Apelsinų džemas su imbierais: geresnis nei pirktinis!

Apelsinai man iki gyvenimo pabaigos labiausiai asocijuosis su Izraeliu… Niekuomet nepamiršiu to jazminais persmelkto svaiginančio kvapo vasarį, kuomet žiedais apsipildavo citrusinių vaisių parkas, žaliuojantis mano universiteto teritorijoje. Švelnūs balti žiedai, jau užsimezgę žalios spalvos nedideli vaisiai ir išpampę oranžiniai bumbulai, kurių taip niekas ir nenuskynė, paliko ant žolės nukristi patiems… Ir visa tai ant to paties žaliuojančio medžio!!

Pirmą kartą savo akimis tikrus apelsinus – gyvus, augančius ant medžių- pamačiau Kalifornijoje 2000 metais. Mano draugai amerikiečiai žiūrėjo į mane kaip į keistuolę, strykčiojančią iš džiaugsmo, palietus sodrią geltono vaisiaus, dar kabančio ant šakos, odelę. Aukšta spygliuota tvora aptvertos ištisos apelsinmedžių plantacijos masino taip, kad rodės, nebaisūs ir perspėjamieji ženklai ant tvorų kas laukia tų, kurie pasikėsins į apelsinų derlių. Būdama sovietiniu produktu, kai apelsinai (su rombo formos juodu lipduku, labai tikusiu antriniam panaudojimui užsiklijuojant ant kaktos!) buvo baisus deficitas ir saldžiausias delikatesas, esu turbūt pasmerkta jais nuoširdžiai džiaugtis be pabaigos. Užtai Izraelis, kur apelsinai mūsų namuose būdavo vartojami visais pavidalais ir visomis formomis benveik ištisus metus, kai per savaitę 10kg ryšulėlio vaisių nelikdavo nė kvapo, tik įprasmino mano begalinę meilę citrusiniams vaisiams. 

Kalbu, be jokios abejonės, apie geros kokybės, prinokusius, saldžius citrusinius vaisius. Ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau galima nusipirkti apelsinų, kuriuos atveža tiesiai iš Ispanijos ūkių, ir kurie, tikėtina, nėra apipurkšti chemija taip, kad galėtų pastovėti iki pat pavasario. Būtent iš šių apelsinų labai verta išsivirti kelis stiklainėlius apelsinų džemo, kurį vėliau virtuvėje aš naudoju tiek vištienos marinatams, tiek saldiems kepiniams pertepti, bet užvis labiausia – pusrytiniam greitam saldžiam užkandžiui su skrudinta duona, prie puodelio kvapnios kavos… 

Prekybos centruose pirkti apelsinai šiam džemui netiks. Visų pirma, aš nepatariu valgyti citrusinių vaisių su visa žievele, kuri neaišku kuo purkšta, ir ji tokia karti, kad džemas bus nevalgomas. 

Mintis išsivirti apelsinų džemo kilo vaikštinėjant Ikea parduotuvėje ir dairantis švediškų produktų. Būtent ten pamačiau visą lentyną nuklotą skaisčiai geltonu džemu, kurio skonį puikiai prisimenu iš savo kelionų po Švediją.. Receptu, pagal kurį verdu šį džemą, kadaise su manim dosniai pasidalino mano knygos „Izraelio skoniai” įkvėpėja, mano mylima moteris Tėja Lanienė. Su kiekvienu šaukšteliu saldaus ir kvapnaus džemo prisimenu mūsų šiltus pokalbius apie maistą ir ne tik… 

Apelsinų džemas su imbieru

2016-01-24 16:32:04

Yields 1

Skanus ir kvapnus pagardas, tinkantis užkandžiams, marinatams ir kepiniams

Komentuoti

Išsaugoti receptą

Spausdinti

Ingredientai

1. 1 kg apelsinų
2. 800g cukraus
3. 4-5 cm ilgio imbiero šaknies gabalėlis

Instrukcijos

1. Sunokusius apelsinus gerai nuplaukite. Supjaustykite (su visomis žievelėmis!) juos gabalais ir sudėkite į elektrinio smulkintuvo indą. Pulsuojančiu rėžimu sukapokite apelsinus taip, kad dar liktų ndidelių gabalėlių, kad masė nebūtų vientisa tyrelė.
2. Supilkite sukapotus apelsinus į puodą ir užpilkite 5 stiklinėmis šalto vandens. Palikite pastovėti per naktį.
3. Kitą dieną puodą užkaiskite ir ant didokos ugnies virkite valandą, kol nugaruos dalis skysčio. Suberkite cukrų ir vėl užvirkite. Ant didelės ugnies virkite džemą apie 20 minučių, arba kol jis sutirštės. Prieš pat baigiant virti į džemą suberkite susmulkintą imbierą. Džemą išpilstykite į paruoštus stiklainėlius.

Nidos receptai https://nidosreceptai.lt/