Na ką – orai visiškai ima reguliuoti mūsų dietas, tiesa?:) Tik ką buvo alaus ir čederio sūrio sriuba, dabar – dar vienas šildantis, pasotinantis, pamaloninantis patiekalas, nepamainomas tada, kai už lango speigas. Čili con carne yra mūsų sūnaus „budintis” viengungiškas patiekalas, o tai tik patvirtina faktą, kad jį pagaminti itin paprasta. Svarbu po ranka turėti […]
Straipsnių skiltis: Mėsa ir paukštiena
Besibaigiant metams smagu atsisėti, atsipūsti, susumuoti rezultatus, prsiminti kuo jie buvo ypatingi, suplanuoti kuo gyvensiu kitais, naujaisiais metais, ir tinkamai pasiruošti naujam startui. 2019-ieji bus jubiliejiniai, dešimtieji šio blog’o gyvavimo metai! Blog’o, kuris, mano draugės Delijos dėka užgimęs Izraelyje, ir prasidėjęs nuo dviejų skaitytojų – manęs ir pačios Delijos:) – išaugo iki šimtatūkstantinės auditorijos, kuria […]
Kai ateina laikas pasirinkti švenčių patiekalus, vienos šeimininkės nė iš tolo nenori pažiūrėti į naujoves, ir visuomet eina tuo pačiu, patikrintu keliu, o štai kitos – atviirkščiai: ieško vis naujų skonių, naujų derinių, naujų patiekimo idėjų ir būdų kaip nustebinti tuos, kurie susės prie stalo. Aš tikrai save priskiriu pastarųjų grupei, bet jokiais būdais nenuvertinu […]
Oi, tiesiog girdžiu tą nuostabą ir nebylų priekaištą „Prosecco?? Marinatui?????? Jau geriau į taurę ir…. :))”. Bet, kaip pasakė vienas mūsų laikų klasikas, „gyvename vieną kartą, bet ne du!”:)) Tad kodėl gi ne? Kodėl neleidus sau kažko toooooookio, kas prie stalo tikrai taps audringų diskusijų tema:) O dabar rimtai. Prosecco – tai putojantis baltas vynas, […]
Kalėdoms reikia ruoštis iš anksto. Juk nesinori pasutinę dieną stumdytis eilėse parduotuvėse ir žiūrėti kas liko nuo tų, kurie produktus rezervavo likus klelioms savaitėms iki švenčių. Aš jau ne vienerius metus meniu sugalvoju dar lapkritį, paskui belieka tik paskambinti žuvininkams, mėsininkams, ir sudiktuoti kokių dalykų ir kiek man palikti supakavus:) Keletą pastarųjų metų aš darau […]
Lapkritis atėjo su trenksmu. Nežinau kur dingo rugsėjis ir spalis, aš taip šių dviejų mėnesių ir neužfiksavau;) O lapkritis yra lapkritis, jo nepastebėti neįmanoma: niūrios pilkos dienos, po nosim kabantys debesys, ir nesąmoningas skaičiavimas „kiek dar liko (iki vasaros, savaime suprantama:))”… Pavydžiu žmonėms, kuriuos ruduo veža! Pavydžiu tiems, kuriuos rudenį užplūsta vis nauja energijos banga! […]
Vištiena tikrai yra pati populiariausia mėsa, ir visai ne be reikalo. Ją paprasta ir palyginus greita paruošti, maistinėmis savybėmis ji labai tinka sportuojantiems ir augantiems, o ir besilaikantiems dietos (jei be riebių padažų:)), bet tradiciniai vištos kepimo metodai ima kartais ir atsibosta. Kartais vienas kitas „egzotiškesnis” ingredientas gali iš esmės pakeisti situaciją, ir paprastą patiekalą […]
Iškart prisipažįstu, kad šį receptą nusibeždžioniavau:) Viskas buvo taip: kai važiuodami iš vieno Prancūzijos regiono į kitą pakeliuj sustojome papietauti kažkokiame nedideliame miestelyje, užsukome į pirmą pasitaikiusį restoranėlį, kuriame, kaip įprasta darbo dieną, buvo tiekiamas dienos pietų meniu. Tiesą pasakius, labai nė nesigiliniome ką užsisakome, iš mūsų ribotų prancūzų kalbos žinių tik supratome, kad patiekalas […]
Kai kur nors išvažiuoju ilgesniam laikui (o taip atsitiko ir šįkart, kai be namų ir savos virtuvės teko išbūti dvi savaites), nėra lengva įsivažiuoti į kasdienę maisto ruošą. Praeina laiko, kol šaldytuvas prigrūdamas tiek, kad kokį patiekalą beužsigeisčiau gaminti, visi ingredientai laukia padėti, tereikia ištiesti ranką:) Bet dažniausiai besibaigiant kokiai ilgesnei kelionei, jau imu svajotii, […]
Pirmą kartą rillettes – riebios mėsiškos užtepėlės- paragavau nedideliame kaimelyje Prancūzijoje, kuomet rašdyama savo knygą „Žuvis pasaulio virtuvėse” nuvažiavau į Prancūzijos šiaurėje esantį austrių augintojų kaimelį. Apsistojome vietinių austių augintojų namuose, kurie, savaime suprantama, nei vieno žodelio angliškai nesuprato. Kas rytą keldavomės kartu su šeimininkais, valgydavom naminius pusryčius gerdami kavą iš dubenėlių, iš kurių mes […]