Žinot už ką aš labiausiai myliu Izraelį? Pirmiausia, už tai, kad Izraelyje dievinamas maistas:) Dievinamas ne vien valgytojų, ne vien rūpestingų Jewish Mama, kurios niekam neleidžia pasilikti alkanam, ne vien toli pažengusių virtuvės šefų, išdarinėjančių stebuklus pasaulinio lygio restoranų virtuvėse, bet maistas dievinamas visų tų, kurie su tuo maistu turi reikalų bet kurioje jo ruošimo […]
Straipsnių skiltis: Mėsa ir paukštiena
Ši diena buvo tarsi iš vaikystės: visą dieną praleidau… zoologijos sode:) Nepagalvokit, kad visai išprotėjau- būtent ten vyko mano fotografijos mokyklos praktinis užsiėmimas. Reikėjo fotografuoti gyvūnus. Tel Avivo zoologijos sodas – visai ne toks, kaip Kaune, kai atėjus ir pamačius vargšus gyvūnus, patupdytus ankštuose narveliuose, taip suspaudžia širdį, kad nesinori ten daugiau eiti:( O dar […]
Nežinau kaip jums, bet man krepšinio šiemet buvo per daug. Kažkokia beprotystė namuose – nuolat įjungtas televizorius, nuolat varžybos, nuolat sportas… Aišku, finalas buvo gražus, ir labai džiaugėmės mūsų sidabrine pergale, ir dar iki šiol priiminėjam sveikinimus iš savo draugų izraeliečių. Bet kaip iš tikrųjų gera, kad viskas jau pasibaigė. Ramybė namuose. Tokia išsiilgta… Tai […]
Ši diena Izraelyje buvo kitokia. Visą parą – nuo saulės nusileidimo vakar iki šios dienos sutemų – šalis buvo visškai sustojusi: gatvėse nevažinėjo mašinos, televizorius nerodė jokios programos, neveikė parduotuvės, oro uostai sienos perėjimo punktai… Šią dieną – Jom Kipūrą – žydai atverčia naują savo gyvenimo puslapį: su naujais metų planaus, su išvalyta siela, su […]
Žuvį mes valgom 3-4 kartus per savaitę. Kaskart tenka pasukti galvą, kaip įdomiau ją pateikti. Greitiems pietums dažniausiai grilinėje keptuvėje trumpai pakepinu lašišos file ir pateikiu jas su žaliomis salotomis ir skrudinta duona. Vakarienei kepu arba visą doradą, arba file. Labai skanu žuvį pateikti troškintą – įsukti ją į pergamentinio popieriaus gabalėlį, arba tiesiog įdėti […]
Kai buvau maža ir atvažiuodavau pas savo tetą į Marijampolę, savo pusseserei visuomet pavydėdavau tokių mažų vištyčių, kurios lakstydavo po jų kiemą. Dydžio sulig trečdalis normalios rudos perekšlės, šios baltos mažės sukiodavosi dičkių būryje kaip kokie neūžaugos vaikai. Labiau nei ko kitko, pavydėdavau mažyčių kiaušinukų, kuriuos tos mažos vištytės dėdavo. Mano pusseserė kasdien juos valgydavo […]
Sunkutėlis La Creuset troškintuvas, kurį atkakliai tepmėmės iš kelionės po Londoną, yra bene sėkmingiausias mano pastarųjų metų pirkinys:) Tiek, kiek aš šį indą naudoju, kiek juo džiaugiuosi aš pati ir mano šeima, jau atpirko visus tuomet patirtus vargus:) Iki šiol visi mano gaminti tagine – Maroko troškiniai – buvo tirštos, raudonos spalvos, su daug pomidorų, […]
Izraelyje galima nusipirkti tik šaldytos žąsienos, importuotos iš Vengrijos. Kažkada žąsys čia buvo auginamos, šefai galėjo į valias gaminti foie gras, bet dėl nežmoniško elgesio su gyvūnais draudimo politikos, auginti žąsis šioje šalyje jau seniai tapo uždrausta. Girdėjau, kad dėl foie gras paklausos gourmet restoranuose verslininkai svarsto žąsis auginti platformose, plūduriuojančiose šalia Izraelio krantų kur […]
Pamažu viskas aplink stoja į savo vietas: darbų grafikai, susitikimai su draugais, parduotuvė, turgus, sportas… Sunkiausia po atostogų būna sugrįžti prie puodų – tarsi žmogus būni praradęs maisto gaminimo įgūdžius. Tai pusrytinę košę persūdai, tai prieskoniai spintelėje pasislepia. Neseniai laikraštyje skaičiau trumpą žinutę apie naują paslaugą, siūlomą izraeliečiams. Ir iškart pagalvojau – kaip mes visi […]
Kas keliavo po Aziją, žino ką reiškia “satay” arba “satė”:) Tai plonyčiai žarijose keptos mėsos iešmeliai, paprastai parduodami gatvėje. Tai tradicinis Indonezijos patiekalas, bet satay gausu ir Malaizijos, Tailando, Filipinų gatvėse, virtuvėse ir restoranuose. Ant iešmelio maunama ožkiena, kiauliena, vištiena, o būtinas indonezietiškas akcentas – tai tirštas, salstelėjęs, puikiai subalansuoto skonio riešutų sviesto padažas. Satay […]