Apie prekybos centrus

Nežinau kada prekybos centrai pasidarė vieta, kurioje man tapo malonu leisti laiką. Kalbu, savaime suprantama, apie maisto prekybcentrius, ne kitas parduotuves:) Apskritai aš galiu ramiai praeiti pro batų, drabužių, rankinukų ar  papuošalų parduotuves, bet visada užsuksiu ten, kur prekiaujama maistu:) 

Kažkada neseniai su drauge kikenom prisiminę kokiuose „prekybos centruose” apsipirkinėjo mūsų mamos, o ir mus pačias ten siųsdavo parnešti pieno ar duonos. Ar pamenate, kai visas prekes ne pasiimdavom patys, bet paduodavo pardavėja?:) Pasirinkimas nebuvo labai didelis, o ir pardavėja kažkodėl nebūdavo gerai nusiteikus ilgos pirkėjų eilės atžvilgiu… Jei tik išmesdavo kokių deficitų, ta eilė išvingiuodavo net už parduotuvės durų, ir buvo labai normalu kelias valandas stypsoti lauke, net ir žiemą, laukiant ir tikintis, kad tų deficitų liks ir tau, kai jau priartėsi prie kasos… Jei reikdavo skirtingų prekių, tai reikdavo atstovėti ilgas eiles keliuose skyriuose. Jau nekalbant apie tai, kad prekės nebuvo niekaip įpakuotos – pakuotėmis reikdavo pasirūpinti patiems pirkėjams. Pamenat, kai kurias maisto prekes vyniodavo į laikraščius, o kartais pasvėrę šmotą mėsos, tiesiog jį terkšteldavo ant prekystalio, ir žmogus tą mėsą ramiai dėdavosi šalia duonos į tokią pintą „sietkutę„:) Kai atsirado savitarna, tai jau buvo oho koks progresas, tik va bėda buvo, kad prekių nebuvo tiek, kad jos užpildytų lentynas, tad galėjo ištisi metrai lentynų būti nukloti trilitriniais stiklainiais su beržų sultimis, ar kokių nors teftelių konservų dėžutėmis:) (tefteliai, tiems, kurie nežino – kažkoks keistas produktas iš žuvies, kuris dvokdavo vos pradarius konservą, ir juos pirkdavom kai išsiruošdavom į turistinius žygius:))

Kai suvoki, kiek mes šioje srityje pajudėjom į priekį, ir kai su tenykštėmis palygini šiuolaikines maisto prekių parduotuves, tai sunku net įsivaizduoti, kad pokytis gali būti net toks milžiniškas! Kai keliauju po užsienį, mano mėgstamiausias užsiėmimas būna vaikščioti neskubant po maisto skyrius prekybos centruose, ir stebėti pakuotes, prekių išdėstymą, skaityti etiketes, mėginti nuspėti kas vienoje ar kitoje dėžutėje, jei užrašo ant jos negaliu suprasti… Man visada įdomu, kokias paslaugas vienoje ar kitoje šalyje pirkėjams siūlo prekybos centrai – pavyzdžiui, mano absoliučiai mėgstamiausia parduotuvė visame pasaulyje yra Woolworfs Pietų Afrikoje (turiu net jos kliento kortelę, nes tik ten perku maisto prekes, kai tik būnu P. Afrikoje. Ir specialiai perku po nedaug, kad turėčiau daugiau progų važiuoti į Woolforfs kasdien:) Čia man patinka paruoštos daržovės visiems gyvenimo atvejams: vienas tereikia suberti į puodą, kad išsivirtum sriubą, kitos supjaustos kubeliais – troškiniui ar kariui, o trečios – „makaronais”, kad žmonės be vargo galėtų maitintis sveikiau. Čiak ne tik atvirame grilyje kepa viščiukus (gali pasirinkti iš kelių marinatų, ir net grilinimo būdo), bet ir suka šviežius sušius, paruošdami ištisus dekoruotus sušių padėklus kokiam užklupusiam vakarėliui. Izraelio prekybos centrai apskriati garsėja paruoštų gaminių asortimentų – kai augini 4-8 vaikus, dažnai sprendimas nusipirkti jau paruoštus pietus kelioms dienoms į priekį, būna pats geriausias tėvų sprendimas. Ilgą laiką kreivai žiūrėjusi į tokius „paruoštukus”, vienąkart ir pati juos išbandžiau, ir, žinokit, rimtai susimąsčiau, koks tikslas plušėti ištisomis dienomis prie puodų…:) 

Pietų Korėjoje prekybos centre susigaudyti buvo bene sudėtingiausia:) Neįskaitydama nei vieno užrašo ant prekių, galiausiai pagriebiau vieną darbuotoją, kuri padėjo man susikrauti į vežimėlį viską, kas tik tilpo į 2 didelius lagaminus:) Žinoma, niekas nesukonkuruotų su Azijos parduotuvių švara ir precizišku prekių išdėstymu:)

Nežinau, pagal ką jūs renkatės, kur apsirūpinti kasdieniais maisto produktais, bet aš dažniausiai užsuku ten, kur man labiausiai pakeliuj. Taip pat man patinka, kai aš tiksliai žinau kur ieškoti man reikalingų prekių, kur yra pakankamas pasirinkimas, kad nereiktų lakstyti po visą miestą rankiojant po vieną ingredientą. Ilgą laiką mano įprasta parduotuvė buvo Rimi, bet sakau atvirai  – mano simpatijas pastaruoju metu galutinai išsikovojo Maxima. Aš net ėmiau pastebėti, kad savo maršrutus po miestą koreguoju taip, kad pakeliuj būtų Maxima. Kaskart kai užsuku į naujai įrengtas arba atremontuotas Maximas (pvz., Mindaugo, arba Ozo prekybos centre), būnu maloniai nustebinta viskuo: pasirinkimu, išdėstymu, aptarnavimu, ir svarbiausia – produktų kokybe. O dabar labiausiai laukiu atsidarant naujosios MaximaXXXX Akropolyje balandžio 11. Panašu, kad tai bus pats moderniausias maisto produktų prekybcentris visame Baltijos regione! Milžiniškas ne tik parduotuvės plotu, bet ir prekių gausa (o kartais juk prireikia kokio specifinio produkto, ypač iš pasaulio virtuvių sąrašo, dėl kurio štai ir nepagaminsi kurio nors viliojančiai atrodančio patiekalo…). Jau kuris laikas, matydama uždengtą tentais Akropolio Maximą, vis smalsiai pagalvodavau, kas gi ten už tų brezentinių „užuolaidų” vyksta, ir žinokit…. šią savaitę įkišau nosį:)

Ką aš galiu pasakyt – ne kasdien matai tokią begimstančią parduouvę, kurioje dešimtys žmonių dėlioja prekes į lentynas dieną naktį…. Montuojama dar nematyta maisto ruošimo įranga, šveičiamos vitrinos, jau šąla šaldytuvai, jungiamos ištisos virtinės savirtarnos kasų… Mes atėję apsipirkti juk net nesusimąstom, kiek rankų kiek valandų čia dėliojo buteliuką prie buteliuko, dėžutę prie dėžutės, pakelį prie pakelio…. Nenoriu išduot paslapčių, kas jūsų lauks naujoje didžiojoje Maximoje, bet tikrai bus wow! Pagaliau kai reikės tikrai kažko ypatingo, arba kažko įvairaus, arba tiesiog reikės visko ir daug, tai bus vieta, kurioje visa tai bus galima įsigyti. Ateikit balandžio 11 dieną – MaximaXXXX jau veiks nuo vidurdienio!