Jei nuo šiol Lietuvos žiemos ir pavasariai bus kaip šiemet, o jei dar ir vasara bus tokia nuostabi, koks saulėtas yra pavasaris, tuomet sakysiu, kad Lietuva tikrai yra šalis su pačiu geriausiu klimatu pasaulyje! Saulės pastarosiomis savaitėmis tiek daug, kad kas rytą tik spėji paskirstyti užplūstančius energijos pliūpsnius tarp dienos darbų ir įvairiausių užsiėmimų! Norisi sportuoti gryname ore, norisi kažką veikti, kažkur važiuoti, kažkur eiti, puoštis, tiesiog džiaugtis gyvenimu…

Šį savaitgalį, beje, aplankiau Lietuvos kraštą, kuriame, gėda net prisipažinti, nebuvau buvusi daugiau nei penketą metų (jei ne ištisą dešimtmetį kai kur…). Žavių Klaipėdos moterų klubo Lions kvietimu viešėjau Gargžduose, ir Gargždai mane paliko, prisiekiu, be žado. Išpuoselėtas mielas miestelis su žydinčiais gėlynais, kultūringo jaunimo pilnomis gatvėmis, bet užvis gražiausia ką pamačiau – stilingas viešbutis „Lijo„, apie kurį iš bičiulių buvau girdėjusi ne vieną gražų atsiliepimą. Moderniame pastate, o ypač jaukiuose viešbučio kambariuose užsimiršti, kad esi Lietuvoje. Veikiau kažkur Provanso miestelyje, apsuptame žaliuojančių pievų, nušviestų skaisčios saulės spindulių, neblaškomai besimaudančių skaisčiai mėlyno dangaus žydrynėje. Jaukus restoranas su pundais šviežutėlių gėlių, romantiški pavekslai ir labai skanus naminis maistas, kurį, atrodo, ką tik pagamino gretimai virtuvėje triūsianti Močiutė… 

Mano vyrui Gargždai tuo tarpu susiję su jo vaikystės nostalgija – valgykla „Bulvė„:) Daugiau nei 40 metų veikianti valgykla yra tas Tikrasis Kulinarinis Paveldas, prisiekiu! Mano vyrą, dar vaiką, pakeliuj į Palangą ten veždavosi tėvai, paskui ir jis savo vaikus vežė… Aš tikrai nebuvau jau kelis dešimtmečius mačiusi tų „bėgių”, kuriais važiuoja padėklas, kol į jį krauniesi tradicinus lietuviškus patiekalus, išdėliotus akių aukštyje, arba tuos, kuriuos tau įdeda šeimininkės, ryšinčios baltomis prijuostėmis. O tradicijomis „Bulvė” tikrai gali didžiuotis, nes kai kurios darbuotojos čia dirba beveik nuo pat valgyklos atidarymo dienos, tad ne tik aplinka, bet ir receptai čia autentiški ir tokie nostalgiški… Ir tik pagalvokit, „Bulvė” priklauso Lietuvos kooperatyvų sąjungai (toks juokingas pavadinimas, bet atrodo, kad šis komercinis darinys dar egzistuoja!!). Užtai jei vasarą važiuosite pajūrio link, nepatingėkite, nusukite kelis kilometrus į šalį neprivažiavę Klaipėdos, į Gargždus, ir būtinai pasilepinkite „Lijo” arba atsiduokite nostalgiškiems pilvo malonumams „Bulvėje”:) Padėkosite man kitą kartą:) 

Na, o kadangi oras pasitaikė saulėtas ir savaitgalis žadėjo būti vasariškai šiltas, užuot skubėję atgal į Vilnių, iš Gargždų pasukome į Nidą. Man šiaip jau pagal vardą turėtų priklausyti nemokami keltai ir įvažiavimas į šį kurortą:)  Tačiau Nidoje, turiu prisipažinti, įspūdis buvo kur kas prastesnis nei Gargžduose ar kituose nedideliuose miesteliuose, kuriais kelionės metu mėgavomės pakeliuj. Ir jei būčiau sutikusi Nidos merą, tikrai būčiau paklausiusi, ar jis tikrai nemato aptriušusių tvorų, ištrupėjusio asfalto su nusitrynusiomis eismo juostomis, atsilupinėjusių šaligatvio plytelių, nešienautų ir šiukšlėmis nuklotų pakelių, prieš tris metus siautusios audros išvartytų medžių ir trūnijančių šakų, nuo pastipusių žuvų, tampomų varnų, dvokiančių marių, suvytusių gėlynų ir aprūdijusios skulptūros, aptrauktos voratinkliais, tiesiai priešais įėjimą į savivaldybę…. Toks keistas jausmas toje Nidoje – laikas tarsi sustojęs praeitame amžiuje: tie patys apdriskę ir išblukę skelbimai, tos pačios kavinės su praeito šimtmečio meniu, tik kainos eurais, o ne litais… Ir šiaip, atrodo, vasara Nidą užklupo šiemet netikėtai…. 

Tačiau po tokio saulėto savaitgalio, kai nė minutei nebuvau įsijungusi kompiuterio, kai netikrinau elektroninio pašto ir neskaičiau FB žinučių, kai žingsnių matuoklis kasdien rodydavo 28000 ir daugiau žingsnių, grįžau į Vilnių pasiilgusi…… savo virtuvės ir puodų:) Ir iškart, dar tą patį vakarą sugalvojau, kad kepsiu šiuos pavasariu, saule ir pirmais žiedais kvepiančius sausainius! Pienės – bene gražiausia pavasarinė gėlė, o be to dar ir valgoma: jos lapai tinkami salotoms, iš žiedų kai kas gamina pienių medų, o aš jums siūlau išsikepti pienių žiedų sausainių! Sugaišite vos 15 minučių, ir mėgausitės dar šiltais minkštais geltonais gardėsiais!

Pienių žiedų sausainiai su avižiniais dribsniais ir saulėgrąžomis

• 1 stiklinė viso grūdo speltų miltų
• 1 stiklinė avižų dribsnių
• saujelė saulėgrąžų
• 1 stiklinė pienių žiedų (tik geltonų)
• 2 kiaušiniai
• 1/2 stiklinės medaus
• 1/2 stiklinės tirpinto ir atvėsinto sviesto
• Žiupsnis druskos
• 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
• Žiupsnelis ciberžolės (turmeriko) – pasirinktinai

Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Kepimo skardą išklokite pergamentiniu popieriumi. 

Dubenyje sumaišykite miltus su avižiniais dribsniais, saulėgrąžomis ir pienių žiedais. Kitame dubenėlyje lengvai suplakite kiaušinius, tada į plakinį sudėkite medų, tirpintą sviestą, įberkite druskos (ir turmeriko, jei naudoijate) ir supilkite vanilės ekstraktą. Viską sumaišykite. Suverskite miltų masę ir masę gerai išsukite. Pavilgę šaukštą į vandenį kabinkite gabalėlį tešlos ir dėkite į skardą, palikdami atstumus vienas nuo kito, kad kepant išplokštėję sausainiai nesuliptų vienas su kitu. 

Kepkite apie 15 minučių, kol sausainiai gražiai apskrus. Atvėsinkite. Sausainiai skaniausi dar šilti, kol traškūs išorėje ir labai minkšti viduje. 

Adaptuotas receptas iš Every Cake You Bake.