėgstate mielines bandeles su cinamonu. Nes neįsivaizduoju žmogaus, kuris galėtų jų nemėgti! Su pienu ar arbata, ryte ar popiet, kai lauke dargana, ar kai šviečia saulė. Cinamonas apskritai yra bene jaukiausias prieskonis, sugrąžinantis į vaikystę, ir namus akimirksniu pripildantis jaumumo, tiesa?:)  O jei taip cinamoninių bandelių skonį imtumėm ir perkeltumėm į trapius […]

Mielinis slyvų pyragas su aguonomis

Šiemet kaip niekad turiu daug slyvų! Draugai, kurių soduose šios gėrybės užderėjo, pafundina man vis kokią dėžutę, o aš tiek turiu prikaupusi receptų, kad visų nė nespėju išbandyti, nes slyvos tokio skanumo, kad patys nepajaučiam kaip jos būna suvalgytos:)  Šis pyragas ilgai laukė eilėje, kol prisiruošiau jį kepti. O kai iškepiau, užsišaldžiau maišelį slyvų žiemai, […]

2. Prancūzija: kulinarinė provincija. Ir rudeninis desertas – slyvų clafoutis

Tęsiu pasakojimą apie kelionę po kulinarinę Prancūzijos provinciją. Pirmąją šio pasakojimo dalį galite skaityti čia. Dordonės slėnio žemėse, kaip tvirtina prancūzai, gimsta ypatingo skonio sūris Rocamadour (o su sūrio konkurencija apskritai nelengva, kai visoje šalyje yra daugiau nei 1000 rūšių pačių įvairiausių sūrių!). Kaip žinia,  sūrius geriausia ragauti pačiose sūrinėse, kur produktas gimsta ir bręsta. […]

Slyvų pyragas. Iš melancholiškų vaikystės prisiminimų.

Vaisių pilną sodą aš kuo puikiausiai prisimenu iš vaikystės. Kai buvau dar tokia maža, jog rugsėjo pirmoji nerūpėjo dar nė man, nė mano tėvams, ruduo būdavo tas metas, kai vos radę laisvesnę minutę tėvai skubėdavo į kaimą. Skubėdavo, nes reikdavo padėti seneliams nurinkti derlių, kuris kaip tyčia suderėdavo visas vienu metu. Į talkas susirinkdavo visi […]

Obuolių skiltelės tešloje

Iš tiesų tai rudens aš nemėgstu. Nemėgstu dėl to, kad niekaip nenoriu širdimi paleisti vasaros, atsisveikinti su ištisą amžinybę trunkančiomis dienomis, su vaiskiais rytais, pilnais paukščių klegesio, su akis raminančia žaluma, ir su begaline energija, kurią kasdien papildo vis nauja saulės spindulių dozė. O štai ruduo, kad ir koks spalvingas ir melancholiškas būtų, manęs nedžiugina […]

Varškės sausainių skarelės: receptas iš senovės lobynų

Yra keletas receptų, kurie įrašyti į nostalgiškų skonių sąrašą. Juos tikrai prisimena (ir gal net mintinai moka) mano kartos žmonės, jau nekalbant apie mūsų mamas. Tais laikais buvo keletas kepinių, kuriais pasibaigdavo visos šeimos šventės. Gal net kiek tie patys kepiniai ir pabodę buvo, nes visur tokie patys… Tačiau kaip gera po daug metų ir […]

Cukinijų ir bananų blynai su chia sėklomis

Nežinau kiek kartų jau juos kepiau, ir kiek dar kepsiu. Kai baigsis cukinijos, kepsiu su moliūgais. O kai ir šie baigsis……. sugalvosiu gal kažką panašaus:) Nes tai yra blynai be kurių neįsivaizduoju praeinančios nė vienos savaitės. Ne, nepiktnaudžiauju kasdien, bet jau nuo savaitės vidurio imu laukti savaitgalio, nes žinau, kad būtent tokius pusryčius sau pasidovanosiu.  […]

Pomidorų džemas su garstyčiomis

Užderėjo šiemet pomidorai, niekas tokių gerų metų nepamena…. Siūlo ūkininkai dėžėmis ko ne už dyką pomidorus, kad tik supūdyt nereiktų… Valgom visi pilnom burnom, neatsivalgom, tiesa?:) Nuo karščių aš ko ne kasdien vaduojuosi gurkšnodama gaspačio, caprese tapo tiesiog būtinu kasdieniu užkandžiu, pomidorai į trasą keliauja ne tik salotose, bet ir lengvuose padažuose, o jau šakšuką rytais […]