Kaip ir visi mažyliai, mudu su broliu vaikystėje tiesiog dievindavom miltinius ir varškinius patiekalus. Tikra tokių patiekalų darymo specialistė buvo mūsų Močiutė. Laukdavom jos atvažiuojant, nes puikiai žinodavom, kad kasdien galėsim pateikti ilgiausius sąrašus savo pageidavimų, ir visi lig vieno jie bus išpildyti.

Varškėtukai tame mūsų sąraše užimdavo ypatingą vietą. Nežinau, ar Močiutei atsibosdavo kasdien juos vienodai gaminti, ar ji turėjo kokią kulinarinės kūrybos gyslelę, bet kaskart ant mūsų stalo garuodavo vis „kita” to paties patiekalo versija. Kartais tai būdavo skirtinga varškėtukų forma, kartais – kitoks padažas, o vieną kartą paragavę savo skanėstų su broliu net apsilaižėm. „Tai Šilkiniai varškėtukai” – paskelbė Močiutė.

Gerokai vėliau pradėjau domėtis Šilkinių varškėtukų gaminimo paslaptimi. Iki tol šis patiekalas pirmavo mūsų pageidavimų sąrašuose. Kaip ir viskas, ką gamindavo Močiutė, varškėtukų receptas buvo paprastas: suplakusi porą kiaušinių, įbėrusi žiupsnelį druskos ir cukraus, įmaišiusi pakelį varškės, į tešlą ji įmaišydavo porą šaukštų krakmolo – būtent krakmolas padarydavo varškėtukus neįprastai minkštus. Tada dėdavo miltų tiek, kad tešla neliptų prie rankų, ir formuodavo varškėtukus, kuriuos vėliau išvirdavo pasūdytame vandenyje.

Pamėginkite! Pamatysite, jog varškėtukai bus neįtikėtinai minkšti ir itin švelnūs – tarsi šilkiniai….

Komentarų apie "Šilkiniai varškėtukai": 2

  1. Nida:

    Jūrate, sėkmės! Tai mano mieliausas vaikystės prisiminimas, išreikštas kulinarine forma 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *