Vakar buvau be galo įdomiame renginyje – pipirų degustacijoje. Pamėginkite įsivaizduoti kaip gi tuos juodus pipirų grūdelius degustuoti? Ogi pasirodo, kad ir tam yra taisyklės ir technikos: reikia pipirą perpjauti pusiau (oi taip, perpjovimas pipiro žirnelio – tikras iššūkis, nes aštrus peilis, jei tik išslįstų, rėžteltų ir pirštus, ir nagus…), pažiūrėti į jo vidų, uostyti, malti, ragauti, kramtyti, čiaudėti…..:)
Gal pasirodysiu kokia neišmanėlė, bet tikrai nieko nežinojau apie pipirus. Pavyzdžiui, nežinojau, kad pipirai – kokie jie bebūtų: žali, balti ar juodi – tai to paties pipirų medžio vaisiai!! Tik žalius skina dar nesunokusius, o juodi – tai prisirpę pipirų uogos. Tuo tarpu balti pipirai – patys įdomiausi, nes juos, kai surenka, sudeda į ragažę ir panardina sraunioje upėje, kad ši nuplautų visą juodą pipiro žievelę, o liktų vien baltas viduriukas!
O štai juodieji pipirai taip pat turi savo gradaciją. Didžioji pipirų masė – tai tie tradiciniai juodieji, kuriais kasdien gardiname savo maistą. Užtai dešimtadalis juodųjų pipirų atrenkami kaip ypatingos kokybės, ir jie vadinami telicherry pipirais. Kai kitąkart eisite pro Santa Maria prieskonių stendą parduotuvėje, atkreipkite dėmesį, būtent toks pavadinimas užrašytas ant pačių prabangiausių pipirų pakuotės!
Ir dar viena svarbi detalė: prieskoniai sudaro maždaug 2%-4% viso jūsų gaminamo patiekalo kainos. Užtai tie patys prieskoniai „atsakingi” už maždaug 50%-60% galutinio patiekalo skonio!!! Štai jums ir atsakymas, kodėl reikia nepagailėti pinigų GERIEMS prieskoniams (tie, kurie su manim važiuos į kulinarinę kelionę Izraelyje, tikrai gerų prieskonių parsiveš, nes aš parodysiu viečikes:)).
Ir jei apie pipirus aš nieko nežinojau, tai apie kale, lapinius kopūstus, tikrai šį bei tą žinau:) Viena, ką žinau – kad dabar kale sezonas, ir kad reikia į kairę ir į dešinę šias daržoves naudoti visuose įmanomuose patiekaluose. Ką aš ir stengiuosi daryti:) Užtai siūlau ir jums pasigaminti kale pesto, ir užpylus ant viršaus sluoksnį aliyvuogių aliejaus laikyti jį šaldytuve, kol prireiks. Jūs tik pažvelkite į šią skaisčiai žalią spalvą!!! Pasta su kale pesto yra lengviausias ir greičiausias patiekalas, kokį tik įmanoma sugalvoti.
- 50g kedrų riešutų
- 100g lapinių kopūstų, nuskabytų nuo kotelio
- 3 česnako skiltelės
- 50g tarkuoto parmezano sūrio
- 1/2 citrinos sultys
- 1/3 stiklinės extra-virgin alyvuogių aliejaus
- Druskos ir pipirų
- Kedrų riešutus lengvai paskrudinkite sausoje keptuvėje.
- Lapnius kopūstus, česnakus, paskrudintus kedro riešutus, sūrį sudėkite į elektrinio smulkintuvo indą ir suplikite citrinos sultis. Kapokite kol visi igredientai susmulkės. Pamažu pilkite aliejų nuolat kapijant, kol konsistencija taps tiršta, tačiau su mažais gabaliukais. Pagal skonį įberkite druskos ir juodųjų grūstų pipirų.
- Pesto laikykite šaldytuve, visą viršų padengę aliejaus sluoksniu, kad negestų.
Pingback: Minkštos šviežios bandelės su rabarbarų įdaru
Cha cha, Dovile, dauguma turbūt perėjo per tą alyvuogių „pažinimo džiaugsmą” ragaujant nuo medžio ir paskui ilgai spjaudantis….:)
Nida, man irgi tas pats buvo su alyvuogėm 😉 O pirmą kartą gyvus alyvmedžius Graikijoj pamačiau, tai bandžiau tai nuo vieno medžio, tai nuo kito nusiskinus pagraužt. O kokios bjaurios jos buvo.
Pingback: tradicinis itališkas patiekalas, kuriam nėra abejingų...
Man kažkada toks „siurprizas” buvo su alyvuogėm:) Kad žalios ir juodos nuo vieno ir to paties medžio skinamos:)
Tikrai įdomu apie pipirus. Niekad nemaniau, kad jie nuo vienodo medžio skinami.
Oi taip, Irena, ir man jie vienodi atrodė, kol profesionalai neparodė kuo jie skiriasi ir paragavusi pati nepajutau skirtumo…:)
Nida, ačiū, kaip įdomu apie tuos pipirus. Nieko nežinojau, maniau, kad visi juodi vienodi.
Odeta, ir aš pastebėjau, kad mes visos Lietuvoj kažkokios suvienodėję… Plaukai šviesūs, apranga juoda, makiažai panašūs….. Reiktų spalvų įsivest į garderobą daugiau ir man pačiai:)
Kiek daug graziu sviesiaplaukiu juodais drabuziais 😉 O pipirai visada geris:)