Jei norėsite kada skoniais nukeliauti į nostalgiškus mūsų pačių (mūsų tėvų?) jaunystės (vaikystės?) laikus, būtinai išsikepkite šį paprastą, bet šventinį tortą. Paragavus pirmą kąsnį tikrai suprastite apie ką aš 🙂 Kepiau šį tortą savo vyro gimtadieniui, į kurį susirinko trys kartos šeimos narių, ir kiekvienas jame atrado dalelę savos nostalgijos 🙂
Vieniems tortas buvo panašus į kadaise ragautą „Naujieną”, kitiems priminė vaikystėje laižytus ledus… Retai būna, kad tortas vakarėlio metu būtų suvalgytas visas iki paskutinio trupinėlio, bet būtent taip nutiko su šiuo!
Bene sentimentaliausią istoriją, susijusią su šiuo tortu priminė man mano mama. Anuomet Druskininkuose mes labai artimai draugavom su tokia Klimų šeima. Aš buvau dar darželinukė, Klimai gyveno lygiai pusiaukelėj tarp mūsų namų ir darželio, todėl labai dažnai paėmusi mus iš darželio mama užsukdavo arbatos puodeliui pas Klimus. Ir nors tame dideliame name gyveno kelios šios šeimos kartos, užuot daugiau laiko leidusi su savo bendraamžiais, mano mama labiausiai draugavo su tų bendraamžių mama. Ji ir mums su broliu buvo tarsi mūsų močiutė, mat mūsiškė iš Marijampolės atvažiuodavo aplankyti tik keliskart per metus.
Senoji Klimienė (taip mes ją vadinom) buvo neapsakomo gerumo šeimininkė. Anuomet ji dirbo vienoje sanatorijų, valgykloje, tad ko jau ko, o skanėstų jų namuose buvo kalnai. Matyt su tais skanėstais Senoji Klimienė globodavo ir mano mamą, kuriai tikrai nelengva buvo vienai auginti du vaikus. Paaugusi pas Klimienę dažnai užsukdavau ir aš, jos namas buvo šalia muzikos mokyklos, tad bėgdama iš vienos mokyklos į kitą aš kone kasdien užeidavau į tuos namus, ir visada manęs ten laukdavo dubenėlis su šiltu maistu ar kokiu skanėstu.
Aš iki šiol prisimenu Klimienės tortus, nes per visus mūsų gimtadienius ant stalo visuomet būdavo jos iškeptas šviežutėlis naminis kepinys. Labiausiai laukdavau savo brolio gimtadienio vasarą, nes jam Senoji Klimienė paprastai gamindavo gaivų kefyro žele tortą su pačios kepto biskvitinio vyniotinio riekelėmis: vyniotinį supjaustydavo, tomis riekelėmis padengravo didelio dubens sieneles, o į vidų pripildavo kefyro žele, sumaišiusi su pirmosiomis žemuogėmis ar braškėmis. Serviruojant tereikdavo tą dubenį apversti aukštyn kojom, ir ant stalo būdavo nešamas pūpsantis gaivus pusapvalis tortas, išpuoštas vyniotinio žiedais. Mes jį dievindavom!
Vienas mamos prisiminimas, visgi yra šiek tiek graudesnis. Tai buvo 1991 sausio pradžia. Išgirdusi darbe per radiją žinią, kad žmonės kviečiami rinktis ir važiuoti į Vilnių saugoti Parlamento, ji nedelsdama užsimetė paltą ir išskubėjo į sustojimą, kuriame žmonių paimti turėjo atvykti autobusas. Kaip tyčia tas sustojimas buvo visai šalia Klimų namų. Mama užsuko į svečius, papasakojo Senajai Klimienei, ko važiuoja į Vilnių. Mama nusiėmė savo auksinį vestuvių žiedą ir atidavė Klimienei – jei kartais negrįžtų, paprašė, kad ši žiedą atiduotų mums, vaikams. Klimienė suruošė kelionei krepšelį bandelių, sudėjo ką turėjo, peržegnojo ir atsisveikino. Nieks tada nežinojo, ar išsiskiria kelioms valandoms, ar suvisam.
Mama išbuvo Vilniuje beveik parą, avėdama lengvus batelius ir kapronines kojines, vilkėdama trumpą vos kelius dengiantį paltuką… Negavojo, kad bus taip šalta, juk važiavo iš darbo, nepasiruošusi kelionei. Nuo speigo ir drėgmės Vilniuje kojos tiesiog stingo, nedaug gelbėjo ir prie Seimo liepsnojančių laužų šiluma. Tačiau apie tai anuomet niekas negalvojo. Važiuojant atgal į Druskininkus pilnas autobusas žmonių visą kelią garsiai meldėsi. O mano mama visą kelią raudojo. Ir tik parvažiavusi suprato, kad visos iki vienos Klimienės bandelės taip ir guli nepaliestos krepšyje, kurį vežėsi…
„Tai juk Klimienės tortas!” – nustebo mano mama, paragavusi šio mano kepinio. Jos akyse suspindo ašaros.
Įdomu, kokius prisiminimus šis torčiukas sugrąžins jums?:)
| Porcijos |
porc
|
- 5 kiaušiniai (baltymai atskirti nuo trynių)
- ¾ stiklinės cukraus
- ¾ stiklinės miltų
- ¼ stiklinės krakmolo
- 4 šaukšteliai želatinos milteliais
- 60 ml vandens
- 1 litras grietinėlės 36%
- 80 g cukraus (jei norite saldesnio torto dėkite cukraus daugiau, 110-150g)
- 3 šaukštai kakavos miltelių (plius dar šiek tiek pabarstyti papuošimui)
Ingredientai
Biskvitui
Kremui
|
|
- Įkaitinkite orkaitę iki 170C. Kepimo skardelė 33x23cm išklokite pergamentiniu popieriumi. Visi biskvitui skirti ingredientai turi būti kambario temperatūros
- Kiaušinių baltymus išplakite iki minkštų putų. Plakdami dėkite po šaukštą cukraus ir toliau plaikite, kol cukrus ištirps, tik tada dėkite sekančią porciją. Neišjungę kombaino ir nelėtindami greičio dėkite po vieną trynį ir toliau plakite, kol kiekvienas trynys pilnai įsimaišys. Pabaigoje tiesiai į kiaušinių masę persijokite miltus kartu su krakmolu, ir atsargiai menetele išmaišykite tik tiek, kad susijungtų visi ingredientai.
- Supilkite šią masę į paruoštą kepimo skardą, išlyginkite paviršių. Pašaukite į orkaitę ir kepikite 25-30 min, arba kol gražiai paruduos. Ištraukę iš orkaitės laikykite skardą su biskvitu maždaug 30cm nuo grindų ir paleiskite skardą, kad ji nukristų ant žemės (taip užtikrinsite, kad biskvitas nesusmegtų vėsdamas). Palikite pilnai atvėsti. Tada perpjaukite biskvitą išilgai į dvi dalis.
- Suberkite želatinos miltelius į nedidelį dubenėlį, užpilkite vandeniu ir leiskite pabrinkti apie 10 min.
- Pasigaminkite kremą: atpilkite 150ml grietinėlės į ndedidelį puodą, suberkite cukrų, kakavą ir užkaiskite. Maišydami kaitinkite, kol cukrus pilnai ištirps. Nukelkite nuo ugnies, įmaišykite išbrinkusią želatiną ir maišykite tol, kol ji pilnai ištirps. Palikite atvėsti, tačiau visąlaki maišykite, kad nesustingtų.
- Likusią grietinėlę plakite iki standžių putų. Tada plona srovele pilkite kakavos masę, nuolat toliau plakdami. Atsargiai, kad neperplaktumėte masės - grietinėlė gali virsti sviestu:)
- Pasiruoškite sulaistymui skirtą skystį ir pusę jo sulaistykite ant pirmosios biskvito puselės. Ant šio biskvito pusės sutepkite pusę kiekio kremo. Uždėkite kitą biskvito lakštą, vėl sulaistykite ir sudėkite likusią grietinėlę. Viršų dekoratyviai galite subraižyti šakute ar kokiu kitokiu įrankiu. Dėkite į šaldytuvą, kad pilnai sustengtų. Prieš patiekiant galite nupjaustyti visus šonus, kad būtų lygūs kraštai, bei pabarstykite kakava.
Recepto šaltinis - Moje Wypieki
Lina, labai gaila, kad ir jums buvo bandymas nesėkmingas. Šis kremas, nors atrodo paprastas, visgi turi tokią šešto jausmo reikalaujančią savybę. Paprastai grietinėlę lengva perplakti tada, kai ji nėra iki galo šalta. Tada sekundė skiria ją nuo putų iki sviesto. Mes su tuo pašildytu želatinos skysčiu grietinėlę atšildom, dėl to laikas yra labai jautrus. Nežinau kaip aprašyti procesą, kad visiems pavyktų, tiesiog turbūt reikia vadovautis taisykle, kad verčiau nepilnai išplakti, nei rizikuoti perplakti iki sviesto. O stingstant tas kremas juk sukietės dėl želatinos…
Labai gaila, ir man kremas nepavyko, nors šalta grietinėlė + atvėsinta želatina. Per ilgai plakta manau, gal reikia jungt abi mases dar neišplakys gerai grietinėlės?
Virginija, grietinėlė plakimui turėtų būti šalta, iš šaldytuvo. Antraip ji gali nesusiplakti, bet sušokti į sviestą beplakant, galit to net nepastebėti. Bet svarbiau čia ta želatinos ir kakavos masė su pašildyta grietinėle – jos temperatūra turi būti kaip galima vėsesnė. Čia tik reikia labai budriai saugoti, kad pagauti momentą, kai masė jau visiškai atvėso, pradėjo lengvai stingti, bet dar nesušoko į kietą daiktą, kurį miekaip nesupilsite į plakamą grietinėlę. Jei kartais tokį momentą pražiopsojot, labai lengvai pašildykite tą želatinos masę (rekomenduoju karšto vandens dubenyje, kad tik vos vos suskystėtų, nerizikuokit dėt ant viryklės). O grietinėlę pradėkite plakti tada, kai jau jūsų želatinos masė bus tinkama supylimui (visiškai atvėsusi), ir pilkite pačia ploniausia įmanoma srovele, nuolat intensyviai plakant grietinėlę.
Ar plakant grietinėlę su atvėsusia kakavos mase, grietinėlė turėtų būti kambario temperatūros? Nes jeigu šalta iš šaldytuvo, ar negali sušokti pilama kakavos masė su želatina? Ačiū
Tamara, tikrai gali būti. Čia toks subtilus tas momentas, greičiausiai galėjo dėl temperatūros netinkamos taip nutikti….
Sveiki, Nida, ačiū už jūsų neišsenkančius ir įkvepiančius receptus bei įtraukiančias istorijas! Su šiuo tortu man atsitiko tas pats, kas ir Vilei – pilant kakavos / želatinos / grietinėlės masę į plaktą grietinėlę ši sušoko, bet turiu įtarimą, kad tai galėjo nutikti dėl to, kad nepakankamai tą kakavos masę atvėsinau. Bandysiu antrą dublį 🙂
Vile, iš jūsų komentaro nelabai supratau kurioje stadijoje jums neišsimaišė kakava ir suskystėjo grietinėlė. Jei išties atpylėte 150ml grietinėlės (tai yra truputį daugiau nei pusę stiklinės), kakava tikrai turėjo susimaišyti plakant šluotele, nes kakavos kiekis gana didelis ir mažame kiekyje ji gana lengvai susimaišo. Kaitinant ta kakava su grietinėle žinoma šiek tiek paskystėja, bet labai nežymiai.
Nebent jūs kakavą supylėte į didelį kiekį grietinėlės, tada tikiu, kad galėjo neišsimaišyt ir sušokt į gabalėlius…
Pilant kakava i grietinele ji suskystejo, o toliau plakant susoko i gabaliukus o kakava taip ir neisimaise.
Ka ne taip padariau?
Rita, tikrai burtai, bet svarbu, kad veikia:) Išties versija labai tikėtina:)
O už pasidalinimą savo šeimos receptu – AČIŪ! Čia vienas tų atvejų, kai dėl lengvai įsimenamos skaičių kombinacijos receptą galima nešiotis galvoje:) super!!
Taigi isbandziau siandien trinkteleti skardele, ir biskvitas vesdamas tikrai neidubo.Burtai,ne kitaip, bet veikia! Gal kokia seimininke netycia skardele ismete is ranku ir taip padare atradima?
Aciu uz atsakyma,greitu laiku butinai bandysiu.As biskvita jau seniai kepu Mamos receptu,tikrai geras ir paprastas. 10 kiausiniu,10 saukstu cukraus,10 saukstu miltu. Atskirtus trynius gerai isplaku su cukrumi, isplaktus baltymus pilu ant ju, ant visko sijoju miltus ir svelniai sumaisau. Issipucia puikiai,tik vestant kiek subliuksta,tad dabar bus „stuktelejimas”!
Rita, aš nežinau ką konkrečiai tas numetimo veiksmas duoda, bet žinokit man dar niekada nėra subliuškęs biskvitas!! Gal dėl to, kad gerai baltymus suplaku, gal tas stuktelėjimas tik efektui išgauti:) Bet tikrai, pamėginknit, gal ir jums atsiras pasitikėjimo daugiau su šiuo metodu:)
Prisijungiu prie visu nuosirdziu komentaru Jums! Savo kepama biskvita dazniausiai sluoksniuoju su zele (pagal vaiku norus), bet mane baisiai sudomino veiksmas,kad vesdamas biskvitas nesubliukstu.Neteko girdeti kad toks stuktelejimas padeda.Tikrai isbandysiu!
Labai ačiū, Nida! Įkvėpėt mane pagaminti šį tortą 🙂
Žaneta, tai žinoma, kad tiktų!!! Papuošimas toks labai asmeniškas dalykas, o ir proga svarbi!! Vaikai mėgsta vienokius dalykus, suaugę – kitokius! Man tai visada gražiausi papuošimai valgomi, arba gyvos gėlės (žiedeliai, lapeliai), bet ir menas, kuris padaromas su konditeriniais švirkštais yra super!!!
Ačiū, Nida už pasidalijimą šiuo receptu, nekantrauju pasigaminti ir prisiminti šį skonį 🙂 Kaip tik sūnaus gimtadienis, kaip galėčiau papuošti? Ar tiktų sviestiniu kremu su konditeriniu švirkštu užrašyti metus ir vardą? Labai ačiū!!!
Ačiū, Asta!
Jaučiu skonį burnoje, ašaras akyse ir šilumą dūšioj. Ačiū
Sofija, kaip man smagu žinoti, kad šis tortas va taip keliaus po kitus namus ir žadins savus prisiminimus…:) Kažkaip man dėl to labai gera, o ir Amžinatilsį Klimienė, manau, besisupdama ant debesėlio, džiaugiasi tokiais nostalgiškais jos jaukiuose namuose kurtų skonių atgimimais…:)
Labai jautrus pasakojimas, miela Nida, todėl tiesiog knieti sulaukti progos išbandyti šį Jūsų Klimienės (nors ir nepažintos) skonį. Tikiuosi, kad ir mus sugrąžins į tokius jautrius, bet jaukius savo prisiminimus, iš kurių ir „susluoksniuotas” tas mūsų GYVENIMAS… 🙂
Rimut, išties… Tokia nostalgija ir man pramušė. Net ašaros byrėjo rašant… Bet geros tos šiltos istorijos, kažkaip labai gera jomis dalintis…
Brigita, visai gali būti, skoniu tikrai panašus. Nors jei aš gerai pamenu, tai Magdė tokia labiau papūsta būdavo, daugiau tokios purios masės (su želatina sutvirtintos). Bet mano atmintis gali tikrai būti netiksli:)
Nidute, labai ačiū už tokį šiltą pasakojimą, net susigraudinau…dėl tokios istorijos, būtinai iškepsiu, vardan gerumo širdies tavo mamytės ir močiūtės Klimienės. Tai jau daugiau nei tortas.
Ar čia tik ne „Magdės” pyragas?