Visos kelionės metu savo šviežius įspūdžius stebgiausi fiksuoti iPado ekrane. Kadangi keliaujant po tokią egzotišką šalį vieni vaizdiniai keičia kitus, ir ilgainiui akys ir uoslė pripranta prie visko aplink, tuo pačiu pasimiršta ir pirmoji reakcija. Neketinu jūsų varginti ilgomis paklodėmis savo išgyvenimų, tačiau kelis savo rašinius nusprendžiau patalpinti blog’e. Negaliu surašyti visko, nes neliks ką pasakoti savo straipsniuose, kuriuos publikuos žurnalas “Laima” ir galbūt kiti spaudos leidiniai. Tad jūsų dėmesiui – nuotykiai važiuojant vietos transportu.

P1140087

Kiekviena Azijos šalis turi savus transporto niuansus. Pavyzdžiui, Vietname tokia gausa motociklų, kad visos gatvės tiesiog užlietos motociklų jūra, o pėstiesiems gatvės perėjimas tampa tikru iššūkiu. Tailande, Kambodžoj vyrauja tuk-tukai, kurie yra išties patikima transporto priemone ir tikra egzotika turistams. Kinijoje nepamatysi nei tuktukų, nei juolab gatvėmis važinėjančių dviračių- eismas čia, kaip ir visa kitka, įspraustas į siaurus rėmus. Singapūras nuo visų šių šalių atsiplėšęs šviesmečius, o Birma, savo ruožtu- tais pačiais šviesmečiais atsilikusi. Žmonės važiuoja čia taip kaip moka ir tuo, kuo turi. Gatvėse nepamatysit jokių kelio ženklų, ir juolab policijos. Eismas vyksta dešine, mums iprasta kelio puse, tačiau kadangi didžioji dauguma senų mašinu atkeliauja is kaimyninės Japonijos, visos jos turi vairą dešineje, ne kairėje pusėje. Ir nieko, rodos, netrikdo, kad autobusų keleiviai įlaipinami ir išlaipinami tiesisai į gatvę, kitiems automobiliams po ratais, o ne ant šaligatvio…

P1130554

P1130348
Yangono gatvėse  nepamatysi motociklų! Sako, kad kažkada motociklininkas “nuskynė” svarbų Myanmaro armijos generolą, nuo to laiko dviratės transporto priemonės čia nepageidaujamos. Visiems kitiems gatvėmis važiuojantiems “prietaisams” (kitaip jų tiesiog neišeina pavadinti) neteikiama kokių nors specialių reikalavimų: jie gali būti be langų, be durų, be variklio dangčio, šviesos ir atšvaitai – apskritai prabangos dalykas. Šiaip susidaro įpūdis kad kiekviena judančios transporto priemonės detalė – tai vairuotojo asmeninis pasirinkimas, ir niekas čia nerašo paibrėžimų, kaip turi atrodyti automobilis: kiek ratų jis privalo turėti, kokios detales būtinos, kokiu kuru jis turi būti varomas ar kiek dūmų kamuolių jis paleidžia kaskart paspaudus gazo pėdalą. Keleiviams taip pat tinka bet kas, kas turi bent centimetrą laisvo, nepanaudoto ploto. Tas plotas gali būti ant mašinos stogo, arba ant ant to stogo sukrautų statybinių medžiagų, svogūnų maišų, sunkvežimio kuzave, drauge su kiaulėmis, vištomis arba kitais keleiviais, lengvosios mašinos bagažineje, kabant viena koja ant pikapo priekabos kraštelio ar vos laikantis ant pergrūsto autobuso su atidarytomis durimis laiptelio. Dažniausiai vietiniai į darbą ir iš jo keliauja specialiais “pick-up”: nedidelio krovininio automobilio kuzave ištiesiamas kilimas, ir visi kaip vištos sutupia vienas šalia kito, arba net ir vienas ant kito, greta keturių didžiulių dujų balionų, kurių dujomis ta mašina važiuoja. Vairuotojas pakeliui vis stoja paimti kitų keleiviu, ir jam visai nė motais, kad jie jau netelpa į kuzavą: šie ropščiasi ant stogo arba rankomis laikydamiesi uz kuzavo rėmo vienas laikosi uz kto ir rizikuoja vaziuojant nukristi.

P1140737

P1140668

P1140571

Vienąkart tokia transporto priemoe teko važiuoti ir mums, tiesa, labai trumpą atstuma iki autobusų stoties (jei tą vietą galima autobusų stotimi pavadinti).  Tąkart Ppckupe buvo vien užsieniečiai. Susėdom visi ant to kilimuko ir pajudejom. Suskaičiavau- mūsų buvo 10 zmoniu, ir priekaba buvo pilnutėlė persipynusiu koju, rankų ir kuprinių (kelioniniai lagaminai buvo užkelti ant stogo). Mus pralenkė lygiai toks pat pickupas su vietiniais – jų tokio pat dydžio priekaboje buvo mažiausiai 50, ir niekas taip kaip mes nesiskundė atkratytu užpakaliu!:)

P1140036

P1140838

P1130979

P1140664
Provincijoje transportas dar įdomesnis: prie visų motorinių transporto priemonių dar prisideda dviračiai, traktoriai, vežimuose įkinkyti arkliai, buliai, traukiantys ratelius su permesta medine lenta, karučiai ir dar visokie zodžiais sunkiai nupasakojami judantys išradimai. Bagane mudu su Darium įsiliejom i vietinių būrį, ir, tarsi Tour de Birma dalyviai skriejome duobėtomis gatvelėmis ir smėlėtais kelkraščiais dviračiais! Tik paskui dar tris dienas nuo kūnų gramdėm nežmonišką dulkių kiekį…

P1140060

Komentarų apie "Birma: vietos transporto niuansai": 6

  1. Nida:

    Labas Joana! Kokie įdomūs pokyčiai tavo gyvenime!!! Švedija – nuostabi šalis, esu tikra, kad jau labai greitai atrasi nedidelių viečikių su skaniu vietiniu maistu. Prieš gerus 15 metų darbo reikalais dažnai ilgesniam laikui tekdavo apsistoti Ekjo miestelyje, iki šiol prisimenu kai kuriomis dienomis privažiuojantį “kioskelį” su šviežiom žuvytėm… Lauksim tavo ataskaitų kaip sekasi adaptuotis! Labai labai įdomu!!!

  2. Joana:

    Sveiki, senokai nemaciau Jusu internetineje platybeje 🙂 kol Jus keliavote po Birma as su visa seimyna pakeiciau gyvenamaja vieta. Dabar tai Svedija. Nors atvaziavom tik pries 10 dienu ir vyksta tik “zvalgyba” maisto fronte, esu siek tiek nusivylusi. Nieko isskyrus supermarket dar nepavyko rast, taciau jau turiu plana, kaip rasti “tikresnio” maisto. Ir su nekantrumu laukiu Jusu tolimesniu ispudziu is Birmos.

  3. Nida:

    Sveika Grita!! Smagu ir man vėl būti namuose, savo virtuvėje, savo lovoje, ir savo blog’e:)

  4. Nida:

    Jei tas laimės indeksas matuojamas šypsenų platumu, tai tikrai jis aukščiausias Myanmare:) Galiu tik įsivaizduoti Dubajaus prabangą, nes mano iki šiol matyta pati didžiausia maseračių, ferarių, porshe ir dar visokių kitokių tviskančių automobilių buvo Beirute. Beje, dauguma jų turėjo JAE numerius:)))

  5. odeta:

    Bet jų laimės indeksas tikriausiai aukščiausias už visų?:) O transportu tuose kraštuose nenustoju žavėtis ir aš (kaip jie taip sutelpa)…kaip ir Dubajuje, tik čia atvirkščiai: tokios gausybės ypač prabangių mašinų gausos vienoje vietoje, gyvenime nesu mačiusi:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.