Straipsnių skiltis: Akimirkos

II. Meksika: tautos tautelės, kurių tarpe – ir lietuviški pėdsakai

Kai užsimerkiame ir mėginame įsivaizduoti meksikietį, prieš akis tikriausiai iškyla ūsuotas dėdė atsikišusiu pilvu, blizgančia storo diržo sagtimi ir didžiule plačiabryle skrybėlė, tiesa? 🙂 Tame tikrai yra tiesos, mat meksikiečiai pagal nutukimo indeksą stovi tikrai aukštoje vietoje pasaulyje. Kaltė čia verstina ne vien kukurūzams, kuriuos jie be paliovos valgo, bet greičiau cukruje, kurio Meksikoje suvartojama […]

I. Meksika: tekila ar mezkalis? Malonios ir skaudžios patirtys didžiausiame pasaulio mieste

Turiu seną ir labai stiprią meilę Meksikai. Nežinau, ar ji atsirado tada, kai pirmąkart gurkštelėjau Corona alaus, ar tada, kai susižavėjusi žiūrėjau anuomet populiarios muilo operos seriją, o gal tada, kai pirmąkart kirtau sieną ir atsidaviau egzotiškiems potyriams. Tas pirmas kartas buvo daugiau nei prieš penkiolika metų, o ir vizitas į Meksiką truko vos vieną […]

Amerika, kulinarija ir Google

Google

Šį post’ą rašau iš kitos Atlanto pusės, sutaupiusi minutėlę nuo lagamino pakavimo prieš rytojaus kelionę atgal į Vilnių. Rašau, nes noriu pasidalinti šviežiomis emocijomis po savaitę trukusio maratono, pristatant savo knygą “Izraelio skoniai”. Ne kartą esu sakiusi, jog nesitikėjau nei tokios knygos sėkmės, nei juolab galimybių su šia knyga keliauti po visą pasaulį… Šįkart Niujorkas ir […]

Tradicinis lenkiškas aguonų pyragas – Makowiec

Ne kartą prisipažinau, kad turiu silpnybę lenkiškiems kepiniams. Na pavydu man, kad kaimynai kiekvienai šventei, kiekvienai progai turi po kelis nepajudinamus gardėsius, kurių nepakeistų nei dešimt naujų, modernių ar neįprstai “patiunintų”. Tie kepiniai tokie laiko patikrinti, ir tokie populiarūs, kad jiems negresia išnykimas ar nugrimzdimas užrmarštin. Pavyzdžiui, obuolių pyragai. Lenkai turi dešimtis variantų “Šarlotės” ir kiekvienas […]

Kalėdinė dovana JUMS nuo Julijos Janus ir Siemens

Prieššventinis laikotarpis išties yra stebuklingas! Vien ką reiškia už lagno tyliai apsnigtas miškas… Ir nors metų pabaigos darbai neleidžia vien tik atsilošti ir mėgautis ateinančiomis didžiausiomis metų šventėmis, tas žinojimas, jog jau tuoj tuoj, po savaitės viską padėsime į šalį ir sėsime prie valgiais nukrauto stalo, suteikia papildomų jėgų.  Prieš šventes tarsi iš gausybės rago […]

Knyga apie Žuvį ir rudeninis atsinaujinimas

Kas sakė, kad atsinaujinti geriausia tik pavasarį arba tik atvertus pirmą naujų metų kalendoriaus lapą? Kas sakė, kad ruduo – depresingas laikotarpis, o jau 13 diena – tai ta, kurią saugiausia leisti namuose, nekišant nosies į gatvę?:) Jei labai nuoširdžiai, tai paleisti tokio svarbaus projekto, kaip mano pačios elektroninė parduotuvė, jokiais būdais neplanavau būtent 13 dieną:) […]

Portugalija: atrastas gurmaniškas perlas

Kažkada mano bičiulė lenkė prasitarė, kad geriausia paslėpti Europos perlai yra jos pakraščiuose. Ji tuomet turėjo omeny Baltijos šalis (kurias tiesiog buvo įsimylėjusi) ir Portugaliją. Portugalijoje iki šiol nebuvau buvusi, tad įsivaizdavau ją panašią į Ispaniją pietuose, po kurią teko pakeliauti. Tačiau po beveik dviejų savaičių, praleistų Portugalijoje, supratau, kad būtinai noriu dar čia sugrįžti.  […]

Korėja, mano naujoji meilė

Sunku patikėti, kad vis dar neparašiau jums apie Pietų Korėją, savo naują meilę, iš kurios neseniai grįžau, visiškai apžavėta… Kad privalau išsiruošti į Korėją sužinojau tada, kai teko praleisti pusdienį Seulo oro uoste, pakeliuj į Birmą. Gal net teisingiau būtų pasakyti “tada, kai įlipau į Korėjos avialinijų lėktuvą”:) Nesu skridusi garsiaisiais Etihad linijų lėktuvais, bet […]

Mano knyga – geriausia pasaulyje žydiškos kulinarijos kategorijoje!

Praėjo savaitė, kai po itin turiningų atostogų, praleistų Kinijoje ir Korėjoje sugrįžau į Vilnių. Pirštai tiesiog patys tiesėsi parašyti į blog’ą, bet kadangi būdama dora darbuotoja visų pirmiausia turėjau atlikti darbines pareigas, susikaupusias per dvi savaites mano nebuvimo, mažumėlę užtrukau, kol susiruošiau.  Svarbiausia žinia, kurią parsivežiau, ir kuria man pačiai vis dar sunku patikėti – […]

Žibučių cukrus

Pernai, benaršydama vienos mėgstamos lenkų blogerės Every Cake You Bake tinklapį, negalėjau atsigėrėti įvairiausiais sumanymais kaip panaudoti maiste žibutes. Gležnais violetiniais lapeliais ji puošė tortus, gardino macaronsų kremą, žibučių cukrumi barstė eklerus, gamino žibučių sirupą ir uogienes. Tiesa, ji naudojo ne tą rūšį žibučių, kurios auga mūsų miškuose, o labiau darželio gėles, kurios turi labiau išreikštą violetinę […]