Kadangi turiu jau naujus peilius (daugiau negu tikėjausi, beje, „naujų” peilių), tai dabar reikia į kairę ir dešinę juos naudoti! Dar be to, pastarąsias kelias dienas Tel Avive apniukę, vis nulyja, kaip koks ruduo būtų atėjės:) tad reikia naudotis proga ir kept obuolių pyragus, nes tuoj vėl spigins saulė, ir rudens jau nebus nei kvapo…

Ruduo (arba žiema – net nežinau kaip šitą metų laiką man būtų geriau pavadinti) Izraelyje man visada kelia didžiausią šypseną. Jau rašiau, kad po pirmo lietaus čia visi maunasi žieminius aulinukus, dedasi striukes, net pirštines, nors temperatūra +27:). Aš, tiesą pasakius, dar niekaip nesurandu namuose savo vienintelių „žieminių” batų (jie Lietuvoje būtų vadinami kokio nors „ankstyvo rudens” arba „vėlyvo pavasario” batais, kuriuos nereiktų toli nugrūdus turėti net ir vasarą…), nes paskutinį kartą juos dėvėjau gal praeitą vasarį. Todėl aš neįsipaišau su savo vis dar vasariniais bendrame kontekste:)

Kai praeitą savaitę susitikom kavos puodeliui su savo draugu Itamaru, temperatūra buvo nukritus iki +21C. Jis atėjo vargšelis apsisukęs savo vilnoniu šaliku (kurį paveldėjo dar iš savo senelio!!), užsidėjęs storą žieminę striukę, aulinius batus, ir visas tirtėjo iš šalčio. Bet gi svarbiausia, kad Itamaras – tai žmogus, tiesiog fiziškai nepernešantis vasaros karščių, ir nuolat svajojantis apie vėsius orus. „Bet gi šito tai jau per daug!,- puolė aiškinti jis, kai paklausiau, argi ne tokių orų jis taip laukęs.- Man vėsus oras – tai ne mažiau +24C! Viskas kas žemiau šios temperatūros – nežmoniškas šaltis!!”.

Tai štai tokia įžanga į obuolių pyragus, kuriais dabar kvepia mano namai:) Jaučiu tikrą rudenį (nors Izraelyje jau prasidėjo braškių sezonas, beje…). Šįkart receptą suradau dienraščio „Jerusalem Post” priede. Jau seniai svajojau surasti būtent tokių obuolių pyragėlių receptą, nes man jie nuostabiai gražiai atrodo. Ne mažiau , beje, šie pyragėliai minkšti ir skanūs! Labai rekomenduoju.

Obuoliai skarelėse (8vnt)

Tešlai:

2.5 puodelio miltų

3 šaukštai cukraus

2 šaukšteliai kepimo miltelių

3/4 šaukštelio druskos

225g šalto sviesto, supjaustyto į nedidelius gabalėlius

3/4 puodelio (180ml) grietinės arba jogurto

Įdarui:

6 šaukštai cukraus

1 šaukštelis cinamono

3 (45g) šaukštai minkšto sviesto

3 šaukštai razinų (jei jos didelės – supjaustytų)

4 rūgštūs obuoliai

2 kiaušinio baltymai, lengvai suplakti (man tikrai užteko vieno)

Pasigaminame tešlą: sumaišome visus birius produktus tarpusavy, tada suberiam šalto sviesto gabalelius ir minkome, kol gaunasi trupiniai. Pabaigoje įpilame jogurtą (grietinę) ir suminkome tešlą. Ją įsukame į plėvelę ir padedame į šaldytuvą atvėsti mažiausiai valandai.

Obuolius nulupame, perpjauname pusiau (skersai, per ekvatorių). Išimame sėkleles (labai tam tinka melionui skirtas apvalus mažas šaukštelis), padarydami duobutes.

Mažame indelyje sumaišome cukrų ir cinamoną. Kitame nedideliame indelyje sumaišome sviestą, 3 šaukštus cinamono ir cukraus mišinio, ir razinas. Viską išsukame. Šiuo mišiniu užpildome kiekvieno obuolio išskabtuotą duobelę.

Iškočiojame tešlą maždaug 0.5cm plonumo. Iš jos išpjauname 8 maždaug 10-12cm kvadratus. Į kiekvieno kvadrato vidurį dedame po paruošto obuolio puselę, nupjauta puse į viršų. Tešlos kvadrato pakaraščius patepame plaktu kiaušinio baltymu, ir juos, tarsi skarelę, apgaubiame ties obuolio viršumi, tampriai suklijuodami. Visą tešlos perteklių, kuris gaunasi sugaubus „skareles”, aštriu peiliu nupjauname. Pačiame centre aštriu peiliu padarom mažą skylutę, kad būtų kur išeiti garui kepant. Jei tešlos liko, galite iš jos padaryti dekoratyvinius lapelius, ir juos baltymais priklijuoti prie kiekvieno pyragėlio viršaus.

Paruoštus „bumbuliukus” sudeda, į kepimo skardą. Kiekvieną patepame gausiai plaktais baltymais, ir pabarstome likusiu cukraus ir cinamono mišiniu.

Kepame įkaitintoje iki 200C orkaitėje, viduryje, maždaug 20-25min., arba kol gražiai paruduos.

 

Komentarų apie "Obuoliai skarelėse": 25

  1. Nida:

    Vaida, atsiprašau už tokį vėluojantį atsakymą – keliavau po šalis, kuriose beveik nėra interneto:)
    Miltų kiekį puodelyje pasvėriau – apie 140g. Patogiausia, žinoma, įsigyti matuoklę, kurioje pažymėti kiekiai puodeliais (dažniausiai tokiomis naudojasi amerikiečiai), tada viskas labai paprasta, nereikia sukti galvos kokio dydžio tas puodelis, ar kiek jame telpa skysčių ar kokių birių produktų.

  2. Vaida:

    Miela, Nida, kiek puodelyje yra gr. miltų? Aš su puodelių matavimais visiškai susipykusi

  3. Nida:

    Nu, Odeta, laikykis! Tuoj aš į tavo klausimus atsakysiu:) Šaunuolė, kad palaikai estafetę:)

  4. Nida:

    Rūta, labai ačiū už įtraukimą manęs į šį dinamišką žaidimą:) Su malonumu sėsiu atsakyti į klausimus:) Puiki idėja „susidraugauti” vienamintėms:)
    O smėlio audros – iš tiesų labai neįprastas reiškinys. Paprastai jos ateina su didele karščio ir tvankumo banga, bet užtai žinai, kad iškart po to seks smarkus atvėsimas! Na, o kai jau pamatau iš tolo geltonuojantį dangų, stengiuosi sandariai užsidaryti langus ir lauke pernelyg ilgai nebūti (ir nesportuoti!), kad tų smėlio dulkių neprisikvėpuočiau:)

  5. Rūta:

    Nežmoniškas šaltis, tai jau tikrai :))) Man asmeniškai, po viešnagės Izraelyje, stipriausią prisiminimą paliko (jei jau kalbam apie orus) smėlio audra. Mūsų platumose nesuvokiams reiškinys ir vaizdinys. Jau nekalbant apie tai, kad po to dar ilgai jaučiau visame kūne nusėdusias smėlio smilteles.

    Nežinau, ar Jūs, Nida, užsiimat nerimtais žaidimais, bet jei panūstumėte – kviečiu prisijungti http://lietuvos-vireja.blogspot.be/2012/11/zaidziame-zaidimus.html 🙂

  6. Nida:

    Viktorija, tikrai kiaušinių į tešlą nereikia! Pamatysi, kokia jis bus minkšta ir skani, net ir be kiaušinių:)

  7. Viktorija:

    Nida, ačiū už skanų receptą- užkabino. Noriu kepti jau rytoj, bet dėl kiaušinių darkart pasitikrinsiu- ar tikrai į tešlą jokių kiaušinių nereikia?

  8. Ruta:

    Supratau. Man tiesiog buvo idomu kodel butent tik baltymais (o ne kiausiniais, arba kiausiniais su pienu) ir dar paplaktais. As galvojau gal iki putu isplakus jie koki nors idomu pavirsiu padaro.. Bet supratau, aciu :]

  9. Nida:

    Rūta, baltymai padaro paviršių blizgesnį, be to, prie baltymais ištepto paviršiaus geriau prilimpa cukraus ir cinamono mišinys. Juk daugumą duonų, bandelių, sausainių tepam kiaušinio (kartais su pienu) plakiniu, arba tiesiog vandeniu.

  10. Nida:

    Dovile, nu tau tai jau aš nepavydžiu žiemos kančių… Man ir be traumų viską skauda nuo šalčio, o dar kai rimtų bėdų tokių kaip pas tave būtų, tai turbūt seniai išgaravus būčiau kur šilčiau. Visada, matydama kaip čia, Izraelyje, auga vaikai, pavydžiu jiems: jokių šalčių, jokių gripo epidemijų, jokių sinusitų, bronchitų, nusilpusių organizmų, vitaminų ar saulės trūkumo… O mes visi taigi kasmet per visus šituos „malonumus” praeinam. Ech, kad tą geografiją pareguliuot galima būtų, pritraukiant Lietuvą arčiau pusiaujo… Neprieštaraučiau:)

  11. Nida:

    Dėkui, Aušra! Pas mus dabar ramu, jei nežinotum, net nepagalvotum, kad prieš savaitę virš galvų skraidė raketos:) Viskas čia taip trapu, o prie taip dažnai besikeičiančios situacijos mes jau pripratom. Žodžiu, gyvenimas toliau teka sava vaga!

  12. Dovilė:

    Ir aš pavydžiu tokios šiltos žiemos. Aš taip sunkiai lietuviškas žiemas pergyvenu, nes man skauda, šąla veidas, kur buvo lūžiai ir dabar metalines plokštelės, o nėra kaip aklinai to veido užsidengt. Iš tikrųjų, tai reiktų susiimt ir pasiryžti važiuoti gyventi kur šilčiau, bet kažkaip nepasiryžtu. Tai va, o pratęsiant Druskininkų temą, tai dažnai į Druskininkus važiuodavau pailsėti, nes kai reikėdavo atostogas derint su keliais darbais, tai nieko nelikdavo, kai su laptopu kokiam Druskininkų spa savaitei įsikurti ir leisti reabilitacijas visokias su masažiukais, voniom, druskom ir t.t. O kadangi čia kulinarinis blogas, tai dar pasigirsiu, kad po sunkios darbo dienos man vyras bulvinių blynų iškepė su varškės „padažu”. Dabar jaučiuosi stora ir laiminga;-)

  13. Ausra:

    Nida, oi kokie dailuciai tavo pyrageliai! o kaip ten pas jus bendrai situacija, ta prasme – politine? karine? taikos jums visiems ir ramybes;

  14. Nida:

    Grita, puikus „pagreitinto” recepto variantas!! Ypač toms, kurios neturi laiko žaisti minkant tešlą ir visada turi šaldiklyje šaldytos. Ta idėja su iriso saldainiu – geneali!!! Ir gražiai turėtų atrodyt, į tas juosteles suvyniotas obuolys! Ačiū labai, kad pasidalinai!!!

  15. Nida:

    Ačiū Rennie, Rūta, Siūline! Beje, ar žinote, kad mus visas – štai šias išvardintas plius mane – sieja Druskininkai?:) Mudvi su Rennie druskininkietės, Rūta – beveik druskininkietė, nes ten gyvena jos močiutė, o Siūlinė, pasirodo, perka mano mėgstamiausioj Druskininkų kavinėj mano mėgstamiausius pyragėlius su obuoliu! 🙂 Štai todėl, kad jie tokie mano mėgstamiausi, ir džiaugiausi receptu, kuris mane bent mintimis sugrąžino į Druskininkus:)

  16. Nida:

    Skaitytoja, jei klausimą ar neieškau kailinių prie +20C užduotum mano vyrui, tai jis užtikrintų, kad būtent tą ir darau:) Nes kai namuose termometras rodo +26C, tai aš jau einu dėtis megztinio:) Bet palyginus su vietiniais, tai aš „ruonis”, kuris galėčiau visą „žiemą” (JŲ žiemą) vaikščioti „pusnuoge”:) Žinai, aš iš tų, kurioms niekada ne per karšta. Į kitą pusę ši taisyklė neveikia, nes man dažniausiai būna per šalta:)

  17. siuline.lt:

    Kai būnu Druskininkuose būtinai užeinu į vietinę kepyklėlę: ten tokių pyragėlių yra pirkti ( tik su visu obuoliu viduje). Skanumas neišpasakytas! Tikiu, kad ir šie pyragėliai tokie pat skanūs!
    O tokios „žiemos” pavydžiu…

  18. Ruta:

    Nu jau kokie grazus!!!! O jau nuotraukos tai isvis nuostabios :] Pasaka!! Tikrai be galo grazu, mniam, reiks isbandti.

  19. Grita:

    Labai norėčiau tokios ziemos.Pyragėliai kitaip; viskas tap pat,tik obuolys nepjautas,įvidų dedam iriso saldainį ir graikinio riešuto gabalėlį,obuolį isvoliojam cukraus ir cinamono mišinyje,imam bemielės sluoksniuotos tešlos,pakočiojam ir pasipjaustom piršto plocio juostelių.Tada imam obuolį ir graziai visą subintuojam į teslą,kad tešla krasteliu uzeitų viena ant kitos,o viršų paliekam siek tiek atvirą.Tepam kiaušiniu ir šaunam į orkaitę.Patiekim su labai tirštu kisielim arba ledais.

  20. Skaitytoja:

    Oij, Nida, kaip as juokiausi skaitydama apie susaleli drauga!!! 😀 Ir gaila jo, ir juokas ima 😀 As irgi neisivaizduoju, kaip prie +21 reiktu zieminius batus autis… Kaip suprantu, nors ir gyveni turedama labai karstas vasaras, bet „ziema” tau vistiek nesalta, t.y. organizmas i temperaturos pokycius nereaguoja taip, kad kailiniu ieskotum?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *