Šią savaitę labai retai užsuku į savo blog’ą, nes pas mane vieši mano geriausia draugė su savo dukryte. Mes visos trys virtuvėje sukinėjamės, nes gi kur merginos, tai turi būti ir visokių gardėsių:) Tik štai atsisėsti ir parašyti į blog’ą laiko ir nebelieka:) Užuot trūniję prie kompiuterio ar kiurksoję namuose, mes džiaugiamės vis dar besitęsiančia Tel Avivo vasara – rytais maudomės jūroje, o laisvą dieną išnaudojame buvimui gamtoje.
Bet kaip rašiau, tų skanių dalykėlių atsisakyti negalime:) Kažkurį vakarą žaidėme su filo tešla, ir liko keletas nepanaudotų plonų tešlos lakštų. Tam, kad neišmesti į šiukšlių dėžę (juk užšaldyti tešlos antrąkart nerekomenduojama), sugalvojom greitai susukti obuolių štrudelį. Visas procesas užtruko mažiau nei 5 minutes, o po 20 minučių kepimo jau gardžiavomės skaniu rudenį primenančiu pyragu!
Štrudelį kepėme dėdamos produktus iš akies, bet pamėginsiu aprašyti tą paprastą 5 minučių procesą:)
Obuolių štrudelis (4 porc)
2 filo tešlos lakštai
2 šaukštai lydyto sviesto
Įdarui:
1 rūgštesnis obuolys, supjaustytas maždaug 1.5-2 cm plonais gabalėliais
2 šaukštai razinų, trumpai pamirkytų karštame vandenyje (galite naudoti džiovintas spanguoles)
1 arbat. šaukštelis rudojo cukaraus
Truputis citrinos sulčių
Cinamono
Pateikimui – cukraus pudros
Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Indą, kuriame kepsite štrudelį, patepkite trupučiu sviesto.
Pasiruoškite įdarą: obuolį nulupkite, išimkite sėklas, ir supjaustykite 1.5-2 cm dydžio plonais gabalėlias. Sumaišykite obuolius su razinomis, cukrumi, pašlakstykite citrinų sultimis ir pabarstykite cinamonu. Viską sumaišykite.
Paklokite ant darbastalio filo tešlos lakštą ir jį ištepkite lydytu sviestu. Ant vieno tešlos krašto išverskite obuolių įdarą ir jį pamažu susukite į storą ritinį užlenkiant kraštus, kad pro juos įdaras neiškristų. Ant darbastalio patieskite kitą filo tešlos lakštą, jį patepkite sviestu, ir į šį lakštą suvyniokite jau pagamintą štrudelį.
Štrudelio viršų patepkite lydytu sviestu ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 20 minučių arba ilgiau, kol štrudelis gražiai paruduos, taps traškus. Pateikite pabarstę cukraus pudra. Skaniausia – karštas su ledais:)
Pingback: Ką daryti jei liko springrolls’ų tešlos lakštų? | Nidos receptai
Saule – tikra tiesa: sukis kaip nori, o tobulumas dažniausiai – paprastume:) P.S. Šie kalneliai buvo ne Masada, o Mitzpe Ramon. Tarsi mėnulio krateryje:) Ir tikrai taip – prie +35 fizinis krūvis ir pastangos matuojamos visai kitais mato vienetais:)
Receptas kuo paprastesnis tuo skanesnis 🙂
„..Mes čia po tokius kalnelius laisvalaikiu kopinėjam..” Jei neklystu esate Masadoje 🙂 Trasos ilgis tik 2 km., aukštis 400 m.,ir 700 laiptelių į Masados viršukalnę 🙂 Tikri kalneliai, bet prie +35, tampa jau ir kalnais 🙂
Daiva, į sveikatą!! Tauip ir reikia – improvizuoti ir naudoti kas yra, arba kaip labiau patinka! Labai ačiū, kad parašėt:)
Tik ką pabandžiau iškepti obuolių štrudelį. Fantastiškai lengvaas receptas ir toks skanus, kad liežuvį gali praryti. Vieoje razinų ar spanguolių įdėjau džovintų pamirkytų juodųjų serbentų, o obuolius sutarkavau su burokine tarka. Ačiū už tokį puikų receptą.
Nida, baik, čia tik jaunystėje kopinėjau:) Dabar tik slidinėjame ir pasivaikštome takeliais:) O dėl važiavimo į Izraelį, tai rimtai mąstome, tai labai aktualu ir išsakytas klausimas buvo…bandysime rizikuoti:)
Aushrine, sėkmės, jei kas nesigaus, tai skambink:) Bet kad čia nėra kam nesigauti – čia tas atvejis, kai net į blog’ą receptą gėda kelti, nes jis per paprastas:)) Ačiū už komplimentus:) Būtinai reikia mums pasimatyti.
Dovile, kepėjėle, šitiek pyragų suvalgėt per savaitę?? Neblogai… Lietuviški obuoliai labai pyragams tinkami, nes šitie – per skanūs, per saldūs:) Bet koks bebūtų obuolių pyragas, jis turi tą kažkokią stebuklingą savybę imti ir begėdiškai išgaruoti greičiau nei norėtųsi:))
Odeta, tai tu pas mus patyrus kalnų žygeivė, pasirodo?? Mes čia po tokius kalnelius laisvalaikiu kopinėjam, savaitgalius taip leidžiam, bet į rimtus kalnus nekopėm dar. Bet planų turim:) O dėl kelionės į Izraelį nepergyvenk – Izraelis įsileidžia su arabiškais antspaudais. Bet jei jau atvažiuotumėt, prašykit ant sienos, kad nedėtų Izraelio antspaudų į pasus, antraip arabai su tokiu pasu jau neįsileis, teks pasikeisti dokumentus. Jei nebuvai niekad Izraelyje, tai labai rekomenduoju – manau, kad nenusivilsi. Jei jau visa kitka nepatiks, tai nuo maisto – kaifuosi:)
Nidule,beveik visa pas mane ateina kai to labiausiai reikia:) ,taip ir su situo strudeliu ,butent siandien laukiu sveciuose uosvio ir butent dabar pamaciau isganingai lengvai pagaminama strudeli ! Turesiu proga savo kulinarinius sugebejimus pademonstruoti 🙂 kaip sakai,nereiktu „pasitreniruoti”?
Nuotraukos tikrai super! Labai gundanciai skanios !
Nida, aš buvau irgi užsikabinusi su obuolių pyragais. Vieną savaitę net 3 kepiau, bet nei vienas neišgyveno ilgiau nei 24 val.
O svečiai ir poilsis yra gėris. Ypač, kai šilta. Aš tai naują pūkinę striukę nusipirkau, tai taip ir šildausi;-))
Pamačiusi kaip jūs po kalnus vaikštinėjate, pagalvojau, kad karštyje turėjo būti sunku, nors kai vaizdai nerealūs, viską galima pamiršti…prisiminiau savo jaunystę: Kaukazas, TianŠanis, Krymo urvai ir t.t. O šioje kelionėje, be naktinio kondicionieriaus nebūtume išgyvenę:) Jūra šiltesnė nei vanduo baseine:)
O po daugelio kelionių į JAE norint pakliūti į Izraelį, tikriausiai reikėtų pasą persidaryti? Nes jau smalsu pakeisti kryptį:)
Odeta, o pas jus tai KUR? Ar ir vėl pas arabus keliavai?:) Pas mus vis dar šilta, dienomis apie 28-34, naktimis jau vėsiau, kokie 20… Jau miegam be kondicionieriaus:)
O kiek ten šilumėlės pas jus ten buvo? Nes pas mus naktį buvo tik 30 laipsnių šilumos:)
Ačiū, Agne! Labai smagu, kad randate tuose mano parašymuose kažką įdomaus:) Štai ir dabar esu apmąstymuose, ką parašyti Kalėdiniam numeriui:) O dėl to vegetarizmo – ne, nesu tikra vegetarė, nors be mėsos galiu laisvai gyventi. „Užsikrėčiau” vegetarizmo mada keliaudama po Vietnamą prieš gerus 8-9 metus, bet įvedžiau sau savo taisykles – retkarčiais valgysiu vištieną, būtinai- žuvį, o jei norėsiu ko nors kitko mėsiško paragauti, tai labai savęs nestabdysiu:) Tokiai smalsiai kaip man neįmanoma būti vegetare – aš pusės pasaulio malonumų neparagaučiau, jei ja būčiau. Todėl į viską žiūriu filosofiškai: šiandien esu vegetarė, bet rytoj, jei tik užsimanysiu, tikrai nespjausiu į kokią gardžią ėriuko šlaunį:)
Nida, labai grazios nuotraukos. Ir strudelis atrodo fantastiskai! Dar norejau pasidziaugt Jusu puslapiu Laimoje. Tradickai nuo jo ir pradedu skaityti zurnala. Ir is gryno smalsumo.. Ar jus tikrai vegetare? Labai nustebau perskaicius pirmuosius sakinius:)