Visą praeitą savaitę viešėjau Vilniuje. Per penkerius metus žiemą į Lietuvą parvažiavau antrą kartą – pernai buvau parskridusi vos 3 diemom, o šiemet pasisvečiavau net 7. Gera buvo pamatyti draugus ir bičiulius, bet ta pilkuma su palei nosį kabančiais debesimis, lietumi ir vėju – žudanti…
Teko garbė ir laimė sudalyvauti Renatos iš „Sezoninės virtuvės” knygos pristatyme. Gražus ir skanus buvo vakarėlis, susirinko nemažai žmonių, blog’erių, su kuriais buvau pažįstama tik virtualiai ir pagaliau turėjau progą pamatyti kaip jie (jos tiksliau:)) atrodo, tik labai nustebino spauda, kurios antraštės rytojaus dieną skelbė: „Agnė Jagelavičiūtė atėjo paskanauti sumuštinių” (ar kažkas panašaus). Pasiutau negyvai – negi TAI ir buvo tikroji vakarėlio žinia?? Knyga, kuri buvo ruošiama visus metus, jos autorės nuėjo į antrą planą, o štai svarbiausas ir esminis buvo Jagelavičiūtės apsilankymas. Fuj, niekas per 5 metus šioje srityje nepasikeitė:( Visą mūsų viešąją erdvę vis dar valdo pseudo-žvaigždės…
Ir nors grįžau iš tėvynės gerokai sirguliuodama, jau pirmą rytą nulėkiau į turgų, kad atsigautų akys, pamatytų vėl visas ryškias vaisių ir daržovių, žydinčių gėlių spalvas! Širdis atsigavo, ne vien akys:)
Vis dar nepraeina man apetitas japoniškiems patiekalams. Man patinka subtilus jų skonis ir ypač neriebūs padažai, jei tokie išvis yra. Tad šiandien – dar vienas švelnaus skonio vištienos troškinys su trupučiu sojos ir spalvotomis daržovėmis. Kad gyventi būtų linksmiau:)
Aš šiam troškiniui naudojau smulkiais, kąsnio dydžio gabaliukais sukapotą vištą (man tą padarė mėsininkai), bet tiks ir blauzdelių be kaulo gabaliukai, ir krūtinėlės.
Vištiena švelniame sojos padaže
2 šaukštai sakės
1 šaukštas krakmolo
500g vištienos, supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais
3 nedieli džiovinti šitakė grybai (su nupjaustytais koteliais, galvutes reikia pamerkti stiklinėje šilto vandens)
1 šaukštas augalinio aliejaus
1 morka, supjaustyta gabaliukais
3 skiltelės česnako
4-6 šakelės brokolio
3/4 stiklinės žuvies arba vištienos sultinio
2 šaukšteliai cukraus
1.5 šaukštai sojos padažo
2-3 šaukštai šviežių arba šaldytų žalių žirnelių
Dubenyje sumaišykite krakmoką ir sakę. Gausis skysta tyrelė. Sudėkite vištieną ir gerai ją apvoliokite šioje masėje. Palikite pasimarinuoti kambario temperatūroje apie 30min arba šaldytuve apie 2 val.
Didelėje keptuvėje (geriausia wok’e), įkaitinkite aliejaų, ir jame apkepkite vištienos gabaliukus: sudėkite juos vienu sluoksniu į keptuvę ir nejudinkite, kol gerai apskrus viena pusė. Tada apverskite ir apskrudinkite kitą pusę. Jei viskas netelpa vienu kepimu, kepkite dalimis: jau iškepusius gabaliukus išimkite į lėkštę, kol keps likę.
Sudėkite visus apkeptus vištienos gabaliukus atgal į keptuvę, užpilkite likusiu krakmolo ir sakės mišiniu, pakepinkite minutę nuolat maišant. Suberkite į 4 dalis supjaustytus mirkytus šitakė grybus, morkas, į kelias dalis perpjautas česnako skilteles, supilkite sultinį ir truputį vandens, kuriame mirko grybai, bei įberkite cukrų ir supilkite sojos padažą. Išmaišykite ir troškinkite 5-6 minutes (galite pridengti dangčiu). Tada sumeskite brokolius ir dar patroškinkite apie 5 minutes. Jei skystis išgaravo ar pernelyg sutirštėjo, įpilkite dar šiek tiek vandens, kuriame mirko grybai. Pačioje pabaigoje, prieš baigiant virti, dar suberkite žirnelius, ir kai jie lengvai suminkštės, išjunkite ugnį.
Skanaus:)
Simomna, sakės nepakeisit, deja niekuo… Bus kažkoks patiekalas be sakės, bet tikrai ne japoniškas… Truks to švelnaus japoniško akcento.
Sveiki,
Kuo galeciau pakeisti sake, gal tiktu lietuviska degtine ar galima apseiti ir be jos, o tik su krakmolu? 🙂
Dovile, taikliai tu čia apie sprogimus:)))
O tai knygos pristatyme nesprogo „seksualumo bomba”? ;-))) Tai ne koks, ne koks pristatymas….;-)))
Nida, padavei čia spalvų ir akis padžiuginai.
O apie Agnę J. ką ir bekomentuoti – absurdas iki begalybės, ir tiek. Dėl to ir pikta, kad ne apie tikrąsias žvaigždes rašo, o apie pseudo…
Taip, Odeta, tikrai malonu buvo be galo susipažinti. Iš pradžių nesusivokiau kokia čia Odeta:) O paskui, kai „dašilo”, tai jau liejosi emocijos:) Į viską žiūrėti linksmai – mano natūra. O jei dar su Delija susijungiam, tai išvis durniuojam. Kai grįšiu į LT, ištrauksim mes tave iš tavo uždaro būdo ir atidarysim. 😉
Nida, buvo malonu susipažinti su Tavimi gyvai pas Renatą, knygos „Sezoninė virtuvė” pristatyme. Tokiame emocingame ir nuotaikingame pobūvyje neprisimenu kada esu buvusi, gal dėl uždaro gyvenimo būdo?:) O kas liečia „žvaigždes” …tiesiog „Tuštybių mugė”! O kas Agnė J. palyginus su Renata ir Egle…ar ji tesugebėjo sumušinių pakramtyti ir į žurnalą pasipublikuoti? Ar šitos merginos, Renata ir Egle visą fantastiškai sezonišką knygą sukurti?
O japonišką virtuvę, kaip ir visą kitą rytietišką mielai renkuosi kur bebūčiau…o jeigu dar su spalvomis (jos tiesiog būtinos mano lėkštėje) favoritas garantuotas:)
Rennie, nepamiršau, juk permetu akimis internetinę spaudą. Atrodo, kad be etatinių kokių 20-ties vakarėlių lankytojų daugiau LT beveik niekas ir negyvena… Bet pikta ir tiek, nenoriu su tuo susitaikyti, su šita iškreipta situacija. Ir su nepakankama pagarba tiems, kas iš tiesų gražius darbus dirba, o ne vien del PR nusifotografuot ateina. Grauduma. Labai džiaugiuosi, kad knyga patiko. Antras jos leidimas išgaravo akimirksniu (tu gavai egzempliorių būtent iš jo, papildytą), nespėjo net knygynų pasiekti. Juokauju, kad dabar tai tikrai knyga „limited edition”:) Lauksim svečiuose saulėtame Izraelyje!
Beje, Nida, dar kartelį dėkoju už tavo knygą, ją perskaičiau vienu prisėdimu, labai patiko ir dabar dar labiau noriu aplankyti Izraelį, kuris jau tapo mano svajonių šalimi 🙂 Labai smagu buvo susitikti!
Na taip, dabar supratau 😉 Nida, turbūt, jau pamiršai, kad pas mus Lietuvoj, žmonės matuojami ne pagal nuveiktus darbus, o pagal žinomumą. Jei kas antrą savaitę nesirodai delfi ar žmonės, esi visiškas 0 😉 Aš prie to pripratus ir į širdį neimu 🙂 Yra kur Lietuvai dar augti…