Mums visai neprošal būtų pasimokyti iš italų dar daugiau meilės maistui ir dar daugiau meilės sau:) Skaitau dabar naują knygą apie itališką virtuvę, ir negaliu nesižavėti tuo, kaip italai švenčia kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, aperitivo: kad ir kokia savaitės diena bebūtų, kad ir kaip (ne)sunkiai tą dieną atidirbote, jūs būtinai „užsitarnavote” aperitivo: stiklą (alkoholinio) kokteilio ir vieną kitą pakramsnojimui skirtą skaniuką. Ir tas aperitivo yra ne kas kitas kaip švelni preliudija į gurmanišką vakarienę, kuri tuoj tuoj prasidės. Pasiruošimas, nusiteikimas, atsipalaidavimas ir savotiškas apšilimas.
Taurės aperitivo gėrimams pradedamos blizginti apie 18:00, kad atsipūtę italai galėtų porą valandų iki pat vakarienės mėgautis pokalbiais ir bendravimu su bičiuliais. Aperitivo tiekiamas kavinėse ir muziejuose, žmonės su taurėmis stoviniuoja gatvėje, tiesiog tokią valandą sunku praeiti pro šalį ir neužkliūti kur nors gėrimui ar dviem… Man bene didžiausią įspūdį paliko viena konceptuali parduotuvė (concept store) Milane, kur dienos metu kabantys madingi dizainerių drabužiai vakare uždengiami nuo lubų nusilieidžiančiu stiklo gaubtu, o improvizuotu baru tapęs prekystalis nuklojamas taurėmis čia pat plakamų kokteilių ir padėklais elegantiškų rankomis valgomų užkandėlių. Tikslas tikrai nėra prisivalgyti tiek, kad nereiktų vakarienės, verčiau sužadinti apetitą ir tas dvi valandas iki vakarienės atsipalaiduoti nuo dienos veiklos ir darbų.
Aperitivo užkandžiai, kaip taisyklė, yra tie, nuo kurių atokiau jums patars laikytis jūsų asmeninis treneris:) Tačiau nepametant saiko jausmo ir nepamirštant tikrosios šios kulinarinės tradicijos prasmės – bendravimo – pasimėgauti galima ir jais: sūriai, brandintos mėsos juostelės, nedidelės picos, grissini, keptos polentos gabalėliai ir kiti… Viena taurė gėrimo paprastai patiekiama „komplekte” su viena lėkšte užkandžių.
Pradėjau pasakoti apie aperitivo tik todėl, kad kai aš ruošiu užkandžius svečiams renkantis prieš vakarienę, dažniausiai mano sąraše būna grissini. Trapios duonos lazdelės labai patogios ir serviruoti, ir valgyti. Todėl jei ir jūs esate traškių lazdelių fanai, kviečiu išbandyti ir saldžią jų versiją – torcetti. Gal jie mažiau tiks prie taurės vakarinio aperitivo, bet prie kavos puodelio pravers tikrai:)
Sako, kad torcetti, pirmąkart itališkuose kulinariniuose užrašuose aptikti 1700 metais, juos tuomet šiaurinės Italijos kaimuose kepdavo didžiulėse viešose krosnyse, kūrenamose malkomis. Sako, kad šiuos sausainėlius gamindavo nuobodžiaujantys vaikai – taip mamos galėdavo susikoncentruoti ties duonos kepimu, kol jų atžalos raitydavo plonytes juosteles, kurias paskui voliodavo cukruje. Kai vėl atsivers pasaulio durys, ir kai vėl keliausite į Italiją (ypač jos šiaurę), nepraeikite pro kokios kepyklėlės vitrinas nenusipirkę maišelio torcetti. O kol kas jų iki soties galite prisigaminti patys.
P.S. skaniausi torcetti švieži, tą pačią dieną, bet juos lengva atšviežinti pašovus kelioms minutėms į orkaitę, kad vėl taptų traškūs. Laikykite iškeptus sausainėlius sandariai uždarytoje dėžutėje.
| Pasiruošimas | 30 min |
| Laikas | 12 min |
| Pasyvus laikas | 4 val |
| Porcijos |
asm
|
- 7 g sausų mielių (1 šaukštelis)
- 500 g miltų (naudojau speltų)
- 2 šaukštai cukraus (plius dar apie 100g apvoliojimui)
- žiupsnis druskos
- 250 ml šilto vandens
- 170 g sviesto kambario temperatūros
Ingredientai
|
|
- Dideliame dubenyje sumaišykite mieles, miltus, 2 šaukštus cukraus ir žiupsnį druskos. Įpilkite vandenį (jis turi būti šiltas, bet ne karštas!), ir užminkykite minkštą tešlą. Jei matote, kad tešla nesiminko, įpilkite dar truputį vandens, bet nepersistenkite, tešla neturėtų lipti prie rankų. Geriausia šį darbą daryti kombainu, su kablio formos įrankiu. Dubenį su tešla uždenkite virtuviniu rankšluostėliu arba lengvai pridenkite maistine plėvele, ir palikite šiltoje vietoje pakilti bent valandą.
- Sviestą (jis turi būti labai minkštas!) išsukite nedideliame dubenėlyje kad būtų minkšta pasta, ir sudėkite į dubenį su pakilusia tešla. Minkykite tešlą toliau (man šį darbą padarė kablio formos įrankis ir kombainas), kol sviestas įsikorporuos į tešlą. Jei matote, kad tešla labai lipni, galite įberti truputį miltų, bet nepadauginkite, antraip torcetti bus kieti. Palikite tešlą pakilti dar kartą, apie 1-2 val.*
- Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Dvi skardas išklokokite pergamentiniu popieriumi. Šiek tiek pamiltuokite darbastalį ir atplėškite dalį tešlos (pusę arba trečdalį kiekio, tik kad būtų lengviau kočioti). Iš tešlos iškočiokite kvadratą, apie 1 cm storio. Aštriu peiliu supjaustykite tešlą maždaug 1 cm pločio juostelėmis, tas juosteles dar supjaustykite į 1-2cm gababėlius.
- Į atskirą lėkštelę įpilkite cukraus. Imkite kiekvieną gabalėlį tešlos, tarp delnų jį švelniai pavoliokite, kad gautųsi nestoras volelis, tada sujunkite kraštus, ir dar patempkite tešlą, šiek tiek pailginkite suformuotą "lašą". Iš visų pusių pavoliokite cukruje, ir klokite į paruoštą skardą. Kepti reikės pamainomis, kol viena skarda kepa, galite suformuoti kitą skardą sausainėlių. Sausainėlius kepkite 12-15 min., kol cukrus karamelizuosis, ir sausainėliai gražiai apskrus. Palikite skardoje atvėsti, tada sudėkite į sandariai užsidarantį indą.
*Antram tešlos pakilimui galite naudoti šaldytuvą, ypač jei kepsite sausainėlius kitą dieną. Įsukite tešlą (jau su sviestu) į maistinę plėvelę ir laikykite per naktį šaldytuve. Jei manote, kad tešlos pernelyg daug ir nenorite iškart kepti tiek daug sausainėlių, šioje stadijoje dalį tešlos galite susukti į maistinę plėvelę ir užšaldyti (iki 6 mėnesių) - kai norėsite kepti, tiesiog beliks atšildyti iki kambario temperatūros ir formuoti sausainėlius.
Iš šio kiekio gausis nemažai sausainėlių. Tačiau šį tešlos kiekį drąsiai galite dalinti perpus, ir kepti iš pusės normos.
Recepto šaltinis - Emiko Davies, Tortellini at Midnight
Jums taip pat patiks:
Dalia, pritariu pilnai – tešlos paslankumas neįtikėtinas, vienas malonumas tas virveles kočioti tarp delnų:) O dėl Stevia – kokia nuostabi mintis!! Ypač turint omenyje, kad šis mėnuo – cukrinio diabeto ligų prevencijos mėnuo, tad jūs tiesiog į temą 200%. 🙂
Oi Nidute, su ta Italija ir „Saikas” kazkaip man laaabai nesiderina 😬 O jau picuciu skanumelis, ypac tose mazytese uzeigelese. O Taraliai…. ai svente kasdien buvo 😉 Prisikepiau siu nuodemiuku siandien, kur ten saika gausi. 😂Kepiau tycia is puse teslos, nes zinojau kad nebus stop mano seimynai, Nerealus o jau tesla kokia smagi, tik dirbk 👍 Beje vietoj balto cukraus dejau Stevia (aisku per puse maziau nei recepte) Gal maziau nuodemingi ir sukramsnoti galima daugiau 🤔🤔🤔 ✌✌
Vaida, velnias, nepamenu tikrai… visiškai atsitiktinai užsukom, nes labai neįprastas dizainas buvo, o vaikinukai ten dirbantys mums viską pademonstravo, pakvietė aperityvams vakare (tik nenuėjom mes…). Jaučiu Milane dar ją ir atrasčiau, bet jei gyvai eičiau per tas siauras gatveles, kaip šių metų vasarį, dar prieš pandemiją…..
Nuostabus aprašymas ir susiviliojau rytoj sausainiukus pabandyti 🙂 gal kartais atsimenate tos parduotuves Milane pavadinimą kuri vakare virsta į bara?