Niekaip neįsivažiuoju į kasdienį ritmą. Ir nors renginiai veja renginius, darbai – darbus, sunku pripažinti sau, kad drauge su rugsėju sugrįžta pilnai užpildyta darbotvarkė keliems mėnesiams į priekį. Artimiausiu metu laukia keletas kviestinių vakarienių, kurias ruošiu savo namuose, tad bus naujienų ir blog’e. Sunkiausia pastaruoju metu, kaip pastebėjau, ne gaminti, bet rasti laiko parašyti ką nors ir sukelti receptus į blog’ą.

Šis patiekalas, kurio receptu norėčiau pasidalinti, buvo nužiūrėtas viename itališko maisto restorane Tel Avive. Buvau be proto pasiilgusi burokėlių, todėl net nesvarstydama užsisakiau šį lengvą užkandį grietiems pietums. Patiekalas pasirodė toks skanus ir toks nesudėtingas, kad tą patį vakarą jis jau buvo pateiktas mano šeimai:) Net neabejoju, kad jį išmėginsite ir jūs.

Burokėlių karpačio (2 asm)

2 vidutinio dydžio burokėliai, išvirti, atvėsinti, nulupti

1 mažos citrinos sultys

2 česnako skiltelės, susmulkintos

Gabalėlis čili pipiro (nebūtina, bet jei mėgstate aštriai – patartina), susmulkinto

Druska, pipirai

Alyvuogių aliejus

Gabalėlis gorgonzola sūrio (arba mėgiamo pelėsinio sūrio)

Saujelė graikiškų riešutų

Žalio svogūno laiškai pateikimui

Burokėlius supjaustome kuo plonesnėmis riekelėmis (per visą plotį). Tam puikiai tinka mandolina! Išdėliojame griežinėlius vidutinio dydžio lėkštėje vienu sluoksniu.

Išspaustas citrinos sultis sumaišome su žiupsneliu druskos, smulkintais čili pipirais, smulkintu česnaku. Šiuo mišiniu pašlakstome burokėlius ir paliekame mažiausiai pusvalandžiui šaldytuve, kad pasimarinuotų.

Prieš pat pateikiant pabarstome gorgonzola sūrio gabalėliais, palaužytais graikiškais riešutais, pabarstome šviežiai grūstais juodaisiais pipirais ir pašlakstome alyvų aliejumi ir pabarstome kapotais svogūno laiškais.

Labai skanu su šviežia balta duona.

  1. Nida:

    Birute, įtariu, kad Maxima praras pirkėją, kai išmėginsite pati:)

  2. marijanas:

    mano lietuviškas karpačio greitas ir pigus:
    rudeni užmarinuoju stiklainuose vidutinio dydžio burokėlius,marinatas su gausybe įvairių prieskonių ,reikia burokėlį supjaustyti ir apkepinti aliejuje,galima net paskrudinti,

  3. Nida:

    Egle, tikrai taip! Ragavau abu variantus, net nežinau kuris jų geresnis:)

  4. Egle:

    Burokelis virt nebutina. Dar skaniau. O plonai supjaustyt labai patogu prietaisu, skirtu darzovems skusti.

  5. Nida:

    Diana, Edita, sekmes! Lietuviski burokai, kuo buvau nustebinta, daug saldesni nei cionyksciai, izraelietiski! Todel as saviskius dar ir cukraus pudra siek tiek pabarsciau, kad tas skonio kontrastas gautusi:) Lietuvoje to daryti tikrai nereikia!! Skanaus!

  6. Diana:

    Super, kaip tik turime visa pintine dzukisku burokeliu!
    Aciu uz ideja!

  7. Nida:

    Rennie, butinai isbandyk! Musu seimoje jis iskart “prigijo”:) Pastaruoju metu kazkaip linkstu prie itin paprastu ir greitai pagaminamu patiekalu. Cia del to laiko trukumo, matyt.

  8. Rennie:

    Aš irgi šį receptą buvau nusižiūrėjus viename iš užsieninių kulinarinių žurnalų, bet dar neišbandžiau 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.