Australija. Svajoti apie šią šalį pradėjau turbūt nuo tada, kai išmokau šalis surasti žemėlapyje. Gal dėl to, kad ji tokia nepasiekiama, gal dėl to, kad asocijuojasi su daug saulės, gražia gamta ir juokingais gyvūnais, bet tikrai dar ir dėl to, kad Australijoje egzistuoja milžiniškas gero maisto kultas.

Vis galvoju ir niekaip negaliu prisiminti, kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą man į rankas pateko australų kulinarinė literatūra. Aš buvau tiesiog pritrenkta maisto estetikos, modernaus pateikimo, įvairiausių pasaulio virtuvių suderinimo, naujovių, kurios mus pasiekdavo praėjus ne vieneriems metams po to, kai jos užkariaudavo australų širdis. Aš iš australių blogerių mokiausi gaminti šiuolaikinius patiekalus, iš Australijos leidėjų mokiausi fotografuoti maistą, aš ne vienerius metus prenumeruoju visą Australijos kulinarinę literatūrą (žurnalus) ir esu sukaupusi didžiulę Australijos autorių kulinarinių knygų kolekciją. Todėl dabar turbūt suprantat, kodėl kelionė į šią kitame Žemės Rutulio krašte esančią šalį buvo ilgai subrandinta svajonė. Kulinarine prasme, tai buvo kelionė “į save”:)

Sakau atvirai – maistas man buvo svarbiausia, ką norėjau pačiupinėti Australijoje. Žinau, kad ši šalis gali pasigirti įstabiausiais kraštovaizdžiais, unikalia gyvūnija, bene smagiausiomis vandenyno bangomis, kaitresne nei bet kur kitur saule, ir žinoma, puikia mada ir stiliumi. Šiuos visus dalykus pasilikau kitam kartui, nes labai labai noriu į Australiją dar sugrįžti. O juk kai labai nori, tai viskas įmanoma, ar ne tiesa?…

Kelionė į šią vieną labiausiai nuo mūsų nutolusią šalį ilga, reikia nusiteikti iššūkiams:) Tačiau beplanuodama skrydžius aš specialiai rinkausi juos taip, kad būtų kuo ilgensis tarpas tarp ilgųjų skrydžių, ir kad per tą tarpą spėčiau kuo daugiau pamankštinti kojas. Juk ne juokai išsėdėti 10+ valandų, ir po pertraukėlės sėstis dar vienam tokios pat trukmės skrydžiui! Skirsdama pirmyn, lėktuvus pusiaukelėje keičiau Seule. Pietų Korėjos tarptautinis oro uostas garsėja vienu geriausių pasaulyje servisu, kur bent kelias valandas tarp skrydžių turintiems keleiviams užuot besitrynus oro uoste, yra galimybė nemokamai keliauti iš oro uosto į ekskursijas. Geriausia, žinoma, iš anksto užsisakyti ekskursiją internetu, o nusileidus Seule tereikia pereiti pasų kontrolę ir prisistatyti nurodytoje vietoje. Priklausomai nuo turimo laiko, galima rinktis ekskursijas, trunkančias 1-5 valandas! Patogus autobusas ir gidas nuveža į tam tikrą objektą (tai ir šventyklos, ir prekybos centrų ir gatvės maisto rajonas, ir meno galerijos, ir K-pop kultūra…), ir po tam tikro laiko parveža atgal į oro uostą. Jei keleviai, pvz., keliauja iš vienos klimato juostos į kitą, ir pavyzdžiui, dėvi šortus vėlyvą rudenį ar žiemą, čia net parūpina paltukus, kad nesušaltų. Tad jei keliausite kada pro Seulą, būtnia pasinaudokite šia unikalia galimybe.

Tuo tarpu skrisdama atgal, sustojau aštuonioms valandoms Bankoko oro uoste. Šis tokio dydžio, kad apėjusi nuo vieno pastato galo iki kito, sutrepsėjau 14 000 žingsnių!:) Tad jaučiausi nusipelniusi tailaditiško kojų masažo: čia, oro uoste, veikia net du express spa salonai, kur jūsų išvargusias po skrydžio kojas, kaklą ir nugarą gali masažuoti nuo pusvalandžio iki dviejų valandų! Po tokios procedūros galėčiau skristi į Australiją nedelsiant:)

Pastaruoju metu keliaudama visus savo įspūdžius skelbiu savo Instagram ir Facebook paskyrose, manau tai operatyviausias ir geriausias būdas pasidalinti tikromis emocijomis ir šviežiomis naujienomis. Tad kas sekė mano kelionę, savotiškai keliavo su manim kartu:) Man tikrai labai smagu, kai žinau, kad keliauju ne  viena, o su bendraminčiais:)

Australija tikrai nenuvylė. Toje šalyje egzistuojantis gero maisto kultas didesnis nei bet kur kitur pasaulyje. Beje, ne tik maisto, bet ir gražaus kūno kultas. Todėl gatvėse sunku nepastebėti gražiai nuaugusių, įdegusių žmonių, stilingai apsirengusių, neabejotinai besidominčių mada ir gyvenimo stiliaus naujienomis. Jei taip kaip aš manėte, kad tik Lietuvoje einama iš proto dėl dietų, tai galiu nuraminti, kad Australijoje dietos dar labiau populiarios.. Ištisi žurnalai, ištisos knygų lentynos skirtos tam tikroms mitybos filosofijoms. Dabar ant bangos Australijoje Keto dieta, kai atsisakoma visų angliavandenių, itin saikingai naudojamas cukrus. Visuose restoranų meniu yra būtiniausiai nurodomos patiekalų kalorijos, tad žiūrėti ką deda į burną australams itin svarbu.

Taip pat labai svarbu australams kokį maistą jie valgo – ūkininkų turgūs čia ne tik malonus savaitgalio ryto praleidimo būdas, bet ir gyvenimo stilius. Tuose turguose – ne vien ekologiškos daržovės, bet ir vienas už kitą gražiau pateikti kepiniai, duonos, naminė granola, fermentuoti produktai (kimmči ir kiti), namų gamybos padažai, prieskonių mišiniai, kombučia, kraftiniai alūs, alkoholiai (džinas – ypač ant bangos, o vynas visuomet australams buvo tai, ko reikia), šviežia pasta ir kitka. Būtiniausiai čia verdama itin kokybiška kava, kuria australai mmėgaujasi tiesiog sėdėdami ant asfalto, besikaitindami saulėje.

Beje, kalbant apie kavą, australai šiuo atžvilgiu bene labiau išrankūs nei italai! Nebuvau pasiruošusi net tokiam stipriam kavos kultui! Čia kiekvienas žino kuris kavos virimo būdas jam tinka labiausiai (užsakydami jie naudoja tikrai pažengusio kavos specialisto žodyną, o žodžio “eKSpreso” tikrai neišgirsite, duodu ranką nukirsti:)), žmonės nepaprastai išprusę kavos klausimais, išmano apie pupeles, skrudinimo būdus, ir savaime suprantama, visas kavos rūšis. Kokių tinklinių kavų iš Starbucks ar panašių australams verčiau net nesiūlyti, čia visiškas nelygis.

Pusryčiams australai valgo ką nors lengvo – granolą su jogurtu, birčer miuslius, ar šviežutėlį croissant su savo ypatingos kavos puodeliu. Dažniausiai pusryčiauja kokioje gatvės kavinėje, eidami ar atėję į darbą, besišnekučiuodami su bičiuliais ir kolegomis, gurkšnodami kavą. Labai populiarūs šioje šalyje ir brunch’ai, arba kitaip sakant sotesni pusryčių patiekalai, kurie gaminami nors ir visą dieną. Daugelis nedidelių gatvės kavinių dirba tik nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės, nes didžiausias žmonių srautas – pusryčiams ir pietums.

Pietums australai griebia kokių nors šviežių salotų dubenį (ikoninis poke bowl populiariausias), arba kelis ritinėlius japoniškų sušių arba vietnamietiškų ryžių popieriaus suktinukų, ir pietauja parke, gatvėje ant kokio suoliuko, ar kur nors, kur tik gali atsisėsti. Tuo pačiu pasikrauna vitamino D doze, nes saulė čia kaitina taip, kad visada rizikuoji sudegti, jei esi pernelyg išsiplikinęs ir be tinkamo SPF’o.

Na o vakarais australai vakarieniauja kuriame nors posch restorane, gaminančiame fusion stiliaus patiekalus, plakančiame kokteilius ir pilstančiame burbuliuotus gėrimus, arba tiesiog mėgaujasi galybe Azijos virtuvių maisto užeigėlių… Aš per dvi savaites taip ir nevalgiau du kartus vieno regiono maisto – išragavau Tailando, Malaizijos, Vietnamo, Korėjos, Japonijos, Italijos, Indonezijos, Indijos, Kinijos ir kitų šalių virtuves… Šia prasme, prisipažinsiu, net nejauku, kai ta maisto scena tokia beribė, ir tu suvoki, kiek daug apie ją tu dar nežinai…. Juk visko taip ir neišragausi, o kasdien vis kitokie patiekalai vilioja, ir jų aplink – tokia gausa, kad nežinai ko griebtis….:)

Iš Australijos parsivežiau naujų kulinarinių knygų savo bibliotekai, ir visą glėbį įkvėpimo…. Kelias dienas užtruksiu, kol organizmas persijungs iš dienos į naktį (ir atvirkščiai), ir karštos saulėtos vasaros į niūrų lietingą tamsų rudenį, iš Azijos regiono dietos į lietuvišką… Bet pažadu, kad vos grįžusi į formą pasidalinsiu naujais receptais šiame blog’e. Juk kada, jei ne rudenį, daugiausia laiko leisti virtuvėje??:)

Sidnėjus su savo įspūdingu uostu, opera ir ką tik atplaukusiu kruiziniu laivu
Sidnėjaus tiltas, nuo kurio Naujųjų naktį pasipila saliutai
Naktį tiek Sidnėjus, tiek Melburnnas sušviečiamas įspūdingais žibintais
Melburno dangoraižiai
Senoji Australijos architektūra mena karalienės Viktorijos laikus
Australai – pliažų žmonės. Kiekvieną saulėtą minutę jie leidžia smėlėtuose paplūdimiuose ir jūroje
Garsieji spalvingieji Brighton beach nameliai
Viktorijos laikais toks namelis tarnaudavo kaip pasislėpimas kuklioms australėms, dabar tokio kaina – daugiau nei 1 mln dolerių…
Australijos miestų gatvėse labai daug gatvės mano
Žmonės specialiai eina į tam tikrus kvartalus, kad pažiūrėtų ant sienų išpieštų meno kūrinių
Pirkimo manija kaip reikiant apsėdus australus,,, Tokios parduotuvių koncentracijos dar neteko niekur kitur matyti, kokia yra Melburne ir Sidnėjuje…
Čia vis dar populiarūs “arbatos kambariai” su labai įspūdingų kepinių lentynom…
Šie žmonės tikrai žino, kaip reikia švęsti gyvenimą!
Australai pametę galvas dėl sveiko gyvenimo būdo
Jie ypač mėgsta prekes pirkti savaitgaliais veikiančiuose ūkininkų turgeliuose
Šiame kultiniame autobusiuke Melburno Queen Victoria Market kepamos ir pardavinėjamos karštos spurgos
Pietums australai paprastai renkasi dubenį salotų su žalia žuvim arba vištiena
O pačius pietus dirbantys ofisuose valgo parkuose ar mieste ant suolelio
Arba sumuštinį su sutrintu avokadu
Tarp kitko, jie teigia, kad būtent jie sugalvojo šį patiekalą – smashed avocado on rye toast with poached egg
Turguje australai būtinai įsigyja puokštę gėlių
Ir šviežios duonos
Sidnėjaus žuvų turgus – didžiausias visame regione
Šviežutėlių jūros gėrybių pasirinkimass čia – stulbinantis
Beje, jūros produktai čia atkeliauja iš viso pasaulio. Pvz čia – Aliaskos krabai.
Nelengva buvo palikti šią nuostabią šalį, į kurią tikiuosi dar sugrįžti
O čia – linkėjimai jus iš pliažo:)

Komentarų apie "Australija": 3

  1. Nida:

    Labai ačiū, Eugenija:) Man buvo nuostabu keliauti su visais, su kuriais dalinausi įspūdžiais. Nieko tokio, čia juk ne paskutinė kelionė:)

  2. Eugenija:

    Kasdien laukiau vis nauju jūsu kelionės aprašymu, nuostabiu nuotrauku. Dabar każkaip bus tuščia…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.