Straipsnių skiltis: Akimirkos

Valentino meniu dviems: jūros gėrybių fiesta

Kad ir kokie speigai šaldytų Europą, visvien vasario 14-ąją ateis Valentino šventė. Ir nors pasiūlymų kur švęsti Valentino dieną mirgėte mirgės, aš turiu jums kitą pasiūlymą: susiorganizuokite šventę patys! Jei apsispręsit Valentino dieną su savo mylimu žmogumi švęsti namuose, manau, tik laimėsit:) Štai mano kruopščiai atrinktas (ir išbandytas!!) romantiško vakaro meniu. Užtikrinu, kad verta pasistengti paieškant […]

Kulinarinis nokautas Johanesburge

Kai viešėdama Pietų Afrikoje buvau pakviesta vakarienei viename prašmatniausių Johanesburgo  restoranų Sandton Sun viešbutyje, džiaugsmingai skaičiavau valandas iki ištaigingos puotos pradžios. Pasidabinusi sutartą valandą prisijungiau prie būrelio kitų svečių, besimėgaujančių šampano burbuliukais ir besigėrinčių naktinio Johanesburgo panorama, atsiveriančia pro didžiulius restorano langus. Tuomet dar  nežinojau, jog tikrosios šio vakaro staigmenos dar nė neprasidėjo… Kuomet baltu […]

Japonija

Nežinau, kada mano gyvenime atsirado Japonija. Ne, ne ta prasme, kada pirmąkart sužinojau žemėlapyje kur ji yra:). Niekuomet nesu buvusi Japonijoje ir tai be jokių abejonių šalis, kuri yra mano top 5 geidžiamiausių sąraše. Kuo daugiau sužinau apie Japonijos kultūrą, tradicijas, maistą, papročius, tuo didesnę meilę ir pagarbą šiai šaliai jaučiu… Minėjau keliuose ankstesniuose savo […]

Vietnamo virtuvė

Azija – tai liga. Bent kartą ten apsilankęs ir susižavėjęs tobulo grožio kraštovaizdžiais, budistinių pastatų harmonija, nuoširdžiomis vietinių šypsenomis ir paslaugumu, saulėtu oru, žydrais paplūdymiais ir, aišku, skaniausiu pasaulyje maistu, „susergi“ ilgam. Į Aziją norisi grįžti. Aziją norisi parsivežti. Aziją norisi ragauti. Nors ir kasdien. Ar žinote, kas labiausiai sužavėjo mane Vietname? Nesibaigiantys kontrastai: komunistinė […]

Šiaurės Afrikos virtuvė

Žaliuojančios alyvmedžių plantacijos ir įkaitusi Sacharos dykuma. Begalinės lygumos ir užburiančio grožio Atlaso kalnai. Šimtametės istorijos klodai ir  moderni dabartis. Dainingi arabiški garsai. Kvapai. Spalvos. Skoniai. Tokią visapusišką pamačiau Šiaurės Afriką. Tokią įvairią atradau Magrebo šalių virtuvę. Karšto ir sauso klimato zonoje įsikūrusiose valstybėse sunoksta ne vienas sultingų vaisių derlius, tenykščius svogūnus galima griaužti it […]

Cukinijų fritata vasariškiems pusryčiams

Kai oras sušyla tiek, kad visą parą termometro stulpelis nenusileidžia žemiau +30C ribos, mudu su Darium šeštadieniais turim savo rytinį ritualą: užsidėję patogius batus ir užsikrovę kilogramą kremo su SPF išeinam į ilgą pasivaikščiojimą pajūriu. Sukorę promenada 8 km šlaputukai parsirandam namo, ir tik tada sėdam pusryčiauti. Dažniausiai sudegintų kalorijų nesinori taip iškart atgauti su […]

TAILANDAS

Jei kada nors praversite tūlo tailandienčio namų duris, nesidairykite ieškodami juose virtuvės. Jos ten nėra. Tauta, kurios maistą dievina viso pasaulio šefai ir valgytojai, negaišta laiko prie viryklės savo namuose. Daug dirbantys tailandiečiai mieliau stabteli prie vieno iš milijonų gatvės pardavėjų, akimirksniu galinčių paruošti bet kurį tradicinį Pietryčių Azijos patiekalą. Jauciu didelę priklausomybę nuo Azijos, […]

AMERIKA – virtuvių mišinys

“Gyvenimas – lyg geras mėsos kepsnys. Minkštas, gardus, su gausybe prieskonių. Argi pakanka vieno?“ – vilioja užrašas ant vienos populiariausių Floridos kepsninių valgiaraščio. Šioje frazėje – daug daugiau tiesos apie Amerikos maistą ir valgymo įpročius, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio… Maisto kultas Amerikoje – neįtikimas. Čia valgoma visur ir visada, o nuolatinis kramsnojimas gali pasirodyti […]

Vegetariškoji Afrika Izraelyje

Dimona. Anuomet buvusi karinė bazė, šiandien – įprastas kaimelis Izraelio pietuose. Lėkdamas Raudonosios jūros link, dažnas Izraelio poilsiautojas net nenutuokia, kad užsukęs į atokiau greitkelio esančią Dimoną, po kelių minučių gali atsidurti tikrų tikriausioje Afrikoje. Ir tam nereikia nei paso, nei vizos, nei skiepų nuo vidurių šiltinės ar geltonojo drugio. Atvykėlius pasitinkančios linksmos juodaodės, pasidabinę […]

Pradžia

Kiek save prisimenu, gaminti maistą man buvo didžiausias malonumas. Kai kieme žaisdavom “namus”, aš visuomet buvau mama, kuri lėlių indeliuose makaluodavo įvairiausias košes. Tiesa, tuomet dažniausiai tik iš smėlio ir vandens.

Kai nosį įkišdavau į tikrąją virtuvę Druskininkuose, dažniausiai būdavau išprašoma lauk, kad nesimaišyčiau po kojomis ir “nedaryčiau bardako”. Mano kulinariniai sugebėjimai atsiskleisdavo tik tais vakarais, kai su baime laukdavau iš tėvų susirinkimo grįžtančios mamos. Žinojau, kad už blogą elgesį per pamokas vistiek gausiu į kailį, tad šiokie tokie gardumynai (dažniausiai tai būdavo netikėčiausi patiekalai iš virtų kiaušinių – nieko kitko gaminti nemokėjau) turėdavo suminkštinti mamos širdį.