Aš ir vėl prilipusi prie naujos kameros: tampausi didžiausią bandūrą su savimi, kur beeičiau. Šiandien su dukra nusprendėme pasižvalgyti po Jafos blusų turgų. Tiesą pasakius, jokie sendaikčių turgūs manęs iki šiol neviliojo, bet kažkodėl pastarosiomis dienomis viskas apsivertė aukštyn kojomis. Po ketverių metų pragyventų Izraelyje suvokiau, kaip neišnaudoju daugelio progų, ir dėl to kada nors […]
Straipsnių skiltis: Mėsa ir paukštiena
Kas savaitę kartu su vietos laikraščiaus gaunu Jerusalem Post priedą, kurio didelė dalis skirta virtuvei. Ne dažnai imuosi ką nors iš ten gaminti, bet naujų minčių pasisemti visada gerai. Kai tik atvėsta Izraelyje orai, tuoj tas mano priedas siūlo gamintis troškinius, valgyti daug ankštinių kultūrų – pupų, avinžirnių… O neseniai išėjusiame numeryje pastebėjau vieną visai […]
Gal esate girdėję apie tokį Londone esantį restoraną, kurio pavadinimas – Ottolenghi? Restoranas gal ir būtų panašus į kitus, jei ne unikali jo steigėjų istorija, aprašyta spaudoje, filmuota BBC televizijos, prasukta per daugelį pasaulio TV kanalų… Pabandysiu keliais žodžiais nupasakoti šią įdomią istoriją… 1963 metais pasaulį išvydo du vaikinai – Yotam Ottolenghi ir Sami Tamimi. […]
Ar kada nors susimąstėt, ką pasirinktumėte vakarienei, jei žinotumėt, jog tai bus jūsų paskutinis gyvenimo patiekalas? Ilgą laiką galvojau, kad mano pasirinkimas būtų kokia nors žuvis, jūros gėrybės arba kokie nors blyneliai su varške:) Bet po to, kai pagaminau šią antį su apelsinais, ir dar su visais priedais – džiovintų slyvų chutney ir aromatingais ryžiais, […]
Kalakutas be jokios abejonės turi išskirtinį statusą virtuvėje. Dėl savo dydžio, savo elegancijos ir savo skonio jis gaminamas tik ypatingomis progomis. Ir būtinai tada, kai yra kas tą žvėrį suvartoja, nes negaminsi juk kalakuto romantiškai vakarienei dviems?:) Labiausiai patyrę kalakuto kepimo meistrai be abejonės gyvena anapus Atlanto. Ar tai būtų Kalėdos, ar Thanksgiving šventė, – […]
Pasiruošimas Kalėdoms šalyje, kuri nešvenčia šių mums įprastų švenčių – išties kitoks. Pirmais metais, kuomet atvažiavom į Izraelį, net nespėjom dorai kojų apšilti, kai atėjo Kalėdos. Apsižiūrėjom, kad Vilniuje pamiršom ir eglutę, ir žaisliukus… Pasipuošėm lempą:) Bet viską mums atpirko šiluma, saulė ir galėjimas pusryčiauti terasoje. Antrais metais Kalėdoms gavom gražią dovaną – mūsų draugas […]
Visai buvau pamiršus šį klasikinį, vieną paprasčiausių itališkos pastos receptų. Bet kai važiuojant su kolegomis į Jeruzalę palaikyti Prienų krepšininkų kalba pasisuko apie maistą, ir be kita ko užsikalbėjom apie Carbonara, jau sekančią dieną ėmiau ir pagaminau ją kaip tinkamą angliavandenių dozę savo vyrui prieš pusmaratonio bėgimo varžybas. Pasta Carbonara – tai bene lietuviškiausias (mano […]
Lietuviški patiekalai mūsų šeimoje valgomi turbūt rečiausiai:) Cepelinų aš pati negaminu, nes net neketinu konkuruoti su savo anyta, kuri šioje srityje – nepralenkiama. Kadangi mudu su vyru vis ruošiamės kokioms nors varžyboms, tai vis turim pretekstą nekepti kugelio, bulvinių blynų ar dar kokio lietuviško bulvinio skanumyno, kuriam atsispirti, kai jis jau pagamintas, tiesiog neįmanoma. Bet […]
Ne pačios ramiausios dienos šiuo metu Izraelyje. Vos už 50 km nuo Tel Avivo krenta iš Gazos leidžiamos raketos. Šimtais kasdien. Vakarais pietų kryptimi vienas po kito skrenda kariniai malūnsparniai. Kitos dienos rytą per žinias išgirstame apie naujas karines operacijas ir žuvusiųjų skaičių. Žmonės pietiniuose Izraelio miestuose praktiškai gyvena bombų slėptuvėse, ten kas keletą minučių […]
Mūsų šeimoje žąsis turi yaptingą statusą. Lietuvoje su žąsimis neteko daug draugauti, bet kai Izraelyje atradom vengrišką žąsieną (Izraelyje, kiek girdėjau, žąsų neaugina, dėl, nežmoniškų sąlygų, kuomet paukštis per prievartą maitinamas…), supakuotą nedideliuose pakeliuose, ir, žinoma užšaldytą, pradėjau eksperimentuoti. Dažniausiai perku vien žąsienos krūtinėles, ypač kai noriu palepinti savo vyrą, arba kai turime brangių svečių. […]