Praėjusi savaitė buvo pilna nuotykių ir patyrimų, nes gyvenimas visuomet spalvingesnis, kai pavyksta išsikrapštyti iš kasdienės rutinos. Milanas – štai kur ekspromtu nusprendžiau trumpam iškeliauti, kai vieną pilką sausio pabaigos dieną sėdėjau prie kompiuterio ir svarsčiau: kaip čia geriausia per porą valandų nusitransformuoti ten, kur šviečia saulė, ir kur skanus maistas:) Pasirinkimas, beje, nemažas, tik ir rizika dėl oro didoka, kai keliauji žiemą. Mums pasisekė, nes šių metų žiema bent dešimčia laipsnių šiltesnė nei įprasta, tad +12-15 laipsnių ir giedrutėlis dangus Italijos šiaurėje buvo visai maloni patirtis. 

Jūs tikriausiai Milaną esate skersai išilgai išmaišę, bet aš šiame Italijos pakraštyje nebuvau buvusi. Važiavau ilgai nesiruošusi, bet ką jau ką, o Milano kulinarinius taškus išsinagrinėjau gana pavyzdingai. Picos, gera kava, risotto, šviežia pasta – oi kiek gerų vietelių buvau prisižymėjusi aplankymui (ir beveik visas aplankiau!), bet vienoje visai netikėtai įsimylėjau patiekalą, net nesusijusį su Milanu. Tai pasta cacio e pepe. Tariasi [kačio e pepe].  Kitaip sakant, pasta su sūriu ir pipirais. Skamba visiškai nesofistikuotai, tiesa?:) Taip ir yra. Bet nepradėkite džiaugtis labai iš anksto, nes paprasta viskas atrodys tik tol, kol skaitysite ingredientų sąrašą:)

Šis bene žinomiausias romėnų (ne, ne Milano:)) patiekalas yra tikrai vienas populiariausių Italijoje. Gal dėl savo paprastumo – jam reikia vos trijų ingredientų: pastos (geriau ilgos), sūrio (idealu, jei naudosite pecorino, bet iš bėdos tiks ir parmigiano, nors italai sako, kad reiktų sumaišyti 3 dalis pecorino ir 1 dalį parmigiano), bei pipirų (geriausia – tellicherry, ir būtinų būtiniausiai šviežiai grūsti). Vieta, kurioje gresia suklupti – tai nustatyti tokias ingredientų proporcijas, kurios padažą padarytų kreminiu, bet ne paverstų kieto tąsaus sūrio gabalu:) Ir tikrai nenusiminkite, jai iš pirmo karto jums nepasiseks. Mėginkite dar kartą. Įkvėpimui galite peržiūrėti smagų video, kaip šis patiekalas gaminamas.

Ir dar vienas pastebėjimas. Na jūs man pasakykite – kaip tie italai išlieka tokie liekni, kai kas rytą kemša bandeles perteptas Nutella, ko ne kasdien valgo padažais paskanintą pastą ir picas su tįstančiu sūriu, mėgaujasi ne vieną kaloriją turinčiu risotto, neatsisako tiramisu deserto, ir dar visus patiekalus užsigeria vynu (arba alumi), na ir jau tikrai nesportuoja taip, kaip, pavyzdžiui, australai?… Gal jų miltai kitokie, lyginant su mūsiškias?… Na pasakykite kas nors, nes aš irgi norėčiau be jokių pasekmių mėgautis mitiniais patiekalais bent jau kas antrą dieną, jei nekuklu būtų pageidauti galėti tą daryti kasdien…

Pasta cacio e pepe – patiekalas iš trijų ingredientų
Svarbiausia išgauti pakankamai tirštą padažo konsistenciją

Pasta cacio e pepe 

3-4 asm.

  • 600 g spagetti (rinkitės storesnius)
  • 3/4-1 šaukšto šviežiai grūstų juodųjų pipirų (rinkitės tellycherry), arba mažiau, pagal skonį
  • 1 ir ¼ stiklinės (125 g) šviežiai sutarkuoto pecorino sūrio
  • 1/4 stiklinės (25 g) šviežiai sutarkuoto parmegiano sūrio 

Dideliame puode uvirkite daug vandens, įberkite druskos. Sudėkite pastą ir virkite dviem minutėm trumpiau, nei nurodyta ant pakelio

Kol pasta verda, sugrūskite pipirus kuo stambiau, suberkite juos į sausą didelę keptuvę ir paskrudinkite apie minutę, kol pipirai paskleis aromatą (galite pipirus paskrudinti nemaltus, ir sugrūsti juos jau paskrudinus, bet man paprasčiau sugrūsti, ir tada skrudinti). Kai pipirai paskleis aromatą, samčiu pasemkite vandens iš puodo, kuriame verda pasta, ir supilkite į keptuvę su pipirais. Leiskite burbuliuoti ir vandeniu virti bei garuoti apie 1 minutę, kol vandens kieks sumažės. 

Tup pat metu sutarkuotą sūrį suberkite į dubenėlį ir ant sūrio užpilkite apie pusę samčio vandens, kuriame verda pasta. Šluotele sumaišykite viską, kad gautųsi tyrelė. 

Kai pasta beveik išverda (lieka dar dvi minutės, pagal tai kas parašyta ant pakelio), išgriebkite ir sudėkite pastą į keptuvę sukunkuliuojančiu vandeniu ir pipirais, tada supilkite sūrio mišinį, ir kaitindami dar apie pusę minutės ar minutę pakaitinkite nuolat maišydami, kad pasta baigtų virti ir pasidengtų tolygiai sūrio kremu. Jei matote, kad masė pernelyg tiršta, įpilkite dar vandens, kuriame virė pasta. 

Patiekite pašildytose lėkštėse, pabarstykite dar trupučiu grūstų pipirų ir tarkuotu sūriu. 

P.S. mano pačios rezultatas dar tobulintinas, padažas tikrai originaliame pateikime Milane buvo kremiškesnis, tad gaminsiu šį gėrį dar ne vieną kartą tikrai, kol atmušiu akį ir ranką:) 

Komentarų apie "Cacio e pepe – itališkos pastos klasika": 4

  1. Kristina:

    Sveiki, o gal galite pasidalinti tomis firminėmis vietelėmis pavalgymui?:)
    O šiaip irgi nesuprantu kaip tie italai valgydami tokį nuodėmingai skanų maistą išlieka liekni:)

  2. Nida:

    Jurga, taip, aš naudojau pastą fresini. Tiks net ir trumpa pasta, bet italai rekomenduoja būtent šį patiekalą gaminti su ilga pasta (populiariausia – spagetti, žinoma), ir rinktis kiek storesnę (na ne pačius ploniausius makaronus).

  3. Dovile:

    Va, taip ir galima „greitai sulakstyti iki Italijos” 😀 Ir milijonų nekainuoja, ir įspūdžiai garantuoti, net jei tik norisi tik skaniai pavalgyti ir akis į gražius žmones bei aplinką paganyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *