Per tas keliones pamiršau pasigirti:) Netikėtas, bet malonus emailas iš pasaulinių Gourmand kulinarinių knygų apdovanojimų komisijos pasiekė mane snaudžiančią hamake Meksikoje. Pasirodo, kaip ir pirmoji mano knyga “Izraelio skoniai“, “Žuvis pasaulio virtuvėse” taip pat buvo aukštai įvertinta, pateko į geriausių pasaulio knygų “short list’ą”, o ar pasiseks pakartoti praeitų metų knygos “Izraelio skoniai” sėkmę, parodys tik laikas. […]

Reta kita šalis turi tiek pakrantės, kiek jos turi Meksika: Karibai, Meksikos įlanka, Ramusis vandenynas…. Pasirinkimo tiems, kurie nori pasilepinti šilto vandens ir skaisčios saulės voniomis, tikrai nestinga. Bene geriausiai visiems žinomas Meksikos kurortas – Kankunas. Tačiau juo susivilioti gali nebent tie, kuriems nė motais šalies autentika, tie, kurie mėgsta išblizgintus turistinius takus, virtines autobusų, […]

Turgus visuomet atsiranda mano lankytinų vietų sąraše, kurioje jų bebūčiau. Kuo egzotiškesnė šalis – tuo įdomesni man turgūs. Meksikoje turgus, tam tikra prasme, – kiekvienoje gatvėje:) Nes rūksta ir spragsi puodai, prijuostėmis ryšinčios senjoros lipdo tortilijas, kepa jas ant didžiulių plokščių įkaitintų metalinių “padėklų”, ir čia pat suka įdarus pagal kiekvieno šalia prisėdusio kliento pageidavimus. Vištiena, […]

Kai užsimerkiame ir mėginame įsivaizduoti meksikietį, prieš akis tikriausiai iškyla ūsuotas dėdė atsikišusiu pilvu, blizgančia storo diržo sagtimi ir didžiule plačiabryle skrybėlė, tiesa? 🙂 Tame tikrai yra tiesos, mat meksikiečiai pagal nutukimo indeksą stovi tikrai aukštoje vietoje pasaulyje. Kaltė čia verstina ne vien kukurūzams, kuriuos jie be paliovos valgo, bet greičiau cukruje, kurio Meksikoje suvartojama […]

Turiu seną ir labai stiprią meilę Meksikai. Nežinau, ar ji atsirado tada, kai pirmąkart gurkštelėjau Corona alaus, ar tada, kai susižavėjusi žiūrėjau anuomet populiarios muilo operos seriją, o gal tada, kai pirmąkart kirtau sieną ir atsidaviau egzotiškiems potyriams. Tas pirmas kartas buvo daugiau nei prieš penkiolika metų, o ir vizitas į Meksiką truko vos vieną […]

Šie sausainiai buvo spontaniškas noras kažką švęsti: galbūt trumpiausią metų mėnesį, galbūt artėjančias Valstybės ir melės šventes, galbūt besibaigiančią žiemą, bet tikriausiai, visgi, beprasidedančias atostogas… Kol į lagaminą iš toliausių spintos kampelių gula vasariškos palaidinės ir šortai, pertraukėlėse galima ir puodus pamaišyti. O sausainius bus smagu kelionėje pagriaužti:)  Jei šią savaitę gaminsite tik vieną patiekalą, tebūnie […]

Dar nuo darželio (o gal ir mokyklos??) laikų turiu vieną mylimą sriubą – tai agurkinė. Tas sūrus raugintų agurkų rūgštumas, susimaišęs su prieskoninių daržovių saldumu, bulvių minkštumu ir perlinių kruopų slidumu, man tiesiog siejasi su kulinarinio komforto jausmu. Juk visi turime savo kulinarinio komforto pojūčius, tiesa?:) Ir tie pojūčiai, kaip taisyklė, atėję iš vaikystės… Aš […]

Yra toks didžiulis skirtumas, kai maistą gamini šeimai (ar bent sau ir kažkam!) nuo tų dienų, kai namuose esu viena… Viena vertus, nesinori ilgai terliotis prie mažos porcijos, kita vertus, nesinori prisigaminti tiek, kad paskui visą savaitę pačiai teks tą prigamintą maistą ir naikinti. Ne be reikalo pasaulyje yra išleista daugybė knygų, kuriose siūlomų patiekalų […]

Ši savaitė buvo pilna ne vien darbų, bet ir malonių netikėtų susitikimų. Alytaus moterų klubo “Zonta” kvietimu viešėjau savo gimtosios Dzūkijos sostinėje, kur turėjau neapsakomą malonumą pristatyti savo abi knygas pilnutėlei salei žmonių. Kaskart kai tik išvažiuoju iš Vilniaus ir turiu unikalią progą pasimatyti su kituose miestuose gyvenančiais žmonėmis, grįžtu prisisėmusi ypač daug pozityvios energijos. […]

Oi kaip nelengva po kelionės sugrįžti į ritmą… Nežinau kaip jūs, bet aš siaubingai sunkiai pernešu “jet-lag’ą” – t.y. prisiderinimą prie laiko juostų skirtumo. Kai organizmo laikrodį reikia persukti 8-9 valandas į kurią nors pusę, tai kelias dienas jis niekaip nesupranta, nei kada norėti valgyti, nei kada keltis, nei kada užsimanyti miego… Ir nors tokiais […]