Kaip smagu gyvenime atsidurti pačiose neįtikėtiniausiose situacijose ir sutikti žmonių, pažintis su kuriais vėliau ima ir suspinduliuoja kokiu nors absoliučiai iš koto verčiančiu siurprizu! Viešint Kinijoje, geriausių pasaulio kulinarinių knygų apdovanojimuose, kas vakarą vykdavo vakarienės vis kituose restoranuose, vis kitokiose aplinkose, ir sėdint prie 10-12 žmonių stalų tekdavo susipažinti su vis kitomis asmenybėmis, išgirsti vis kitas įdomias istorijas, kurios tuos žmones paskatino rašyti kulinarines knygas. Kaip žinia, tos knygos priėjo iki finalo, vadinasi tikrai buvo išskirtinai geros!

Viena tokia man įstrigusi istorija – dviejų australių, surinkusių geriausius receptus iš emigrantų, laikinai gyvenančių prieglaudos centre Australijoje, laukiančių kol kažkada išsispręs jų likimas ir galbūt jiems bus leista pasilikti Australijoje. Viena vertus, šios dvi jaunos moterys tokiu būdu atkreipė dėmesį į emigrantų problemą ir dažnai viešoje erdvėje kritikuojamas jų gyvenimo sąlygas, kita vertus, jos parodė, kaip neapsakomai praturtėja vietinė kultūra, ir ypač kulinarija, kai žmonės, atkeliavę iš pačių tolimiausių pasaulio kampelių, kartu atsiveža ir savo unikalias tradicijas.

Kitos dvi naujosios pažįstamos, taip pat, beje australės, buvo labai neįprastas tendemas: viena jų, kilusi iš Pietų Afrikos, jau peržengusi 60 metų ribą, o kita – ganėtinai jauna diplomatė, neseniai grįžusi iš diplomatinės misijos Vietname. Abi šios energingos moterys, kurias sieja meilė kulinarijai, parašė knygą “Nibbles and Bubbles”, t.y. užkandžiai su “burbuliukais”:) Jos abi pasakojo, kad šis apdovanojimas yra tik bonusas, nes didžiausias pasitenkinimas buvo visą laiką, kol tą knygą jos rašė – t.y. nuolatos ragavo šampaną ir viską, kas tinka prie šio tauraus gėrimo:) Tai štai vienąkart vakarienės metu aš atsisėdau šalia Jennifer, vienos iš šampano knygos autorių, ir papasakojau, kaip iki šiol gailiuosi, kad keliaudama prieš gerus 10 metų po Vietnamą, nenusipirkau to paprastučio metalinio puodelio, reikalingo labai ypatingai vietnamietiškai kavai gaminti… Tas metalinis puodelis labai paprastas – jo apačioje skylutes, ir uždėjus skylėtą indą ant tuščios stiklinaitės, į vietnamietišką puodelį pridėjus rupiai maltos kavos ir užpylus verdančio vandens, jis lėtai skverbiasi per tas skylutes, pamažu tekėdamas į stiklinaitę… Tą vietnamietiškos kavos skonį prisimenu iki šiol, ir dažnai kankindama nostalgijos pasvajoju apie tokią lašančią kavą… Tad apie tai ir papasakojau savo naujai pažįstamai, kuri kvatojo, kad niekad nepagalvotų, jog kažkas kitoj planetos pusėj svajoja apie tokį menkniekį:) 

Ir štai įsivaizduokite – gaunu vieną dieną pranešimą iš pašto, kad atvyko siuntinys iš…. Australijos!! Net apmiriau iš džiaugsmo, nes supratau, kad tai mano kavos puodelis!!! Tekina nulėkiau į paštą, ir užuot gavusi mažytį lengvą paketėlį, gaunu didžiulę sunkią dėžę… Vos ištvėriau kol parvažiavau namo, nepradėjusi krapštyti dėžės prie artimiausio šviesoforo… Taip, tai iš tiesų buvo siuntinys nuo Jennifer, su dviem vietnamietiškais puodeliais (didesniam ir mažesniam kavos puodeliui:)), ir du stori ir sunkūs naujausi mano pačios mylimiausios autorės Donna Hay žurnalai, į kuriuos žiūrėdama internete varvinau seilę…. Kad jūs būtumėt matę, kaip aš šokinėjau iš džiaugsmo ir laimės… Visgi, žmonės, kuriuos sieja ta pati aistra, yra nerealūs… Taigi, dabar jau aš suku galvą kuo savo atsakomajame siuntinuke nustebinsiu savo draugę australę:)) 

Siuntinys iš Australijos
Siuntinys iš Australijos

Kad pailiustruočiau savo džiaugsmą naujaisiais žurnalais, kad pasidžiaugčiau saulėtu rytu, pagaminau šiandien be galo maistingus pusryčius, labai tinkamus aktyviai sportuojantiems. Ir visiems tiems, kurie myli kitus žmones ir gyvenimą:)

Maistingos salotos pusryčiams, kad energijos pakaktų visai dienai
Maistingos salotos pusryčiams, kad energijos pakaktų visai dienai
Bolivinių balandų ir halumi sūrio pusryčiai
Porcijos 4
Spalvotos ir subalansuotos pusrytinės salotos - pats maloniausias būdas mėgautis svarbiausiu dienos maistu: pusryčiais
Komentuoti
Spausdinti
Ingredientai
  1. 1.5 stiklinės (255g) bolivinių balandų (quinoa)
  2. 1.5 stiklinės (375ml) vandens
  3. 4 kiaušiniai
  4. 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
  5. 300g špinatų
  6. 225g halumi sūrio, supjaustyto riekelėmis
  7. 2 maži avokadai, perpjauti pusiau
  8. Smulkintų svogūno laiškų
Tachini padažui
  1. 0.5 stiklinės tachini
  2. 0.5 stiklinės vandens
  3. 1 šaukštas citrinos sulčių
  4. Druskos, pipirų
Instrukcijos
  1. Bolivines balandas ir vandenį supilkite į puodą ir virkite uždengę ant mažos ugnies apie 12 min, arba kol kruopos suminkštės, tada dar palaikykite uždengę (išjungę ugnį) 5 min, kad pabrinktų. Tą galite padaryti iš vakaro.
  2. Kiaušinius išvirkite iki norimo kietumo. Nulupkite, perpjaukite pusiau.
  3. Pasigaminkite padažą: sumaišykite tachini su vandeniu, citrinos sultimis, pagardinkite druska ir pipirais. Pusę padažo sumaišykite su išvirusiomis bolivinėmis balandomis, kitą pusę atidėkite salotoms.
  4. Įkaitikite nepridegančioje keptuvėje aliejų ir sumeskite špinatus. Kai jie suglebs, išimkite ir laikykite dubenėlyje. Į keptuvę sudėkite halumi sūrio riekeles ir kepkite iš abiejų pusių apie minutę, kol gražiai apskrus.
  5. Bolivines balandas padalinkite į lėkštes, uždėkite po truputį kepintų špinatų, kelias riekeles halumi sūrio, po puselę avokado, po perpjautą kiaušinį, viską palaistykite tachini padažu ir pabarstykite smulkintais svogūnų laiškais.
Adapted from Fresh+Light
Adapted from Fresh+Light
Nidos receptai http://www.nidosreceptai.lt/

17 thoughts on “Saulėti pusryčiai: bolivinių balandų ir avokadų salotos. Subalansuoti gerai nuotaikai ir puikiai savijautai

  1. Pingback: Kynvos ir halumi salotos | Bake in heels

  2. Nida:

    Tikrai taip:) Bet jas iš vakaro ramiai išsiviriau, tad ilgiausia buvo kol padažą sumaišiau (bet tą padariau kol kieušinis virė:))

  3. Andrej:

    Liuks salotos ir svarbu kad nesunkiai paruošiamos. Ilgiausiai turbut uztruko kol balanda išvyrė.

  4. Pingback: minkšti šokoladiniai keksiukai su burokėliais, be riebalų ir miltų

  5. Nida:

    Lina, bravo – radot išeitį:) Aš, turiu prisipažinti, nesu gaminusi tachini pati, tai mielai išbandysiu pagal jūsų atsiųstas instrukcijas. Andrej – tachini negalima laikyti šaldytuve, o atidaryta ji pas mane stovi ir pusę metų, jei tik nesuvartoju per tą laiką. Ir iš tiesų, tachini galima rasti Ibrahime ir Asorti (nežiūrėjau Prismoj, gal taip pat yra).

  6. Andrej:

    Kelių rušių Tahini galima sočiai rasti Vilniuje Ibrahim parduotuvėje. Bet aš irgi esant poreikiui mieliau pats pagaminu reikiama kieki, nes atidaryta ji nebaisiai ilgai tesilaiko.

  7. Nida:

    Ačiū, Lina:) Taip, sezamų pasta = tachini!! Naudojau pirktą, tiesą sakant niekada nemėginau jos gaminti pati… Labai rekomenduoju išbandyti tokius pusryčius: malonus sotumas ir energija visai dienai.

  8. Lina P.:

    Wau kokia istorija, net malonūs šiurpuliukai kūnu perbėgo, kad susitinka gyvenimo kelyje tokie nuostabūs žmonės!!! Džiaugiuosi kartu su Jumis, Nida!!! Ir receptas žavi bei prašosi išbandomas, o tahini tai čia sezamų pasta? Pirkote ar gaminote?

  9. Nida:

    Laimute, linas į Australiją keliaus tikrai, be konkurencijos:) Greičiausiai kokių nors gražių stalo servietėlių arba takelio pavidalu, o gal net rankomis austo rankšluostėlio iš “Jūratės manufaktūros”… Gaila, kad saldainių (kaip ir bet kokių kitų maisto produktų) į Aistraliją negalima siųsti – šie saldainiai mano mėgstamiausios lauktuvės, kai keliauju į užsienį. Bet labai gerai mintis saldainius suvyniotu į lininį audeklą! Tikrai idėją pasiskolinsiu:)

  10. Laimutė:

    Sveiki, ir vėl malonu skaityti. Dalinuosi savo patirtimi dėl dovanų draugams užsienyje, sūnus vežė kolegėms prancūzėms Rūtos saldainių dėžutę LIETUVA, įvyniotą į lininį takelį. Prancūzės stebėjosi, kad Lietuvoje tokius skanius saldainius gamina. Kad ir ką dovanotumėt, įpakuoti į lininį audinių man gražu:)

  11. Nida:

    Būtinai, Dovile:) Jei turi kokių idėjų – pasidalink:) Nes dar nesu nusprendusi kas gi keliaus į siuntinuko dėžę… 🙂

  12. Dovile:

    Superinė istorija! Būtinai parašyk bloge ką atsakomajame siuntinyje nusiuntei, gal ir mes atrasime naujų, dar nepastebėtų, gėrių.

  13. Nida:

    Aldona, geriausia, žinoma, halumi sūrio nekeisti niekuo:) Jis parduodamas kiekviename didesniame prekybcentryje (perku Rimi Ica firmos). Bet jei jau tikrai reiktų jį keisti, mėginčiau gal kokiu nors riebiu varškės sūriu, ir tą sūrį gerai pabarstyčiau druska (nes halumi gana sūrus). Tik bėda ta, kad halumi vienas iš labai nedaugelio sūrių, kuris leidžiasi kepamas ir neištęžta, o su varškės sūriu jau bus sunkiau keptuvėje susitvarkyti… 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.