Nors didžiosios metų šventės ir pasibaigė, ir šį savaitgalį turbūt nurėdysite eglutę, aš esu įsitikinusi, kad gyvenime verta šventes sau darytis nelaukiant specialios datos, sukakties ar progos. Kodėl nepasilepinus savaitgalį patiems savęs? Kodėl nepasikvietus geros, seniai matytos draugės į svečius puodeliui arbatos? Kodėl neusikūrus progos vien tam, kad išsikepti skanų nedidelį saldumyną?:)
Ar jūs pamenate tuos laikus, kai į svečius eidavome prieš tai nepranešę? Tiesiog, užsukdavome eidami pro šalį. Ir visai nesujausdavome kvailai, kad šeimininkus kartais pastatydavome į nepatogią padėtį, nes jiems čia ir dabar skubiai reikdavo sugalvoti kuo tuos svečius pavaišinti. Dabar atrodo, tarsi to niekad nebuvo. Bet juk mūsų tėvai visada šaldytuve ar spintelėje turėdavo „pasislėpę” kokią geresnę mėsos konservą, ar dešros gabalą tam atvejui, jei užsuktų svečiai:))
Dabar viskas kitaip. Svečių atėjimus ir vaišes kruopščiai planuojame, reikalingus produktus susiperkame tada, kai jų reikia, ir tiek, kiek reikia. Nereikia iešoti blato ar kaupti atsargas, kaip anksčiau. Tik kartu, bent man atrodo, mažėja ir progų, kuriomis susitinkame, pasimatome, pasėdime prie stalo ir tiesiog pabendraujame. O gal man tik taip atrodo?…
Tad jei seniai į svečius buvote pasikvietę draugų, pasigaminkite šių torčiukų ir tai bus pati geriausia proga ir pretekstas jiems paskambinti!
- Pagrindui
- 180 g sausainių Oreo
- 500 g maltos varškės, skirtos varškės pyragams
- 3/4 stiklinės cukraus
- 1 łšaukštelis vanilės pastos
- 2 šaukštai pudngo miltelių arba krakmolo
- 2 kiaušiniai
- 1 - 2 bananai
- Šviežių citrinos sulčių
- 2 šaukšteliai rudojo cukraus
- Kokosiniams trupiniams
- 1/2 stiklinės tarkuotų kokosų
- 2 šaukštai tirpinto sviesto
- 1 šaukštas cukraus
- Orkaitę įkaitinkite iki 150 C. Mini keksiukų kepimo formoje išdėliokite popierinius sijonėlius.
- Oreo sausainius gerai sutrupinkite ir maždaug po šaukštelį įdėkite į kiekvieną paruoštą sijonėlį.
- Varškę dubenyje išsukite su cukrumi, vanile. pudingo milteliais (arba krakmolu), tada įmuškite po vieną kiaušinį ir gerai išmaišykite, kad visi ingredientai susimaišytų.
- Šaukštu dėkite varškės masės iki viršaus į kiekvieną popierinį sijonėlį, tiesiai ant oreo sausainių pagrindo. išlyginkite paviršių.
- Kiekvienos formelės centre ant varškės masės dėkite po skiltelę banano, kurį prieš tai pamirkykite citrinų sultyse ir pabarstykite cukrumi.
- Sumaišykite tarpusavyje visus kokosinių trupinių ingredientus, ir šaukšteliu pabarstykite kiekvieną torčiuką.
- Kepkite orkaitėje apie 30 minučių, arba kol masė sustandės. Išimkite ir pilnai atvėsinkite.
Puiku, Rūta!! Iki kitų pasimatymų:)
Ačiū,Nida.Gal tikrai per greit ištraukiu .Paskutinę partiją palikau atvėst išjungus orkaitę, tai kur kas gražesni išėjo. Sėkmės Jums ! Visada laukiu Jūsų receptų
Rūta, dėkui kad parašėt. Tai, kad naudojot President varškę, tikrai negali būti priežastimi… Sunku pasakyt, kodėl subliūkšta – gal pernelyg greitai iš orkaitės ištraukiat ir jiems tas nepatinka? Tuo tarpu dėl prilipimo prie popierėlių, taip jau yra… Atrodo gražiai popierėliuose, transportuoti lengva, bet valgant reikia pasiterlioti, tas tiesa… 🙂
Miela Nida, su malonumu skaitau Jūsų receptus, su malonumu ir gaminu.Vakar ir šiandien gaminau šiuos keksiukus.Kilo keli klausimai :kepdami jie iškyla , o po to subliūkšta ir vaizdelis pasidaro tolimas jūsiškiams…Ir labai smarkiai prilimpa keksiukų popierinės formelės, nepatogupačiam valgyt, o juo labiau vaišint kitus. .Gaminau su President varške, ji saldi, tai cukraus visai nedėjau.Ar gali tai būti priežastis ?
Jie irgi kažkuo stebėsis, sulaukę mūsų metų ir žiūrėdami į dar kitą, jaunesnę kartą:)) Tik neįsivaizduoju, KUO:))
Cha cha, Nida! Tos pačios patirtys. O mes dar jaunos, o jau ištisa nauja epocha atėjo su nauja civilizacija ir gyvenam nebesistebėdami. Tiesiog, nuostabu!
Taip, Dovile, ir a6 atsistebėti negalėjau, kokia „išskaičiuota” ir „susvetimėjusi” ta visuomenė:)) Maisto ant stalo padeda tiek, kiek svečiai jo suvalgo (ir dar truputį valgyt nori), bet ne penkis kartus daugiau nei leidžia sveikas protas:) Kad kiekvienas savo namus turi tarsi savo tvirtovę, o mes tuomet juk pas vieni kitus visomis šeimomis atvažiuodavom, apsistodavom, miegodavom vienas ant kito, ant žemės ir „raskladūškių”, o netikėti vizitai buvo tiesiog geriausia draugiškumo išraiška, bet ne įžeidimas!:) Lygiai taip mane kažkada nustebino, kai iš Amerikos grįžusi draugės mama pasakojo, kad, o siaube!!, ten moterys…… skutasi kojas ir pažastis!!!!!!
Visai neseniai galvodama apie tai, kaip pasikeitė visuomenė ir priimtinos normos, prisiminiau kaip kažkada stebėdavomės Vakarų pasaulio racionalumu/praktiškumu (ar kaip ten pavadinsi), kai gamindavo vakarienę porcijomis ir neturėdavo kuo netikėto svečio pavaišint. Dabar jau ir pas mus tokie papročiai ir atrodo, kad visai priimtini. O dėl naujų kepinių, tai net nebandau. Nuo švenčių dar likę dėžės meduolinių sausainių ir saldainių ir iki kovo mėn. užteks;-)