Prabėgo, pradundėjo Naujų Metų šventės… Taip buvau įsitraukus į maisto gaminimą, tiek jo prigaminau, kad atrodė, jog į svečius ateis alkanų bręstančių jaunuolių pulkas:) Teko paskui likučius ir svečiams dalinti, o ir patiems pakako doroti ilgiau nei savaitę…. 

Tiesą pasakius, ir gaminti nelabai rankos kilo. Viena vertus, reikėjo suvartoti kas jau pagaminta, kita vertus, po tokio šventinio maratono visi tiek išvargę būna nuo šventinių patiekalų, kad norisi pagaliau kažko jaukaus, paprasto, ir pageidautina ne mėsiško:) 

Mėsų pas mus buvo išties apsčiai – kiauliena, kalakutiena, antiena… Viena už kitą gardesnė, sotesnė…. Todėl labiausia ko reikalavo organizmas – tai ko nors vegetariško, arba žuviško:) Akis parduotuvėje užkliuvo už aštuonkojo, todėl prisiminiau Naujųjų naktį ragautą itališką užkandį – rūkytų paprikų padažu apšlakstytą aštuonkojį, patiektą ant bulvių košės pakloto. Egzotika persipynusi su paprastumu, ne kitaip. 

Ir tas aštuonkojis man priminė įdiomią patirtį kadaise Akroje, Ganos sostinėje. Šioje centrinės Afrikos valstybėje lankiausi darbiniais reikalais prieš gerus 15 metų, ir vienos vakarienės vietos verslininkai pakvietė į „ypatingą vietą”, žinomą visoje Akroje. Ta vieta ypatinga tuo, kad pasak vietinių, gamina labai įdomius, egzotiškus, netikėtų derinių ir skonių patiekalus. Toks pristatymas intrigavo, nors, turiu pasakyti, egzotikos Ganoje ir taip apstu, su maistu nuotykių ieškoti nelabai norisi…:) 

Kai atvykome į tą išliaupsintą restoraną, pilnutėlį vietinių ir jų svečių, sužinojom, kad tą vietą įkūrusi emigrantė iš….. Ukrainos! Stambaus sudėjimo blondinė, apie 50+ metų amžiaus, tikrai išsiskyrė iš minios juodaodžių, nors po ne vieno dešimtmečio, praleisto Afrikoje, jos manieros ir bendravimo stilius atrodė artimesnis juodajam žemynui, tikrai ne Europai. Pasodinusi prie stalo ir persimetusi pora žodžių su tais, kurie mus į šį restoraną atsivedė, ji iškart pasiūlė ne meniu, bet „šios dienos firminį patiekalą”, kuris, pasak ukrainietės, tirkai išvers visus iš koto savo unikalumu. 

Gana, kaip žinia, turėdama ilgą vandenyno pakrantę, nestokoja žuvies ir jūros gėrybių. Tad mūsų patiekalas, kaip ir tąkart svajojome, buvo būtent su jomis. Tačiau kai atkeliavo ant stalo lėkštės, ir pamačiau, kas jose, vos nesusiprunkščiau iš juoko:) Tai buvo didžiulės tigrinės krevetės, apkepintos, ir patiektos su virtomis bulvėmis ir šviežių kopūstų salotomis. Jei krevetes būtų kas lėkštėje sukeitęs su kokias kotletais, tai būtų tipiškų mokyklinių pietų patiekalas, bet tikrai ne tai, ko tikiesi restorane:) Tad jei tikslas buvo nustebinti, tai tą tikslą ukrainietė pasiekė:) Mus, lietuvius, ji nustebino „primityviu” patiekimu, tačiau vietiniai net aikčiojo, „kaip čia viskas puikiai sugalvota su tomis bulvėmis ir kopūstais”:) 

Tad šis aštuonkojo receptas gali pasirodyti panašus į tą iš Akros kokiems nors skeptikams:) Tačiau egzotikos čia visgi truputį rasite. O tai, kad aštuonkojis ir bulvės Italijoje draugauja labai artimai,- nėra jokia paslaptis! Vieną itin mano mėgstamą aštuonkojo ir bulvių salotų receptą esu aprašiusi ir knygoje „Žuvis pasaulio virtuvėse”. 

Todėl jei aptiksite šviežą arba šaldytą aštuonkojį, nė negalvodami griebkite jį ir pasiruoškite subtiliam (lietuviškam skrandžiui labai adaptuotam) pasilepinimui… 

Po švenčių noris kažko ne mėsiško:)
Ganėtinai paprastai paruošiamas aštuonkojis su bulvių koše

Aštuonkojis su bulvių koše

4 asm.

Aštuonkojui:

  • 1 aštuonkojis apie 1kg svorio (šviežias arba šaldytas)
  • Lauro lapas, keli žirneliai juodųjų ir kvapiųjų pipirų
  • 1 svogūnas, perpjautas pusiau
  • 2 česnako skiltelės
  • Druskos

Bulvių košei:

  • apie 800g bulvių
  • 4 skiltelės česnako
  • Alyvuogių aliejaus (arba karšto pieno ir sviesto, jei pageidausite maistingesnės košės)
  • Druskos, pipirų

Rūkytos paprikos padažui:

  • 1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus
  • 3 skiltelės česnako, sutrintos per presą
  • 2 šaukšteliai rūkytos paprikos
  • 1/2 citrinos išspaustos sultys
  • Žiupsnelis druskos

Pirmiausia išvirkite aštuonkojį: užkaiskite didelį puodą vandens, sudėkite lauro lapą. pipirus, svogūną, česnakus, įberkite druskos ir pipirų. Jei aštuonkojis šaldytas, įdėkite jį (neatitirpinę!) į stipriai verdantį puodą, uždenkite ir užvirus, virkite apie valandą (arba ilgiau) kol aštuonkojis bus minkštas. Jei turite šviežią aštuonkojį, kai puode vanduo užvirs ir ims kunkuliuoti, paėmę už galvos nuleiskite į verdantį vandenį ir ištraukite (taip padarykite tris kartus, kad aštuonkojis būtų minkštas). Galiausiai įdėkite aštuonkojį į vandenį ir virkite taip pat kaip šaldytą aštuonkojį. Išvirusį išimkite iš puodo ir visiškai atvėsinkite (aštuonkojį išvirti galite iš vakaro).

Į puodą pripilkite vandens, užvirinkite. Įdėkite gabalais supjaustytas bulves, sudėkite česnakus, įberkite druskos ir pipirų, užvirkite ir virkite uždengtame pode apie 20 min., arba kol bulvės visiškai suminkštės. Sutrinkite (geriausia plaktuvu arba kombainu), praskiedžiant košę skysčiu, kuriame virė buvlės, bei aliejumi. Jei norite maistingesnės (ir skanesnės, ką čia slėpti:)) košės, trinant pagardinkite ją pašildytu pienu ir sviestu. Galiausiai pagardinkite košę druska ir pipirais. Košės konsistencija turi būti skystesnė nei paprastai, tačiau ne tokia skysta, kaip trinta sriuba:)

Kol bulvės verda, nedideliame puode arba mažoje keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite česnakus ir rūkytą papriką. Kaitinkite tik kol česnakai paskleis kvapą, ne ilgiau. Šiek tiek pravėsinkite, tada supilkite citrinos sultis ir pagardinkite druska, pipirais. 

Patiekdami į gilesnę lėkštę sudėkite bulvių košę, ant jos dėkite norimo dydžio gabalėliais supjaustytus aštuonkojus, ir pašlakstykite šiltu aliejaus padažu. 

  1. Asta ST:

    Miela Nida, vakar gaminau šitą padarą, gavosi puikiai! Tiesą sakant, skeptiškai vertinau faktą, kad pats aštuonkojis nėra šiltas, o tik kambario temperatūros, bet viskas pasiteisino. Visa egzotika slypi padaže, sakyčiau. Man buvo labai skanu. Ačiū už puikų receptą.
    Kitą kartą imsiuosi portugališkojo 🙂

  2. Nida:

    Birute – valgoma tikrai. Tos galvos ten tiek nedaug, kad jos net nesimato fotografijose. Dažniausiai ji bene supjaustoma į kokias aštuonkojo salotas, čiuptuvai geriau prezentuojasi cieli.

  3. Birute:

    O ar galva irgi valgoma? Visur fotografuojami tik čiuptuvai, o ką daryti su galva?

  4. Nida:

    Taip, Ieva, jis kambario temperatūros, palaistytas karštu padažu. Bet ne karštas

  5. Nida:

    Bet žinok tik man vienai juokingas tas jos „fusion” buvo:) Visi kiti aikčiojo, kaip jiems buvo netikėta toks išradingas maisto patiekimas:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *