Caprese. Amžinoji klasika

Caprese – man bene pats tobuliausias patiekalas. Visiškas balansas: greitas pagaminimas, sveikas maistas, estetiškas vaizdas, subalansuotas skonis, tinka bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku. Be to, tai beveik atitinka mano taip garbinamą japonų maisto kultūrą:) Lėkštėje, kaip teigiama, turi būti 5 spalvų maistas. Duoną užskaitant kaip geltoną spalvą, gaunasi tikra itališko patiekalo japoniška harmonija! 🙂

Ką ką, o jau Caprese salotas sugeba pasigaminti net vaikai! Eksperimentuoti mėgstantys restoranai siūlo įvairiausių šių tradiciškų salotų atmainų. Pavyzdžiui, neseniai viename restorane ragavau Caprese Marinrea. Salotos buvo  pagardintos ančioviais ir raudonaisiais svogūnais. Tikrai buvo skanu!

Nors tradiciška itališka Caprese apsiriboja vien pomidorais, šviežio mocarelos sūrio gabalėliais ir baziliko lapeliais, aš visuomet salotas pagardinu juodosiomis alyvuogėmis. Man labiausiai patinka, kai alyvuogės ne rūgščios, o labiau sūrios, tokios tarsi parūkytos. Italai salotas barsto druska, pipirais ir gausiai apšlaksto alyvų aliejumi. Kai kuriuose Italijos regionuose šias salotas dar apibarsto kapotomis petražolėmis. Aš druskos nededu – man užtenka kontrasto, kurį sukuria saldūs pomidorai, sūrios alyvuogės ir švelni mocarela. Paprastai salotų negardinu ir pipirais, tačiau ant stalo visuomet pastatau grūstuvę: kam norisi aštrumo, visuomet gali pasiskaninti.

Mano draugė, gamindama Caprese, alyvų aliejų sumaišo su pesto padažu. Tai puiki išeitis tuomet, kai po ranka nėra šviežių baziliko lapelių. Be to, salotos labai gražiai atrodo su tuo žalsvu padažu. Jei neturite nei pesto, nei šviežio baziliko, naudokite džiovintą!

Na, o skaniausia Caprese pateikti su ką tik iš krosnies ištraukta itališkos duonos riekele. Tinka ir šviežia ciabata! Ir, be abejo, bet kokia paskrudinta balta duona.