Žymų skiltis: Saldūs kepiniai

Šie sausainiai buvo spontaniškas noras kažką švęsti: galbūt trumpiausią metų mėnesį, galbūt artėjančias Valstybės ir melės šventes, galbūt besibaigiančią žiemą, bet tikriausiai, visgi, beprasidedančias atostogas… Kol į lagaminą iš toliausių spintos kampelių gula vasariškos palaidinės ir šortai, pertraukėlėse galima ir puodus pamaišyti. O sausainius bus smagu kelionėje pagriaužti:)  Jei šią savaitę gaminsite tik vieną patiekalą, tebūnie […]

Šaltis mane veikia taip: sėdžiu šiltuose namuose, žiūriu į speigą už lango, ir galvoju ką čia skanaus pasigaminus:) Geriausia ką nors su išraiškingais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, imbieras ar kardamonas… Ir nenusiraminu tol, kol nerandu kokio įdomesnio recepto, ko nors, ko dar iki šiol nebuvau gaminusi, kažko, geriausia kas reikalautų kažkokių naujai išmokstamų įgūdžių.  Taip atsitiko ir […]

Ne kartą prisipažinau, kad turiu silpnybę lenkiškiems kepiniams. Na pavydu man, kad kaimynai kiekvienai šventei, kiekvienai progai turi po kelis nepajudinamus gardėsius, kurių nepakeistų nei dešimt naujų, modernių ar neįprstai “patiunintų”. Tie kepiniai tokie laiko patikrinti, ir tokie populiarūs, kad jiems negresia išnykimas ar nugrimzdimas užrmarštin. Pavyzdžiui, obuolių pyragai. Lenkai turi dešimtis variantų “Šarlotės” ir kiekvienas […]

Na štai ir paskutinis šių, 2016-ųjų metų įrašas. Dorai neatsigavę po vienų švenčių, turbūt ruošiatės kitoms… Ir nors šiemet tas švenčių kalendorius poilsio dienų pagailėjo, Nauji metai visvien ateis, kaip ateina kasmet. Kartu su naujom viltim, naujais įsipareigojimais, naujais planais, naujais darbais, pažintimis, pomėgiais, atradimais… Kasmet, besibaigiant metams, skiriu keletą minučių nueinančiųjų apžvalgai, suvedu “buhalteriją” kas […]

Šventės tam ir yra šventės, kad kvepėtų visi namai. Pradžioje – kol kepame kūčiukus, kol lipdome imbierinius sausainius, kol maišome mielinio pyrago su aguonomis tešlą, o galų gale – kai susėdame prie stalo ir dosniai riekiame sūrio pyrago riekę… Mūsų šventės neįsivaizduojamos be sūrio pyrago. Kasmet vis ieškau naujų, dar nebandytų receptų, kad kaskart paragautumėme […]

Šį savaitgalį jau pamažu pradėsiu ruoštis didžiosioms metų šventėms. Šiemet kalendorius pašykštėjo laisvų dienų, todėl pasiruošimą teks sutalpinti į keletą vakarų, atlikusių nuo darbų ir nuo prieššventinio šurmulio. Mano šventinis meniu jau sudarytas, dienų tikslumu suplanuoti visi vizitai į parduotuves, kai kas jau nupirkta ir laukia savo eilės šaldytuve. Mano silkės, kurių nusipirkau šviežių Šiaurės Jūroje, […]

Ar jau užuodžiate Kalėdas? Mano namuose šiemet kaip niekada anksti atsirado eglutė:) Ilgai ginčijomės, ar tai turi būti aukšta, ar žema, didelė ar maža, kokiais žaisliukais puošta… Nusipirkau net naują girliandą, kuri taip žybsėjo, kol ją pajungiau, kad net ėmė skaudėti galvą nuo pernelyg ryškios šviesos:) Po eglute jau guli pirma dovana, kurią man padovanojo […]

Jei kada kas nors man būtų išpranašavęs, kad parašysiu knygą, ir paskui tos knygos dėka važinėsiu po pasaulį ją pristatinėdama, susitikdama su skaitytojais, būčiau tik smagiai nusikvatojus. Dar prieš penkerius metus nė svajot nesvajojau apie “Izraelio skonius”, jau nekalbant apie šios knygos išvertimą į anglų bei lenkų kalbas. Jūs net neįsivaizduojat, kiek streso turėdavau išgyventi […]

Kai už lango plaikstosi vėjai arba iš po debesų taip ir neišlenda saulė, imu ieškoti būdų kuo nors save nudžiuginti. Kadangi man džiugesys kažkodėl greičiausia ateina per skrandį, tai toli to džiugesio ieškoti paprastai nereikia: ateini į virtuvę, atsidarai šaldytuvą, nuskenuoji visą jo turinį, dar pasižvalgai aplinkui, ir tą pačią minutę vaizduotėje ima ir išryškėja kokio […]

Tai buvo labiausiai pašėlusios dvi savaitės. Ilgai tokio tempo neatlaikyčiau, todėl lenkiu galvą prieš tuos, kurie tokiam strese gyvena kas mėnesį, savaitę, kasdien… Tie, kas bent kartą ką nors “pridavinėjo” (šiuo atveju turiu omeny žurnalą, knygą ar laikraštį), žino apie ką aš čia…  Neabejoju, kad jūs visi jautėte, jog kuris laikas rašau knygą. Visų pirma akylieji […]