Lašišos sūdymas man tapo tradicinis kassavaitinis veiksmas. Vos trečiadieniais Šiaurės Jūra atveža šviežios lašišos, nusiperku kelis gabalėlius, iš kurių vienas laukia eilės būti iškeptas vakarienei, o kitas keliauja po druskos sluoksniu, ir mes visą savaitę šaldytuve turime sūdytos lašišos. Kai tingiu daug terliotis, tiesiog užbarstau lašišą pora šaukštelių cukraus, tada grūstų pipirų, ir padengiu sluoksniu rupios druskos. Kartais, kokios nors šventės proga, pasūdau lašišą su degtine ir burokų sultimis. Gaunasi labai graži spalva ir malonus, salstelėjęs burokų aromatas.
O štai šįkart pasiklioviau Donna Hay ir nužingsniavau į egzotiką: lašišą sūdžiau su citrinžolėmis, imbierais, čili pipirais ir šlakeliu romo! Tikrai išskirtinis švelnus skonis, labai vertas švenčių, bet ne mažiau ir kasdienių užkandžių!
- 1kg rupios druskos
- 2.5 stiklinės cukraus
- 60ml (1/4 stiklinės) baltojo romo
- 2 čili pipirai, susmulkinti
- 3 stiebai citrinžolės, susmulkinti
- 1.4kg lašišos file su oda
- 2cm gabalėlis imbiero šaknies, sutarkuotas
- Dubenėlyje sumaišykite druską, cukrų, romą, čili pipirus ir citrinžoles.
- Patieskite didelį gabalą lipnios plėvelės ant stalviršio, tiek, kad pilnai padengtų visą lašišos file gabalą.
- Pusę paruošto druskos mišinio suberkite ant plėvelės ir paskirstykite taip, kad plotas atitiktų lašišos file plotą. Ant druskos guldykite lašišos file, odele į apačią.
- Lašišos file patepkite tarkuotu imbieru, ir padenkite likusiu druskos mišiniu.
- Tampriai susukite lašišos file maistine plėvele, įdėkite į gilų indą (tiks, pvz., nedidelė kepimo forma), ir paslėkite medine pjaustymo lentele, ją prispausdami kokiu nors svoriu.
- Laikykite šaldytuve apie 36 val., apversdami kas 12 valandų, kad tolygiai pasiskirstytų sūrumas ir prieskoniai.
- Prieš patiekiant atvyniokite žuvį ir nuvalykite ją popieriniu rankšluosčiu, pašalindami druskos mišinio likučius. Aštriu peiliu supjaustykite lašišą ir sudėkite į lėkštę taip, kad gabalėliai persidengtų tarpusavyje.
Dovile – bus įdomu sužinoti tavo vertinimą:)
O aš dabar laukiu šio rezepto rezultato. Toks truputį nekūčiškas variantas, bet truputį paišdykaut galima. Tik aš labai labai mažutį gabaliuką taip pasidariau.
Ačiū už gerus patarimus.
Jovita, ši didelė porcija buvo skirta šventėms,kada prie stalo susėda kokie 10 žmonių:) Aš likusią lašišą visuomet supjaustau plonomis juostelėmis, sudedu į Tupperžware indelį, gabalėlius sudedant taip, kad dalinai susidengtų vieni su kitais. Uždarau ir laikau nulinėj šaldytuvo zonoj mažiausiai savaitę. Paprastai ilgiau neprireikia, nes viską suvalgom…:)
Miela Nida, o kiek tokia sūdyta lašiša gali stovėti ir kur? Jūs rašote, kad lašišos gabalas svėrė 1,4 kg, jei tiek pasisūdyčiau, mano dviejų asmenų šeima taip greitai nesupraustų net labai skanios lašišos.
Snaige, aš dažniausiai iš akies, bet panašiai kaip jūs druskos dedu, ir pakanka. Pagal šį receptą dariau iš pusės porcijos žuvies, tad ir druskos (cukraus ir kt) dėjau perpus mažiau. Pernelyg sūru nebuvo, bet aišku, kad visą druską prieš valgant nugramdžiau… Reikės pabandyti kitąkart mažiau dėt ir palyginti, ar skonis nepasikeitė. Jei nepasikeitė, tai kam gi tiek daug dėti – jūs teisi!
Nida,bet ir knygoje gali buti klaida.As naudoju recepta is knygos „Very Swedish” Annica Triberg Per Ranung Tore Hagman ir rupios druskos (kuria rekomenduoja pasmulkinti)tik
3 valgomi saukstai vienam kilogramui lasisos su oda.Receptas superinis!!!!
1 kg lasisos su oda
80 gr cukraus
1 valg.saukstas baltu maltu pipiru
4 valg.saukstai rupios druskos (rekomenduoja ja pasmulkinti)
3 saujos svieziu krapu. Krapus deti ant zuvies puses, ne ant odos.
Skanaus.
Isbandyta daug daug kartu.
Snaige, receptas yra pateiktas tokiomis proporcijomis, kokios nurodytos jo originale – Donna Hay knygoje „The New Classic”. Gal druskos ir gali pasirodyti daugoka, bet žuvis paims tiek, kiek jai reikės, tad nereiktų baimintis. Užtikrinu jus, kad pernelyg sūri ji nebuvo…
Pingback: Mano šventinis meniu
Siame recepte tikrai yra klaida.Toks ispudis,kad druska bus valgoma su lasisa….
Aš šiek tiek irgi baiminausi, ar nebus užgožiantis tas romo kvapas. Bet turiu pasakyt, kad jis man labai gražiai susibalansvo su likusiais aromatais – imbierais, citrinžole. Romo buvo labai nedaug (palyginus), tai jis niekaip negalėjo dominuoti. Bet šis patiekalas tikrai ne kasdieniam pusryčiui:) Čia toks labiau pamandravojimui skirtas:)
Nida, as gaminau siek tiek kitaip, bet irgi dejau romo. Tai man kazkaip per stipriai jautesi romo kvapas, kuris man nederejo su sudyta lasisa. Su viskiu buvo zymiai geriau.