Labai gaila, kad atsisveikinimas su Izraeliu virto į dar vieną karinį išbandymą:( Jau maniau, kad 2012 metų operacija Gazoje, kuomet visą savaitę kaukė oro pavojaus sirenos ir Tel Avivo link skriejo mirtį nešančios raketos, buvo pirma ir paskutinė mano gyvenime. Taip, kaip Lietuvoje ryte šviečiant saulei niekada nesi tikras, ar vakarop nepraplius lietus, taip čia, šiame regione, situacija iš taikos į karą gali pasikeisti per kelias valandas.
Štai vakar per pietus mes važiavom į Jeruzalę, į Knesetą, kur susitikom su Kneseto pirimininku J. Edelšteinu, ir jam įteikiau savo knygą „Izraelio skoniai”, o štai vakare sužinojom, kad skubiai telkiamos 40 000 rezervistų pajėgos dėl paaštrėjusios situacijos Izraelio pietuose. Situacija dar pablogėjo vakarop, o mes kaip tik rengėmės Lietuvos valstybinei šventei. Važiuojant į šventės vietą sukaukė sirenos. Žmonės pabiro iš automobilių, puolė į šalia esančių pastatų rūsius, gulė ant žemės… Galvojom, kad niekas neateis į mūsų šventę, tačiau žmonės, smarkiai vėluodami, visgi susirinko. Visų nuotaika, savaime suprantama, buvo nekokia…:(
Kaip gerai parašė mano FB bičiulė Violeta, būtent todėl žydai moka džiaugtis kiekviena diena, nes jie nėra tikri, kad sekanti diena išauš… To džiaugsmo išmokau ir aš…
Šios dienos patiekalas – iš „šaldytuvo valymo” kategorijos:) Vartoju Buga’s padažus, kuriuos pasivežiau pastarąjį kartą viešėdama Lietuvoje. Kuo puikiausiai šis patiekalas tinkamas išvykoms gamtoje, o ypač skanu valgyti rankomis, dažant į mėgstamą pagardą!
- 3-4 bulvės (paprastos arba saldžiosios)
- 4-5 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 1 kaupinas šaukštelis Buga’s kaukazietiškos adžikos
- Druskos
- Šviežiai grūstų juodųjų pipirų
- Susmulkintų kalendrų pateikimui
- Mėgiamo saldaus arba saldžiarūgščio padažo
- Įkaitinkite orkaitę iki 180° C. Kepimo skardą išklokite pergamentiniu popieriumi.
- Sumaišykite aliejų su adžika, trupučiu druskos ir juodųjų pipirų. Aptepkite gausiai kiekvieną bulvių riekelę ir suguldykite į kepimo skardą.
- Kepkite apie 10-15 min arba kol gražiai apskrus. Pabarstykite kapotomis kalendromis ir patiekite su mėgstamu padažu.
Ačiū, Donata:) Taip, ir mano draugai (arba kitaip sakant, Tel Avivo „chebra”) galvoja taip pat. Todėl rūpinasi kitomis pilietybėmis, kad reikalui esant galėtų gelbėti save ir savo vaikus… Negaliu įsivaizduoti kaip gyventi šalyje, kurios ateitimi taip iš tikrųjų netiki:(
Būtent kenčia civiliai. Nežinau, kaip tavo Nida izraeliečių ratas, bet maniškis ratas sako, niekada pas mus taikos nebus. Bus tik laikotarpiai ramesni arba audringi. Gaila, tikrai gaila. Tookia šalis!
Nida, labai gražiai atrodai:)prijaučiu trumpaplaukėms:)
Merginos, kaip absurdiškai beskambėtų, prie visko, žinokit, priprantama. Net ir prie sirenų. Šiandien ryte, kaip koks žadintuvas – tik suūžė visas miestas… Paskui perpiet serija su sprogimais kažkur virš Tel Avivo. O dar vėliau savo akimis matėme stovėdami terasoje kaip 6 raketas perėmė priešraketinė gynyba. Jokių emocijų. Tik liūdesys dėl šių milžinišką potencialą turinčių žemių ir jose gyvenančių žmonių nesibaigiančių konfliktų, per kuriuos, deja, labiausiai kenčia civiliai…:(
Liūdna bus jei Izraelyje prasidės dideli neramumai. Išsivaizduoju kaip neramu ten gyvent esant tokiai situacijai. Jei jau pati, Nida, sakai kad neramu tai matyt taip ir yra, nes dažnai per TV rodo baisiau nei kad yra ištikrųjų. Vadinasi tikrai nekas. Kažkaip pasaulis nerimsta kuo toliau tuo labiau…
Linkiu ramių dienų!
Komentaras gavosi visai ne apie patiekalą:) tikiu, kad skanu:)
Nida, aš irgi po savo nelaimių stengiuosi kiekvienoje dienoje rasti šventės nors truputį, bet vistiek gyvenimo kare aš neišsivaizduoju. Man išties atrodo labai baisu. Dėl savęs tai ne, bet dėl vaikų, artimųjų, draugų.
O šaldytuvą mes irgi valom, nes tuoj gi naujas derlius. Nors vakar vyras mūsų rajono dalyje nerado nupirkt bent kiek valgomų šviežių daržovių, tai prie šašlykų valgėm konservuotus žirnelius ir raugintus agurkus. Liepos mėn. Košmaras kažkoks.