Mano gyvenimas pagaliau įsivažiuoja į kažkokias vėžes! Ir nors namuose vis dar esu retas svečias, nes “dirbu statybose”, o parduotuvėje praleidžiu valandų valandas narydama tarp lentynų ir ieškodama kur padėtas vienas ar kitas produktas (nes neatpažįstu taip greitai pakuočių, ir jas visas reikia perskaityti), bet užtai bent jau galiu įskaityti kas ant jų parašyta!!:) Izraelyje neretai pasitaikydavo, kad tik parsinešusi kokį produktą su hebraišku užrašu ragaudavau ir mėgindavau atspėti, ką nusipirkau ir kur tą daiktą panaudoti buityje:)

Po dviejų savaičių (taip taip, šiandien jau dvi savaitės, kaip esu Lietuvoje!!) jau galiu apibendrinti ir savo įspūdžius, ypatingai susijusius su virtuve. Visų pirma, esu labai maloniai nustebusi, kaip pagerėjęs parduotuvių prekių asortimentas. Tviskančiuose prekybos tinkluose, kurie tikrai išsiskiria stiliumi, elegancija ir nepriekaištinga švara, galima nusipirkti beveik visko. Jei dar būtų šviežios žuvies (aš kalbu apie ŠVIEŽIĄ KOKYBIŠKĄ ŽUVĮ, o ne kažkokius ašakų rinkinius iš lietuviškų ežerų arba pagleivėjusias lašišas, kurių Norvegijoje niekas, matyt, nenupirko, tai atvežė į Lietuvą) ir mėsos skyriuose dirbtų tikri šios srities profai, mokantys išpjaustyti mėsos gabaliukus taip, kaip reikia, o ne taip, kaip gavosi (paliekant skūras, kremzles, kaulus ir gyslas, kad pirkėjas dar turėtų pats ką veikti namuose), būtų pasaka. Na, dėl objektyvių priežasčių tokio pat gausaus vaisių ir daržovių pasirinkimo, koks yra pietų šalyse, aš nesitikiu, ir su šia realybe jau susitaikiau.

Bet užtai iš naujo atrandu tikras lietuviškas daržoves ir nepakartojamą jų skonį. Ypač burokus. Matyt lietuviška žemė, o gal ir klimatas tinkamesnis, kad burokai užaugtų saldūs ir tokie skanūs, kad juos norisi triaukšti žalius! Izraelyje ką aš nedarydavau su tenykščiais burokais: ir cukrumi barstydavau ir dar kaip gardindavau, bet skonio jie visvien neturėdavo. Todėl mes jau antrą savaitę tiesiog neatsivalgome ne tik varškės (kuri  išvis yra gėris neišpasakytas ir jai dar paskirsiu visą blog’o įrašą), bet ir burokų:)

O kadangi jau atvažiavo pirmoji nedidelė partija mano daiktų, kurie keliavo oro transportu, o su tais daiktais ir mano mandolina, prieskoniai ir keletas puodų-bliūdų, tai pamažu jaukinuosi ir savo virtuvę… Žinoma, kad vienas iš pirmųjų pagamintų patiekalų buvo su burokėliais:)) Ekologiškais, iš ūkininkų pirktais, su naminiu ožkos sūriu:) O patiekalas labai tinkamas šventinei vakarienei pradėti: viską galima pasiruošti iš anksto, o į lėkštę sudėlioti prieš pat pateikiant ant stalo.

Buroku carpaccio-4_LR

 

Buroku karpačio

 

Burokėlių carpaccio (tariasi karpačio) su ožkos sūriu, rucola ir riešutais
Porcijos 4
Komentuoti
Spausdinti
Ingredientai
  1. 3-4 nedideli švieži burokai
  2. 2 šaukštai balzamico acto
  3. 2 didelės saujos rucolos
  4. 100g aštresnio skonio ožkos sūrio (gali būti brinza arba feta)
  5. Saujelė karamelizuotų karijų (pecan) riešutų (galite pakeisti paskrudintais graikiškais riešutais)
  6. Alyvuogių aliejaus
  7. Druskos, grūstų juodųjų pipirų
Instrukcijos
  1. Burokus nulupkite ir supjaustykite kuo plonesnėmis riekelėmis (geriausia tam naudoti mandoliną arba virtuvinio kombaino patį ploniausią pjaustymo peilį - riekelės turi būti beveik permatomos). Pašlakstykite riekeles balzamiko actu ir pamaišykite, kad visos jos šiek tiek būtų suvilgytos actu (pjaustant riekelės sulimpa, tad jas atlipdykite). Palikite pasimarinuoti (bent jau 15min., bet galite palikti ir kelias valandas, kol reikės dėti į lėkštes).
  2. Rucolą (gargžgarstes) gerai nuplaukite ir nusauskinkite popieriniu rankšluosčiu arba daržovių džiovyklėje.
  3. Į didelę lėkštę sudėliokite burokėlių griežinėlius, kad vieno griežinėlio kraštas truputį dengtų kitą. Viduryje dėkite saujelę rucolos (bokšteliu), aplink pabarstykite patrupintu ožkos sūriu ir pasmulkintais riešutais, pašlakstykite alyvuogių aliejumi, pabarstykite druska ir šviežiai grūstais pipirais.
  4. Patiekite nedelsiant su šviežia balta duona.
Pastabos
  1. Aš šį užkandį patiekiau su Mantingos šaldytomis prancūziškomis bandelėmis: jas suvilgiau vandeniu (kad ne tokia kieta būtų plutelė), pašoviau į 200C orkaitę ir po 6-7 min. išėmiau iškepusias, kvepiančias, karštas.
Nidos receptai https://www.nidosreceptai.lt/

  1. Nida:

    Dovile, reikės instaliuoti “LIKE” mygtuką:) Tavo paskutinis komentaras jo nusipelno labiausiai:)

  2. Nida:

    Mano dukra, kuri savaitei parvažiavo iš Anglijos atostogų, atsivežė sąrašą patiekalų, kuriuos norėtų, kad pagaminčiau. Vienas jų buvo balta mišrainė:) Bet atidaviau šią opciją močiutei, nes mūsų namuose majonezo būna tik per Velykas, ir kai suvalgom lygiai 2 a.š., likęs indelis pastovėjęs pusmetį keliauja į šiukšlių dėžę:) Bet grįžus į LT racionas keičiasi, kaip beplanuotum – į trasą grįžta sriubos, mėsa, tad gal ir mišrainė sugrįš/:))

  3. Dovilė:

    Merginos, mes šiandien jau baltos mišrainės sezoną atidarėm;-) Bet burokai tai mano mėgstamiausia daržovė. Valgyčiau ir valgyčiau. O lietuvišką ešerinę žuvį mes gerai keptuvėje sukepam, kad smulkūs kauliukai sukeptų, bet šiaip tai tikrai nervina rankiot smulkiausias ašakėles.

  4. Nida:

    Prižadu šaltibarščių pagaminti kokie orai bebūtų:) O jau carpaccio tai tikrai bus. Man irgi žali burokėliai tinka beveik visoms salotoms. Šiaudeliais supjaustytais burokais dažnai gardinu lapines salotas – jie tokie traškūs ir puikiausiai tinka.

  5. Ruta:

    As vis to tavo karpacio neparagauju.. Bet kalbant apie butokelius tai labai pasiilgau tikru lietuvisku saltibarsciu, tokiu kaip tu darai – tamsiu!! Nezinau, ar orai leis, bet gal teks pasimegaut?

    O del zaliu (nevirtu) burokeliu – smagiausia juos sutarkuot siaudeliais ir salotose valgyt. Labai skanu su tarkuotom morkom, obuoliais, krapais, pora saukstu grietines, garstyciu ir citrinos sulciu, su kokia nors rukyta zuvim. Neseniai gaminau ir buvo super – greitas ir sotus patiekalas!!

  6. Nida:

    Donata, labai smagu, kad išbandei su šamu receptą! Net neabejoju, kad skanu buvo. Aš pamėginsiu kurį laiką “pažaist” su savo pažįstamu, kuris turi restoraną ir kas savaitę savo virtuvei užsako šviežios žuvies. Vakar viename restorane užsisakėm dorados file, tai net širdis atsigavo… Va tokios aš jos noriu bent jau tris kartus per savaitę…:) Gerai noriu, ar ne?:)

  7. Nida:

    Grita, ir man smagu, kad jau esu draugų ir artimųjų glėby:) Nes pastaraisiais mėnesiais jiems nelengva buvo, kai Izraelyje tokia nerami situacija. Na, o adaptuotis reikia visur: ir Izraelyje užtrukau, kol prie visko pripratau, dabar čia… Tik čia lengviau, nes kalba sava, kultūra pažįstama. O patarimų kas kur kaip ir kada tai jau tikrai kreipsniuosi:)

  8. Donata:

    Prisiminiau…
    Nida, aš kepiau šamo file su daržovių (pomidorai, paprikos, žalumynai…) užpilu pagal tavo receptą iš knygos (pas tave dorada buvo panaudota ir dar į vidų daržovės įdėtos). Aš panaudojau šamo file, o ant viršaus sudėjau supjaustytas daržoves ir mažus pomidoriukus (daržovės pagal tavo receptą). Nu man ir visiems kas valgė laabai skanu buvo. Šamas mažai ašakų turi. Tai va:)Bandau reabilituoti lietuviškų žuvų vardą tavo akyse:))

  9. Donata:

    🙂 Nida,brangioji, žinau ir puikiai tave suprantu, kad nuo dorados, sea bas sunku pereiti prie karpio:))
    Tiksliai pasakei, ašakų rinkiniai, bet ką daryti, kad nėra pas mus kokybiškos žuvies, nu nėra!! Man asmeniškai nekyla rankos pirkti prekybos centruose tų žuvų, kurios guli ten parų paras. Gal kai esu mačius ir valgius tikrai kokybišką super šviežią todėl ir nesinori tos gleivėtos kaip pati sakei. Aš labai mėgstu žuvį! Iki šiol pamenu prieš 3 sav.Barselonoje valgytos dorados skonį, yra Barsoj toks žuvies restoranas dėl kurio patys ispanai iš proto eina…tai va po to ir nesinori gleivėtos iš mūsų PC. Tada jau geriau lietuviškas lynas iš ežero ištrauktas:))

  10. Grita:

    Sveika Nida,malonu,zinoti,kad jau sugrizai.Na,mes cia ka turim tuo ir dziaugiames,bent jau nustosim pavydet viso to gerio kuri eile metu matem tavo bloge.O jei rimtai,tai turim savo kanalu kur ka geresnio ir sveikesnio gauti.Visada prasom kreiptis padesiu.

  11. Nida:

    Donata, tų tavo išvardintų žuvų mačiau ir šviežių, bet ką su tais ašakų rinkiniais pagaminti?… Kalbėdama apie šviežią žuvį aš turiu mintyje normalią jūrinę šviežią žuvį, tokią kaip dorada, sea bas, sea bream ir kitas. Na, o žiemą tai tikrai kažkaip teks išgyventi su raugintais kopūstais:))))

  12. Nida:

    Simona, lietuviški burokai – tikrai ne kartūs ir žali!! Tereikia juos tikrai plonai supjaustyti. Kažkas iš komentatorių FB parašė, kad burokėlius šiam užkandžiui karamelizuoja. Manau, kad puiki išeitis tiems, kuriems sunku “perlipti per save” paragaujant žalių:) Bet tikrai skanu, išmėginkit:)

  13. Donata:

    Burokai yra gėris!valgau su kruopom, vienus ir virtus ir keptus ir visaip kaip. Skanu ir sveika!
    Kas liečia žuvį ir mėsą, aš asmeniškai jau seniai neperku parduotuvėse. Mėsa tik iš kaimo, o žuvį bandau gaut šviežios turguj. Bet kas pas mus-karpis, lynas,šamas…yra ir galima gaut. Su daržovėm geriau, ypač dabar, jų tikrai yra, va žiemą bus liūdniau, bet bus raugintų kopūstų! 🙂 va taip ir gyvenam, viskas pakankamai sezoniška! 🙂

  14. Simona:

    Niekada neragavau zaliu burokeliu. O jie nekartus? Sugundei isbandyti 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.