Žymų skiltis: Pusryčiai

Na pagaliau Jis atėjo. Pasierzinęs, pasibranginęs, palaukęs už durų, išlaikęs itin santūrią pauzę, Pavasaris pagaliau leido savimi pasidžiaugti. Kur ten pasidžiaugti – mėgautis kiekviena šilta ir žalia Jo Didenybės akimirka…. Mano pavasaris prasidėjo bėgimu tekinomis. Tarp išpakuojamų ir supakuojamų lagaminų, tarp oro uostų, ofiso, galybės darbų, susitikimų… Tarp Lietuvos, Anglijos ir Pietų Afrikos… Vienu momentu jau maniau, […]

Kai į Vilnių grįžti iš kokio Europos didmiesčio, atrodo, jog papuolei į kokią didžiulę sanatoriją… Rodos niekas čia niekur neskuba. Net pavasaris, kuris šiemet kaip niekad atėjo neskubėdamas. Net kulinarinės mados, kurios, atrodo, tokios universalios… Jos irgi užtrunka, kol mus pasiekia. Viena tokių madų, kurios, pamatysit, kaip kokios kepyklėlės užplūdę Lietuvos miestus prieš metus-du, ims dygti tarsi […]

Pamenate, žadėjau, jog papasakosiu jums apie savo pusryčių revoliuciją?:) Pusryčių, kuriuos susigrąžinusi į kasdienį “repertuarą” negaliu atsidžiaugti gera savijauta, sotumo jausmu ir noru keltis iš lovos, nes žinau, kad tuoj ant stalo garuos lėkštė pačios gardžiausios pusryčių košės.  Iki šiol darbo dienos pusryčiai būdavo be galo paprasti: dažniausiai apsiribodavau 5 šaukštais avižinių dribsnių. Juos užpildavau […]

Atėjus pavasariui ėmiausi vieno svarbaus proceso: paversti kasdienius pusryčius malonia ir skania ceremonija. Iki šiol mano pusryčiai darbo dienomis būdavo vis ta pati avižinių dribsnių košė, paskubomis išvirta su vandeniu, geriausiu atveju paskaninta žiupsneliu cinamono ar kokoso palmių cukraus kruopele. Paskui kurį laiką išvis buvau nusprendusi atsisakyti pusryčių, pasekusi vienos maitinimosi idėjos šalininkais. Pagal juos kartą paroje reiktų […]

Šaltis mane veikia taip: sėdžiu šiltuose namuose, žiūriu į speigą už lango, ir galvoju ką čia skanaus pasigaminus:) Geriausia ką nors su išraiškingais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, imbieras ar kardamonas… Ir nenusiraminu tol, kol nerandu kokio įdomesnio recepto, ko nors, ko dar iki šiol nebuvau gaminusi, kažko, geriausia kas reikalautų kažkokių naujai išmokstamų įgūdžių.  Taip atsitiko ir […]

Na va, atėjo ir 2017-ieji!:) Laukėt ar nelaukėt, apsidžiaugėt ar nuliūdot, bet jie jau čia:) Su tuo visus ir sveikinu!  Nežinau kaip jūs, bet Naujų metų naktis man yra ta, kurią labiausiai norisi būti savo namuose:) Čia kaip per ilguosius vasaros savaitgalius, pavyzdžiui, mažiausia ko norisi – tai būti kokioje nors Palangoje, kur visi iki vieno […]

Aš jau ilgiuosi to ramaus meto po švenčių, kai staiga savaitgaliai lieka pačiam sau. Ne pirkiniams, namų puošimui ar tvarkymui, ne meniu galvojimui, ne svečių susodinimas, silkių sūdymas, bet tiesiog ramus savaitgalis, kai gali vakare pažiūrėti filmą, ar (neįsivaizduoju, kad taip gali nutikti) paskaityti knygą… Ir net kai gali atsisėsti ir ramiai parašyti blog’o įrašą… […]

Ar žinot tokias daržoves – mangoldus (Swiss chard)? Net jei tokio pavadinimo negirdėjote, tai tikrai žinote burokėlių lapus, iš kurių pavasarį verdam labai skanias sriubas… Tai štai mangoldai yra ne kas kita, kaip viena iš lapinių burokėlių rūšių. Būna ir rausvi, ir balti, o maistui naudojami ne vien sodrios žalios spalvos lapai, bet ir sultingi […]

Kai už lango plaikstosi vėjai arba iš po debesų taip ir neišlenda saulė, imu ieškoti būdų kuo nors save nudžiuginti. Kadangi man džiugesys kažkodėl greičiausia ateina per skrandį, tai toli to džiugesio ieškoti paprastai nereikia: ateini į virtuvę, atsidarai šaldytuvą, nuskenuoji visą jo turinį, dar pasižvalgai aplinkui, ir tą pačią minutę vaizduotėje ima ir išryškėja kokio […]

Kaip smagu gyvenime atsidurti pačiose neįtikėtiniausiose situacijose ir sutikti žmonių, pažintis su kuriais vėliau ima ir suspinduliuoja kokiu nors absoliučiai iš koto verčiančiu siurprizu! Viešint Kinijoje, geriausių pasaulio kulinarinių knygų apdovanojimuose, kas vakarą vykdavo vakarienės vis kituose restoranuose, vis kitokiose aplinkose, ir sėdint prie 10-12 žmonių stalų tekdavo susipažinti su vis kitomis asmenybėmis, išgirsti vis kitas […]