Kaip žadėjau, – štai mano studentės dukros įspūdžiai universiteto bendrabučio virtuvėje 🙂 Mano laikais būdavo keptos bulvės su kefyru (čia geriausiu atveju, tik grįžus po savaitgalio apsilankymo pas mamą), o šių laikų studentai štai kaip pažengę į priekį 🙂

Studentės kasdienybė neleidžia gaminti patiekalų, reikalaujančių per daug investicijų – finansinių ar laiko. Tačiau pasižiūrėjus į kai kuriuos paveiksliukus knygose ar internete taip norėtųsi pasigaminti kažką ypatingo, kažką tokio, ką valgyčiau pas mamą, kažką neįprasto, o dažniausiai – kažką saldaus!! :] Gaminimas turėjo vykti pagal kelias taisykles: sveikai ir skaniai, ne per ilgai, ne per mažai (nes tada reikia ‘dasimušti‘ sumuštiniais), bet ir ne per daug (tą patį patiekalą pasišildyti ryt – puiku, labai susitaupo laikas, bet prie to paties patiekalo kniaubsoti kelias dienas nebesinori, o ir pats patiekalas dažnai neišsilaiko). Todėl valgiaraštis apsiribojo įvairiomis košėmis, makaronais ir troškiniais. Tokius valgius gaminant sau vienai nieko per daug įdomaus neprisigalvosi. Kartais penktadienio proga pasikviesdavau kokių draugų ir pasigamindavome kažką įmantresnio. O tas jausmas iš orkaitės, traukiant didžiulę žuvį ar nuostabiai atrodantį pyragą, erzino, nes norėjosi jį jausti dažniau.

Neseniai viskas apsivertė aukštyn kojom ir galiu džiaugtis daugybe progų gaminti ypatingesnius patiekalus. Atsirado žmogus, kuris visokeriopai prisideda prie maisto gaminimo. Gaminti kartu daug smagiau, greičiau ir pigiau. Be to, be galo džiugu atpratinti žmogų nuo šaldytų picų ir makaronų su padažu iš stiklainio ir padėti pajusti gaminimo džiaugsmą. Daugelis žino, kad cukrus padeda organizmui išskirti laimės hormoną, todėl mielai gaminame desertus, net ir be didelės progos.

Gera proga pasisukioti virtuvėje buvo Valentino diena. Aš, asmeniškai, nemėgstu vienintelio vaisiaus iš visos gausos – banano. Tačiau taip jau gavosi, kad mano draugui bananai – mylimiausi vaisiai, o dar nugirdau, kad jam labai patinka sūrio pyragas. Tad meilės dienos proga su meile sujungiau šiuos du dalykus ir pagaminau bananinį sūrio pyragą.

Bananų ir sūrio pyragas

Pagrindui reikės:

Pakelio sausainių – jūsų nuožiūra – gali būti avižiniai, paprasti  (Gaidelis), bet be priedų.

Išlydyto sviesto (apie pusė pakelio)

Įdarui:

350 g kreminio sūrio (puikiai tinka Philadelphia)

½ puodelio paprasto balto cukraus

½ puodelio rudojo cukraus

3 kiaušinių

1 ½ puodelio trintų bananų (gerai prinokusių)

2 a.š. vanilės ekstrakto

Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių ir ištepkite formą sviestu. Sutrinkite bananus iki tyrelės, geriausia – virtuviniu kombainu.

Sutrinkite sausainius iki trupinių ir sumaišykite su sviestu, kad būtų standi masė, suformuokite aplink formos kraštus, kad apliptų dugnas ir kraštai.

Dubenyje sumaišykite kreminį sūrį, cukrų, įmuškite kiaušinius po vieną gerai išmaišant. Įpilkite bananų tyrę ir vanilę ir gerai išmaišykite. Įpilkite visą mišinį į sausainių formą ir kepkite valandą neatidarant orkaitės.

Leiskite atvėsti vienai ar dviem valandom orkaitėje o po to palaikykite šaldytuve prieš patiekiant.

Komentarų apie "Bananų ir sūrio pyragas – tiesiai iš studentiškos virtuvės": 2

  1. Nida:

    Linkiu iš visos širdies:)
    Nežinau, ar ilgai išgyvenčiau be varškės, todėl puikiai suprantu, kaip tau jos trūksta Norvegijoje:) Mano dukra, gyvendama du metus Tailande, pilną lagaminą varškės veždavosi ir šaldydavosi, kad ilgam pakaktu:) Gerai, kad kai kuriais atvejais tepamas varškės sūris gelbsti…
    Skanios vakarienės:)

  2. Ugnė:

    Turiu ir aš mėgstamą tortą iš philadephia sūrio, bet jis su vyšniom ir dar su varške… o kadangi šiuo metu esu Norvegijoje kur tokia kaip varškė neegzistuoja bandysiu jūsų siūlomą tortą. Produktus jau turiu, vakare gaminsiu, palinkėkit sėkmės:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.