Šis kepinys į mano virtuvę, o iš ten ir į blog’ą atkeliavo iš naujausios Yotam Ottolenghi knygos „Plenty more”. Kultinis izraelietis šefas, valdantis kelis baisiai madingus Londono restoranus, tiesiog dievina paišdykavimus su daržovėmis, todėl prisiekusiems vegetarams tai turėtų būti privaloma literatūra.
Aš nežinau ar man yra tobulesnė daržovė už kalafiorą. Kai tik prasideda kalafiorų sezonas, aš jų tiesiog neatsivalgau. Kai neturiu daug laiko ir fantazijos – apverdu kalafiorą ir paskui apkepu svieste, pabarsčiusi džiūvėsiais. Tai patiekalas iš mano vaikystės, atnešantis daug šiltų prisiminimų. Kalafiorų ryžiai – bene dažniausias garnyras, kurį patiekiu su bet kokiais pagrindiniais mėsiškais ar žuvies patiekalais. Keptą orkaitėje kalafiorą išpopuliarino kitas kultinis Izraelio šefas, kuris dar kartą įrodė, kad tobulumas – paprastume. Jis visą didelę kalafioro galvą apverda dideliame kiekyje vandens su cukrumi, druska, su šlakeliu balto vyno ir prieskonių, tada pašauna į 220C orkaitę, pašlakstęs visiškai minkštą kalafioro galvą aliejumi, pabarstęs prieskoniais, ir kepa apie pusvalandį, arba kol šis visiškai apskrunda. Skonis neišpasakytas, jokio kitokio priedo prie šio kepinio net nereikia…
O šis pyragas, kurio receptu pasidalinsiu jau po akimirkos, buvo gamintas su būtent taip orkaitėje iškeptu, apskrudintu kalafioru. Ir nors pyragui galima naudoti ir apvirtus žiedinius kopūstus, kepant orkaitėje jų skonis būna daug išraiškingesnis. Na, ir labai paprastas, bet smagus pyrago papuošimas: šonuose ir apačioje – sezamų sėklos, o viršuke – svogūno žiedai.
- 1 nedidelis kalafijoras (išmeskite išorinius lapus ir storą kotą)
- 1 raudonasis svogūnas
- 5 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 1/2 šaukštelio rozmarinų, susmulkintų
- 7 kiaušiniai
- 1/2 stiklinės susmulkintų šviežių bazilikų
- 1 stiklinė miltų
- 1.5 šaukštelio kepimo miltelių
- 1/2 šaukštelio ciberžolės (turmeric)
- 150g (1.5 stiklinės) sutarkuoto kietojo sūrio
- Tirpinto sviesto formos kraštams patepti
- 1 šaukštas sezamų sėklų
- 1 šaukštelis juodsėklių (nigella)
- Druskos ir pipirų
- Kalafijorą išvirkite pasūdytame vandenyje arba iškepkite orkaitėje. Padalinkite žiedeliais ir atidėkite į šalį.
- Įkaitinkite orkaitę iki 200C.
- Atpjaukite 4 juosteles svogūno ir pasilikite jas papuošimui. Likusį svogūną labai smulkiai supjaustykite. Nedidelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir jame apkepinkite supjaustytus svogūnus kartu su rozmarinais. Kai suminkštės, nukelkite nuo ugnies ir palikite pravėsti.
- Dubenyje suplakite kiaušinius, sudėkite bazilikus, suberkite miltus, kepimo miltelius ir ciberžolę, tarkuotą sūrį, druskos (1 šaukštelį) ir daug pipirų. Viską gerai išsukite, ir tik tada atsargiai įmaišykite kalafijorus.
- Standartinę kepimo formą su nusegamais kraštais išklokite kepamu popieriumi (taip pat ir kraštus, išpjaudami iš popieriaus juostą, kurios plotis atitiktų formos aukštį), ištepkite dugną ir kraštus sviestu. Sumaišykite sezamų sėklas su juodsėklėmis ir apibarstykite formos apačią ir šonus. Tada supilkite paruoštą masę, o ant viršaus sudėliokite atidėto svogūno žiedelius.
- Kepkite 45 min, kol gražiai paruduos. Išėmę iš orkaitės palaukite apie 20 minučių prieš pjaustant. Patiekite su žaliomis gaiviomis salotomis.
O kodėl čia recepto nesimato? gal galėtumėt įdėti?
Dėkui
Renata, labai nuoširdus ačiū už Jūsų pastabas, kurias iškart perduodu IT pusę tvarkančiam kolegai. Tikiuosi, kad greitai šis nesklandumas bus ištaisytas! Skanių vakarienių:)
Sveiki, kaip gaila kad ipad’e nematau naujų nuotraukų. O jis man virtuvėje pirmiausiai po ranka. Dabar kaip tik ruošiu galete su cukinijomi. Jūsų receptai nuostabūs.
Andrej, maniškis irgi buvo šiek tiek kietokas, bet valgant su salotom susibalansavo tekstūros. Tačiau kitąkart aš arba mažiau miltų dėsiu, arba dar kokio nors kefyro įpilsiu, kad drėgnesnis būtų. Dėl konsistencijos nesistebiu – daug kiaušinių, miltai tikrai padarė jį tvirtą. Kita vertus, pjaustyt lengva buvo et karštą (kitais atvejais dažnai trupa byra, visiškai nesipjausto…).
Man šis pyragas gavosi per kietas. Gal miltų (250 gr) padauginau. Bet iškeptas pagal jūsų receptą kalafijoras buvo tikrai gardus (ne visą sudėjau į pyragą).:)
Neringa, Ottolengi rašo, kad virti reikia kol bus visiškai minkštas. Bet aš virčiau kol bus al dente. Kepant taip ir gaunasi – jis minkštas, bet netrapus. Kalafioras iš tiesų pyrage minkštutis būna, bet tik labai atsargiai reikia paskutinį etapą maišyti, kad nesusitrintų…
O sakykit, kiek laiko ji reikia apvirti ir po to kepti toje orkaiteje? nesinori pervirti:)
Jurga – būtent tiek nurodyta originamiame recepte. Kas mėgsta bazilikus – tikrai nedaug. Bet gi galite pakeisti kitais žalumynais: krapais, petražolėmis… Ko tik rasit rudenėjant:)
Labai fainas receptas..bandysiu, bet mane truputi suneramino baziliku kiekis..ar ne per daug?
Lina, Agne, džiaugiuosi, kad jums patinka kalafijorai ir Ottolenghi:) Tikiuosi, pasiteisins ir šis pyragas:)
Ottolenghi as isimylejus! – Plenty More viena mano megstamiausiu knygu. Butinia bandysiu si pyraga.
Sekmadieni sitas nuostabuolis garuos pas mus ant stalo!
As visa laika bijodavau pervirt kalafijora,nes man skanus kietesnis ir apskrudes.
Tikiuosi pavyks.
Aciu labai uz recepta.