Tokios vasaros, turiu prisipažint, nepamenu. Ji man atgaivina pačius geriausius prisiminimus iš Izraelio, kai netrūkdavo saulės ir karščio… Žinau, kad kai kas Lietuvoje rimtai nuo to karščio vargsta, tačiau kiek daug pozityvios energijos suteikia ryto saulės spinduliai, tiesa?:) Šį savaitgalį pagaliau ištrūkom pas savo mielus bičiulius į sodybą. Tas savaitgalio pabuvimas gamtoje su rytiniais pasipliuškenimais […]
Šis pyragas buvo dovana mano Mamai. Jau seniai turėjau jį pasižymėjusi, ir laukiau progos iškepti. Švelnus kavos, Amaretto ir grietinėlės skonių derinys paprastai lemia, kad abejingų tiramisu desertams nelieka:) Ar tai būtų Tiramisu ledai, ar šventinis puošnus Tiramisu tortas, ar tradicinis Tiramisu desertas, kurį net neabejoju, kad visi mokate gaminti, patiektas indivudualiose porcijose. Tuo tarpu […]
Pavasaris, kaip jau tapo įprasta, driokstelėjo su begalėmis naujų darbų ir projektų… Apmaudžiausia, kad per juos nelieka laiko blog’o įrašams. O būtent šių įrašų – ramaus laiko sau ir savo pomėgiui – aš labiausiai ilgiuosi. Praėjusią savaitę, bebėgdama nuo gripo, kuris labai kėsinosi bet taip ir nepalaužė manęs, išskridau į Londoną. Tai toks pagaliau suplanuotas laikas, […]
Kažkada, prieš porą metų, mudu su vyru labai karštai disutavome, kada į Lietuvą ateis gero maisto kultūra. Gero maisto, kaip jis suprantamas kitose vakarietiškose valstybėse, šioje srityje labiau pažengusiose nei mes. Maisto, kuris skirtas ne alkiui numalšinti, bet įkvėpimui pasisemti ir tikrai „pakaifuoti” prie stalo. Maisto, kuris pagamintas ne gadinant produktus arba „užmušant” jų netobulumą, […]
Kaip gerai, kad Europoje yra Prancūzija!! Dvi valandos kelio, ir žmogus atsiduri rojuje. Mados, stiliaus, tobulų kraštovaizdžių, sūrių, vyno, kepinių, šokolado, kavos, ir apskritai maisto kulto rojuje… Man, tokiai galvą pametusiai dėl kulinarijos, Prancūzija yra šalis, iš kurios nesinori išvažiuoti. Šalis, kurioje kiekvienas atsisėdimas prie stalo virsta dalyvavimu geriausiame kulinariniame spektaklyje, turinčiame visas tradicines veiksmo […]
Esu savotiškas Italijos virtuvės vergas… Ilgai be itališko maisto neištveriu. Šviežia mocarela su saldžiais sunokusiais pomidorais sezono metu – kone kasdienos užkandis. Savos gamybos pesto padažų – pilnas šaldytuvas: rukolos, tradicinio bazilikų, kalendrų, kalės… Labai geros kokybės konservuoti pomidorai arba butelis itališkos passata (pomidorų tyrės) – visuomet po ranka, spintelėje. Ir būtinai keli vienetai, kad […]
Ar čia mes tą gražų orą iš Afrikos atvežėm, ar kas čia darosi, kad rugsėjo pabaigoje taip saulėta ir gražu??? Tikra vasara!!! Ech, tas klimato atšilimas man vis labiau ir labiau patinka:) Klimatas klimatu, bet nuo kalendoriaus toli nepabėgsi… Rudens vieno mėnesio jau beveik nėra, tad geros naujienos, kad liko vienu mėnesiu mažiau iki vasaros. […]
Šiandien iš naujo atradau avižas. Ne, ne avižinius dribsnius, kuriuos valgau bene kasdien pusryčiams:) Bet tikras, neskaldytas avižų kruopas. Kai jų paragavau, prsiminiau, kad tokias mums duodavo darželyje… Tiesa, darželyje nemokėdavo kaip nors įdomiau jų paruošti, tad tai nebuvo mano mėgstamiausias patiekalas:) O avižas atradau ir vėl dėka M. Speck knygos apie kruopas. Ir toje […]
Artėja savaitgalis, o kadangi orai už lango nelabai džiugina, tai reikia pagalvoti, kaip pradžiuginti save kitais dalykais:) Džiuginti save verta jau nuo pat ryto – nuo pusryčių, savaime suprantama:) O kol dar yra mėlynių, tai reikia jų valgyti pilna burna, kad vitaminų atsargos ilgam užpildytos būtų! Žinote, atskleisiu jums vieną paslaptį. Vaikystėje, kai buvau gal […]
Na ir orai… Tai pliaupia be perstojo, tai saulė debesis gano… Šalia židinio guli pundelis malkų, nes kai tik dangus užsitraukia, taip ir norisi įkurti ugnelę. Bet kai iš po pilko debesies išlenda saulės spindulys, ir vėl norisi atverti langus ir kvėpuoti šviežiu drėgnu miško oru… Tokią dieną kaip ši labai smagu leisti virtuvėje:) O […]